Atos 15
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs VC
1 Xu qaƣlarda bǝzilǝr Yǝⱨudiyǝ ɵlkisidin kelip, Antakyadiki ⱪerindaxlarƣa:
1 Alguns homens, descendo da Judéia, puseram-se a ensinar aos irmãos o seguinte: Se não vos circuncidais, segundo o rito de Moisés, não podeis ser salvos.
2 Bu ix toƣrisida qong majira qiⱪⱪan bolup, Pawlus bilǝn Barnabas ikkiylǝn xu kixilǝr bilǝn kǝskin munazirǝ ⱪilixⱪandin keyin, ⱪerindaxlar Pawlusni, Barnabasni, xundaⱪla ularning arisidin birnǝqqǝylǝnni bu mǝsilǝ toƣrisida rosullar wǝ aⱪsaⱪallar bilǝn kɵrüxüxkǝ Yerusalemƣa barsun dǝp bekitkǝn.
2 Originou-se então grande discussão de Paulo e Barnabé com eles, e resolveu-se que estes dois, com alguns outros irmãos, fossem tratar desta questão com os apóstolos e os anciãos em Jerusalém.
3 Xundaⱪ ⱪilip ular jamaǝt tǝripidin yolƣa selinip, sǝpiridǝ Fǝnikiyǝ rayoni wǝ Samariyǝ ɵlkisini besip ɵtüp, barƣanla yeridǝ ǝllǝrningmu towa ⱪilip etiⱪad yoliƣa kirgǝnlikini tǝpsiliy sɵzlidi. Bu hǝwǝr barliⱪ ⱪerindaxlarni zor xadliⱪⱪa qɵmgüzdi.
3 Acompanhados {algum tempo} dos membros da comunidade, tomaram o caminho que atravessa a Fenícia e Samaria. Contaram a todos os irmãos a conversão dos gentios, o que causou a todos grande alegria.
4 Pawluslar Yerusalemƣa kǝlginidǝ, ular jamaǝttikilǝr, rosullar wǝ aⱪsaⱪallar tǝripidin ⱪarxi elinip, kɵpqilikkǝ Hudaning ɵzliri arⱪiliⱪ barliⱪ ⱪilƣan ǝmǝllirini bayan ⱪilip bǝrdi.
4 Chegando a Jerusalém, foram recebidos pela comunidade, pelos apóstolos e anciãos, a quem contaram tudo o que Deus tinha feito com eles.
5 Lekin Pǝrisiy mǝzⱨipidikilǝrdin etiⱪad yoliƣa kirgǝn bǝzilǝr ornidin turuxup:
5 Mas levantaram-se alguns que antes de ter abraçado a fé eram da seita dos fariseus, dizendo que era necessário circuncidar os pagãos e impor-lhes a observância da Lei de Moisés.
6 Xunga rosullar bilǝn aⱪsaⱪallar bu mǝsilini muzakirǝ ⱪilix üqün jǝm boluxti.
6 Reuniram-se os apóstolos e os anciãos para tratar desta questão.
7 Uzun sɵⱨbǝtlixixtin keyin, Petrus ornidin turup mundaⱪ dedi:
7 Ao fim de uma grande discussão, Pedro levantou-se e lhes disse: Irmãos, vós sabeis que já há muito tempo Deus me escolheu dentre vós, para que da minha boca os pagãos ouvissem a palavra do Evangelho e cressem.
8 Wǝ insanlarning ⱪǝlbini bilgüqi Huda Muⱪǝddǝs Roⱨni bizgǝ ata ⱪilƣinidǝk, ularƣimu ata ⱪildi.
8 Ora, Deus, que conhece os corações, testemunhou a seu respeito, dando-lhes o Espírito Santo, da mesma forma que a nós.
9 Xundaⱪ ⱪilip, Huda ularni biz bilǝn ⱨeqⱪandaⱪ pǝrⱪlǝndürmǝy, ularning ⱪǝlblirini etiⱪad arⱪiliⱪ pak ⱪildi.
9 Nem fez distinção alguma entre nós e eles, purificando pela fé os seus corações.
10 Əⱨwal mana xundaⱪ ikǝn, ǝmdi silǝr nemǝ üqün ɵzimiz wǝ ata-bowilirimizmu kɵtürǝlmigǝn bir boyunturuⱪni muhlislarning boyniƣa artmaⱪqi bolup, Hudani sinimaⱪqi bolisilǝr?!
10 Por que, pois, provocais agora a Deus, impondo aos discípulos um jugo que nem nossos pais nem nós pudemos suportar?
11 Əmdiliktǝ, biz bolsaⱪ Rǝb Əysaning meⱨir-xǝpⱪitigǝ tayinip ularƣa ohxax ⱪutⱪuzulimiz, dǝp ixinimiz.
11 Nós cremos que pela graça do Senhor Jesus seremos salvos, exatamente como eles.
12 Bu sɵzdin keyin, Barnabas bilǝn Pawlus qiⱪip, Huda ɵzliri arⱪiliⱪ yat ǝlliklǝrning arisida kɵrsǝtkǝn barliⱪ mɵjizilik alamǝtlǝrni wǝ karamǝtlǝrni bayan ⱪilip bǝrdi; kɵpqilik ularƣa ⱪulaⱪ selip süküttǝ turdi.
12 Toda a assembléia o ouviu silenciosamente. Em seguida, ouviram Barnabé e Paulo contar quantos milagres e prodígios Deus fizera por meio deles entre os gentios.
13 Ularning sɵzi tügigǝndin keyin, Yaⱪup mundaⱪ dedi:
13 Depois de terminarem, Tiago tomou a palavra: Irmãos, ouvi-me, disse ele.
14 Bayatin Ximeon Hudaning yat ǝlliklǝrnimu baxtinla xapaǝt bilǝn yoⱪlap, ularning arisidin Ɵz nami üqün bir hǝlⱪ qiⱪiridiƣanliⱪini qüxǝndürüp ɵtti.
14 Simão narrou como Deus começou a olhar para as nações pagãs para tirar delas um povo que trouxesse o seu nome.
15 Pǝyƣǝmbǝrlǝrning eytⱪanlirimu buningƣa uyƣun kelidu, huddi muⱪǝddǝs yazmilarda munu sɵzlǝr pütülgǝndǝk: —
15 Ora, com isto concordam as palavras dos profetas, como está escrito:
16 — ««Muxu ixlardin keyin, Mǝn ⱪaytip kelip, Dawutning yiⱪilƣan qedirini yengibaxtin ⱪurup tiklǝymǝn,
16 Depois disto voltarei, e reedificarei o tabernáculo de Davi que caiu. E reedificarei as suas ruínas, e o levantarei
17 — ausente —
17 para que o resto dos homens busque o Senhor, e todas as nações, sobre as quais tem sido invocado o meu nome.
18 — ausente —
18 Assim fala o Senhor que faz estas coisas, coisas que ele conheceu desde a eternidade {Am 9,11s.}.
19 — Xuning üqün hulasǝm xuki, yat ǝlliklǝr arisidin towa ⱪilip Hudaƣa etiⱪad baƣliƣanlarƣa awarǝ-eƣirqilik selip ⱪoymasliⱪimiz kerǝk;
19 Por isso, julgo que não se devem inquietar os que dentre os gentios se convertem a Deus.
20 pǝⱪǝt ularƣa: «Butlarƣa atilip bulƣanƣan nǝrsilǝrni yeyixtin, jinsiy buzuⱪluⱪtin, ⱪanni wǝ boƣup soyulƣan ⱨaywanlarning gɵxliridinmu yeyixtin neri bolunglar» dǝp tapilap, bir parqǝ hǝt yazayli.
20 Mas que se lhes escreva somente que se abstenham das carnes oferecidas aos ídolos, da impureza, das carnes sufocadas e do sangue.
21 Qünki ⱪǝdimki dǝwrlǝrdin tartip ⱨǝr xǝⱨǝrdǝ xabat künidǝ sinagoglarda Musa pǝyƣǝmbǝrning eytⱪanliri oⱪulup, uning kɵrsǝtmiliri ɵgitilip kǝlgǝn.
21 Porque Moisés, desde muitas gerações, tem em cada cidade seus pregadores, pois que ele é lido nas sinagogas todos os sábados.
22 Xuning bilǝn rosullar, aⱪsaⱪallar, xundaⱪla Yerusalemdiki pütkül jamaǝttikilǝr ɵz arisidin birnǝqqǝ adǝmni tallap, ularni Pawlus wǝ Barnabas bilǝn billǝ Antakyaƣa ǝwǝtixni layiⱪ kɵrdi. Əslidǝ ⱪerindaxlar iqidǝ baxlamqi bolƣan Yǝⱨuda (Barsabas dǝpmu atilidu) bilǝn Silaslar buningƣa tallandi.
22 Então pareceu bem aos apóstolos e aos anciãos com toda a comunidade escolher homens dentre eles e enviá-los a Antioquia com Paulo e Barnabé: Judas, que tinha o sobrenome de Barsabás, e Silas, homens notáveis entre os irmãos.
23 Hǝt bolsa ularƣa tapxuruldi, uningda mundaⱪ yezilƣanidi: — «I Antakya, Suriyǝ wǝ Kilikiyǝdǝ turuwatⱪan yat ǝllik ⱪerindaxlar, — Yerusalemdiki ⱪerindaxliringlardin, rosullar bilǝn aⱪsaⱪallardin silǝrgǝ salam!
23 Por seu intermédio enviaram a seguinte carta: "Os apóstolos e os anciãos aos irmãos de origem pagã, em Antioquia, na Síria e Cilícia, saúde!
24 Arimizdin bǝzi kixilǝr qiⱪip yeninglarƣa berip, sɵzliri bilǝn silǝrni biaramliⱪⱪa selip kɵnglünglarni parakǝndǝ ⱪilip ⱪoyƣanliⱪini angliduⱪ. Lekin biz ularƣa ⱨeqⱪandaⱪ sɵz-ǝmr ⱪilmiduⱪ.
24 Temos ouvido que alguns dentre nós vos têm perturbado com palavras, transtornando os vossos espíritos, sem lhes termos dado semelhante incumbência.
25 Xu sǝwǝbtin, biz bu ixta oylirimiz bir yǝrdin qiⱪⱪandin keyin, arimizdin tallanƣan birnǝqqǝylǝnni sɵyümlük Barnabas wǝ Pawlusimiz bilǝn billǝ yeninglarƣa ǝwǝtixni ⱪarar ⱪilduⱪ.
25 Assim nós nos reunimos e decidimos escolher delegados e enviá-los a vós, com os nossos amados Barnabé e Paulo,
26 Bu ikkiylǝn Rǝbbimiz Əysa Mǝsiⱨning nami üqün ⱨayatini hǝtǝrgǝ tǝwǝkkül ⱪilƣan kixilǝrdur.
26 homens que têm exposto suas vidas pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Xunga biz Yǝⱨuda bilǝn Silasni yazƣanlirimizni silǝrgǝ ɵz aƣzi bilǝnmu sɵzlǝp bǝrsun dǝp, yeninglarƣa ǝwǝttuⱪ.
27 Enviamos, portanto, Judas e Silas que de viva voz vos exporão as mesmas coisas.
28 Gǝpning poskallisiƣa kǝlsǝk, Muⱪǝddǝs Roⱨⱪa, xundaⱪla bizlǝrgimu xu layiⱪ kɵrüngǝnki, tɵwǝndiki zɵrür bolƣan ixlardin sirt, silǝrgǝ ⱨeqⱪandaⱪ baxⱪa ixni yüklimǝslikimiz kerǝk:
28 Com efeito, pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não vos impor outro peso além do seguinte indispensável:
29 — Butlarƣa atalƣan nǝrsilǝrdin, ⱪanni wǝ boƣup soyulƣan ⱨaywanlarning gɵxliridin yeyixtin wǝ jinsiy buzuⱪluⱪtin neri bolux — silǝr muxu birnǝqqǝ ixtin saⱪlansanglar, yahxi ⱪilƣan bolisilǝr.
29 que vos abstenhais das carnes sacrificadas aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da impureza. Dessas coisas fareis bem de vos guardar conscienciosamente. Adeus!
30 Xundaⱪ ⱪilip, ular ⱪerindaxlar tǝripidin yolƣa selinip, Antakyaƣa bardi. U yǝrdǝ pütün jamaǝttikilǝrni yiƣip, hǝtni ularƣa tapxurdi.
30 Tendo-se despedido, a delegação dirigiu-se a Antioquia. Ali reuniram a assembléia e entregaram a carta.
31 Ular hǝtni oⱪup, uningdin bolƣan riƣbǝt-tǝsǝllidin zor xadlandi.
31 À sua leitura, todos se alegraram com o estímulo que ela trazia.
32 Yǝⱨuda wǝ Silaslar ɵzlirimu pǝyƣǝmbǝrlǝrdin bolup, ⱪerindaxlarni nurƣun sɵz-nǝsiⱨǝtlǝr bilǝn riƣbǝtlǝndürüp, ularni ⱪuwwǝtlǝndürdi.
32 Judas e Silas, que eram também profetas, dirigiam aos irmãos muitas palavras de exortação e de animação.
33 Yǝⱨuda wǝ Silaslar u yǝrdǝ bir mǝzgilni ɵtküzgǝndin keyin, Antakyadiki ⱪerindaxlarning sǝpirigǝ amanliⱪ tiligǝn ⱨalda uzitixi bilǝn, ular ɵzlirini ǝwǝtkǝn Yerusalemdikilǝrning ⱪexiƣa ⱪaytti.
33 Demoraram-se ali por algum tempo. Foram depois pelos irmãos despedidos em paz, voltando aos que lhos tinham enviado.
34 — ausente —
34 {A Silas contudo, pareceu bem ficar ali, e Judas partiu sozinho.}
35 — ausente —
35 Paulo e Barnabé detiveram-se também em Antioquia, ensinando e pregando com muitos outros a palavra do Senhor.
36 Lekin yǝnǝ birnǝqqǝ künlǝrdin keyin Pawlus Barnabasⱪa:
36 Ao termo de alguns dias, disse Paulo a Barnabé: Tornemos a visitar os irmãos por todas as cidades onde temos pregado a palavra do Senhor, para ver como estão passando.
37 Barnabas bolsa Yuⱨanna (Markusmu deyilidu)ni billǝ elip barmaⱪqi bolƣanidi.
37 Barnabé queria levar consigo também João, que tinha por sobrenome Marcos.
38 Biraⱪ Pawlus aldinⱪi ⱪetim Pamfiliyǝ ɵlkisidǝ ulardin ayrilip kǝtkǝn, Rǝbning hizmitidǝ ular bilǝn billǝ dawamliⱪ sǝpǝr ⱪilmiƣan Markusni yǝnǝ elip berixni aⱪilanilik ǝmǝs dǝp ⱪaridi.
38 Paulo, porém, achava que não devia ser admitido quem se tinha separado deles em Panfília e não os havia acompanhado no ministério.
39 Xuning bilǝn ikkiylǝn otturisida bǝk kǝskin ihtilap bolup, ahir berip ular bir-biridin ayrilip ketixti. Barnabas Markusni elip, kemigǝ olturup Siprus ariliƣa kǝtti.
39 Houve tal discussão que se separaram um do outro, e Barnabé, levando consigo Marcos, navegou para Chipre.
40 Pawlus bolsa Silasni tallidi; ⱪerindaxlarning ikkiylǝnni Hudaning xapaitigǝ amanǝt ⱪilixi bilǝn u ikkisi yolƣa qiⱪti.
40 Paulo, porém, tendo escolhido Silas, e depois de ter sido recomendado pelos irmãos à graça do Senhor, partiu.
41 U ǝmdi Suriyǝ wǝ Kilikiyǝ ɵlkilirini arilap ɵtüp, ⱨǝrⱪaysi jaylarda jamaǝtlǝrni ⱪuwwǝtlǝndürdi.
41 Ele percorreu a Síria, a Cilícia, confirmando as comunidades.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.