Lucas 6

Tzotzil Zinacantan NT (TZO_ZIN) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ta scꞌacꞌalil ta xcuxic li jꞌisraeletique li jayvoꞌ tsobol chanavic xchiꞌuc ti Jesuse, jaꞌo la iꞌechꞌic xchiꞌuc ta be ta trigoaltic. Iscꞌasic la jaychev trigo, isjuꞌ la scꞌuxic.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Iꞌileic la yuꞌun jayvoꞌ jfariseo. ―¿Cꞌu yuꞌun chacꞌasic trigo ta scꞌacꞌalil ta jcuxtique? ―xꞌutatic la yuꞌun ti jfariseoetique.
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jaꞌ la itacꞌav ti Jesuse: ―¿Mi muc bu aqꞌuelojic yaꞌel ta scꞌop Riox ti cꞌusi ispas ti Davide cꞌalal iviꞌnaj xchiꞌuc ti xchiꞌiltac ta xanvile?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Tey icꞌotic ta templo. Ti Davide jaꞌ iscꞌan sveꞌ ti pan ta ba mexae ti smotoninoj ti Rioxe. Acꞌu mi yaloj ti Rioxe ti jaꞌ noꞌox tsveꞌic li paleetique, pero isveꞌic xchiꞌuc xchiꞌiltac ti Davide. Pero muc bu ista o smul uc.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 ’Voꞌon ti coꞌol crixchanootique, voꞌon yajvalon li scꞌacꞌalil ta jcuxtique. Voꞌon chcal ti cꞌusi xuꞌ jpastique ―xꞌutatic la yuꞌun ti Jesuse.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Ta scꞌacꞌalil ta xcuxic li jꞌisraeletique, ti Jesuse iꞌoch la ta jun biqꞌuit templo, ichanubtasvan la. Tey la jun vinic smochꞌoj la sba sniꞌtac sbatsꞌicꞌob.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Tey la jayvoꞌ li muchꞌutic ta xchanubtasvanic yilel ta smantaltac Rioxe xchiꞌuc la jayvoꞌ jfariseoetic. Jaꞌ la tspaꞌiic ti Jesuse. Ta la sqꞌuelic mi oy chetꞌes chamel ta scꞌacꞌalil ta xcuxique yoꞌ la stabeic o smul ti yalojique.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Ti Jesuse snaꞌoj la li cꞌusi tsnopique. ―Laꞌ vaꞌlan liꞌ ta oꞌlole ―xut la ti vinic smochꞌoj sba sniꞌtac sbatsꞌicꞌobe. Ti vinique tey la ba vaꞌluc ta oꞌlol.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Ti Jesuse iscꞌopon la ti muchꞌutic ta xchanubtasvanic yilel ta smantaltac Rioxe xchiꞌuc ti jfariseoetique: ―Oy cꞌusi chajacꞌbeic. Ta scꞌacꞌalil ta jcuxtique ¿cꞌusi yaloj ti Rioxe ti xuꞌ jpastique? ¿Mi xuꞌ jpastic li cꞌusitic leque, o mi jaꞌ ta jpastic li cꞌusitic chopole? ¿Mi xuꞌ chichꞌ etꞌesbel xchamel li muchꞌutic ipe, o mi tey noꞌox jqꞌuelojtic chamicuc? ―xut la.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Ti Jesuse isqꞌuelbe la sat ti muchꞌutic tey chotajtique. ―Tuqꞌuibtaso li sniꞌtac acꞌobe ―xꞌutat la yuꞌun Jesús ti vinique. Istuqꞌuibtas la, lec xa la icom ti scꞌobe.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Ti muchꞌutic ta xchanubtasvanic yilel ta smantaltac Rioxe xchiꞌuc ti jfariseoetique, icap o la sjolic. Isnopic la cꞌusi xuꞌ ta xchaꞌleic ti Jesuse.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Ti cꞌalal jaꞌo yech ispase, imuy la echꞌel ta vits ti Jesuse, ba la scꞌopon Riox. Sjunul la acꞌubal tey iscꞌopon Riox.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Ti cꞌalal isacube, istsob la scotol ti muchꞌutic ixchiꞌin scotol cꞌacꞌale. Jaꞌo la istꞌuj lajchavoꞌ ti ta xchiꞌin oe, ti ta stac echꞌel ta yalel aꞌyuc li cꞌusitic chale. Apoxtoletic isbiinic.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Li lajchavoꞌ itꞌujeique, jaꞌ sbiic liꞌi: Simón, Pedro la iꞌacꞌbat sbiin yuꞌun ti Jesuse. Xchiꞌuc Andrés, jaꞌ yitsꞌin li Pedroe. Xchiꞌuc Jacobo, xchiꞌuc Juan, xchiꞌuc Felipe, xchiꞌuc Bartolomé.
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Xchiꞌuc Mateo, xchiꞌuc Tomás, xchiꞌuc otro jun Jacobo screm Alfeo. Xchiꞌuc Simón ti sticꞌoj sba ta partido zelotee.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Xchiꞌuc Judas, jaꞌ sbanquil yitsꞌin sba xchiꞌuc li Jacoboe. Xchiꞌuc Judas Iscariote, jaꞌ ti iyacꞌ entrucal ta tsꞌacal ti Jesuse.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Ti cꞌalal iyalic tal ta yoc vits xchiꞌuc Jesús li lajchavoꞌe xchiꞌuc ti muchꞌutic ixchiꞌinic ti cꞌalal iꞌay ta vitse, tey la lamal ep crixchanoetic cꞌot staic ta stentejtic. Oy la jlom liquemic tal ta estado Judea xchiꞌuc ta jteclum Jerusalén. Oy la jlom liquemic tal ta chib jteclum Tiro xchiꞌuc Sidón li ta stsꞌel tiꞌmare. Yuꞌun la ba yaꞌiic cꞌusi chal ti Jesuse. Iscꞌanic la etꞌesbel xchamelic noxtoc.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Ti muchꞌutic ochem pucuj ta yoꞌonique icꞌotic la noxtoc. Iloqꞌuesbat la scotolic ti pucujetic ochem ta yoꞌonique.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Ti crixchanoetique yoꞌonuc la spiquic ti Jesuse yuꞌun la iyilic ti ta slequilal syuꞌelal noꞌox iꞌechꞌ ti chamele.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Li lajchavoꞌe iqꞌuelbat la satic yuꞌun ti Jesuse. ―Voꞌoxuc ti povreoxuque, chavilic to ta tsꞌacal ti jun avoꞌonique yuꞌun chlic spasoxuc ta mantal ti Rioxe.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Voꞌoxuc ti abol abaic ta viꞌnal lavie, chavilic to ta tsꞌacal ti jun avoꞌonique yuꞌun chayacꞌbeic cꞌusitic chtun avuꞌunic ti Rioxe. ’Voꞌoxuc ti chaꞌoqꞌuic lavie, chavilic to ta tsꞌacal ti jun avoꞌonique yuꞌun jaꞌ chaspatbe avoꞌonic ti Rioxe.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Voꞌoxuc ti mu scꞌan sqꞌuel asatic li crixchanoetique, ti chasnutsique, ti chaspꞌajique, ti chopol cꞌusi chayalbeic o ti avichꞌojicon ta mucꞌ voꞌon ti coꞌol crixchanootique, chavilic to ta tsꞌacal ti jun avoꞌonique.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Junuc noꞌox avoꞌonic ti cꞌalal yech chcꞌote, yuꞌun lec ti cꞌusi chcꞌot ataic ta vinajele. Li muchꞌutic mu scꞌan sqꞌuel asatique jaꞌ onox yech ispasic ti smucꞌtatotic ti ta más voꞌnee. Abol sba ixchaꞌleic ti yajꞌalcꞌoptac Rioxe.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 ’Voꞌoxuc ti jcꞌulejoxuque, ti mu cꞌusi palta chavaꞌiique, chavil to avocolic ta tsꞌacal yuꞌun mu cꞌusi chayacꞌbeic ti Rioxe.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 ’Voꞌoxuc ti noj achꞌutic lavie, chavilic to viꞌnal ta tsꞌacal. ’Voꞌoxuc ti chatseꞌinic lavie, chavil to avocolic yuꞌun chavat avoꞌonic chavoqꞌuita to abaic ta tsꞌacal.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 ’Voꞌoxuc ti lec chayilic li crixchanoetique, mu cꞌusi bal o yuꞌun chavil to avocolic ta tsꞌacal. Yuꞌun jaꞌ yechoxuc chac cꞌu chaꞌal ti muchꞌutic ispꞌis sbaic ta yajꞌalcꞌoptac Riox ti ta más voꞌnee. Yech noꞌox ti lec iꞌileic yuꞌun ti crixchanoetique.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 ’Voꞌoxuc ti liꞌ chavaꞌiic li cꞌusitic chcal lavie, chacalbeic. Cꞌuxubino acrontaic. Ti muchꞌutic mu scꞌan sqꞌuel asatique, lec me xacꞌoponic, xacoltaic.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Mi chopol ti cꞌusitic chayalbeique, mu me cꞌusi chopol xavalbeic uc. Cꞌoponbeic Riox yoꞌ xlecub o yoꞌonique.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Ti mi oy muchꞌu chasmajbe jot xocon asate, albo ti xuꞌ smaj xchaꞌjotole. Ti mi oy muchꞌu chaspojbe apimilcꞌuꞌe, acꞌbo. Acꞌbo noxtoc li jlom ta yute.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Ti mi oy muchꞌu chascꞌanbe li cꞌusuc avuꞌune, acꞌbo. Ti mi oy muchꞌu tspoj li cꞌusi avuꞌune, mu me xacꞌanbe sutel.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Mi chacꞌan ti lec chayil li crixchanoetique, jaꞌ tscꞌan ti lec chavil uque.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ’Pero mi jaꞌ noꞌox acꞌanojic li muchꞌutic scꞌanojoxuque, mu xvinaj ti lec avoꞌonique. Coꞌoloxuc xchiꞌuc li muchꞌutic chopol sjole.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Ti mi jaꞌ noꞌox chacꞌuxubinic li muchꞌutic chascꞌuxubinique, mu xvinaj ti lec avoꞌonique. Coꞌoloxuc xchiꞌuc li muchꞌutic chopol sjole.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Ti mi jaꞌ noꞌox chavacꞌbeic xchꞌamun ataqꞌuinic li muchꞌu avilojic ti snaꞌ sutese, mu xvinaj ti lec avoꞌonique. Coꞌoloxuc xchiꞌuc li muchꞌutic chopol sjole. Yuꞌun jaꞌ noꞌox chacꞌbe xchꞌamun staqꞌuinic li muchꞌutic yilojic ti snaꞌ sutesele.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Li voꞌoxuque tscꞌan chacꞌuxubinic li muchꞌutic chascrontainique. Tscꞌan lec chavilic scotol crixchanoetic. Ti mi oy cꞌusi chaxchꞌamunbee, acꞌbo, acꞌu mi mu sutes, yoꞌ xvinaj o ti xchꞌamaloxuc ti Rioxe, yoꞌ xata o ep amotonic ta vinajele. Ti Rioxe scꞌuxubinoj li muchꞌutic chopol sjol uque ti mu snaꞌ xalic colaval ti cꞌalal oy cꞌusi tstabeic Rioxe.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Jaꞌ más lec cꞌuxubinvananic chac cꞌu chaꞌal chcꞌuxubinvan ti Jtotic Riox ta vinajele.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ’Mu me xanopbe smul achiꞌilic yoꞌ ti mu xayalbe o ti Rioxe ti oy amule. Mi oy bu ista smul avuꞌunic lachiꞌilique, aqꞌuic ta pertonal yoꞌ ti xayacꞌbeic o pertonal yuꞌun amulic ti Riox uque.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Acꞌbeic cꞌusi chtun yuꞌun lachiꞌilique yoꞌ ti xayacꞌbeic o cꞌusi chtun avuꞌunic ti Riox uque. Más to ep chaꞌacꞌbatic li voꞌoxuque. Jaꞌ chac cꞌu chaꞌal li muchꞌutic tsꞌacal chacꞌ li cꞌusi chaqꞌue, ti lec tsnojese, ti chtanij xa loqꞌuel ta stiꞌile, jaꞌ yech chavichꞌic ti cꞌusi chtun avuꞌunic li voꞌoxuque. Ti mi ep chavaqꞌuique, jaꞌ noꞌox yech ep chaꞌacꞌbatic uc. Ti mi jsetꞌ chavaqꞌuique, jaꞌ noꞌox yech jsetꞌ chayacꞌbeic ti Riox uque ―xꞌutatic la yuꞌun ti Jesuse.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Ti Jesuse iyal la jun loꞌil: ―Li muchꞌu maꞌsate mu stacꞌ xacꞌbe yil be li xchiꞌil ta maꞌsatile. Coꞌol chpꞌajic ta chꞌen.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Li jchanvune mu coꞌoluc snaꞌic xchiꞌuc yajmaestro yuꞌun jaꞌto ta xchan. Ti cꞌalal xchane, coꞌolic xa. Yechꞌo un tꞌujic ti muchꞌu chacꞌanic ti chaxchanubtasique.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’Acꞌu mi mu cꞌusi más chopol tspas lachiꞌile, li voꞌote yochelot ta sqꞌuelel. Mu xavaꞌi aba ti más to chopol li cꞌusi chapase.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 “Chopol ti xꞌelan chapase”, xavut lachiꞌile, pero ¿cꞌuxi chapꞌijubtasvan ti más to chopol cꞌusitic chapas li voꞌote? Li voꞌote chanop ti mu cꞌusi chopol chapase. Mi chacꞌan chapꞌijubtas lachiꞌile, jaꞌ tscꞌan ti voꞌot baꞌyi chavicta spasel li cꞌusitic chopole. Mi avil xa ti lecote, xuꞌ xa xapꞌijubtas lachiꞌile.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 ’Jaꞌ chac cꞌu chaꞌal li teꞌel loꞌboletique, ti bu onox leque, lec li sate. Ti bu onox chopole, chopol li sate. Mu scap sba li leque xchiꞌuc li chopole.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Ti cꞌu xꞌelan sat li jtecꞌ teꞌe jaꞌ chvinaj o mi lec, mi chopol. Muc bu xavilic icꞌux ta jtecꞌ chꞌix, muc bu xavilic uva ta macom.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Jaꞌ noꞌox yech li muchꞌu lec yoꞌone lec chcꞌopoj, lec cꞌusi tsnop. Li muchꞌu chopol sjole chopol chcꞌopoj, chopol cꞌusi tsnop. Ti cꞌu xꞌelan ta snopique jaꞌ yech chlocꞌ ta yeic.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 ’¿Cꞌu yuꞌun ti “Cajval, Cajval” xavuticone ti muc bu chapasic li cꞌusitic icale?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Ti muchꞌu chaꞌi li cꞌusitic chcale, mi ta xchꞌune, chacalbe avaꞌiic cꞌu xꞌelan.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Coꞌol xchiꞌuc jun vinic ti ismeltsan sna ta ba tone. Nat isjocꞌ yalel jaꞌto ti ista li tone. Jaꞌto tey isliquesbe li stanal yoque. Ital tsots voꞌ, inoj li ucꞌume, icajtsaj cꞌalal ba osil, icꞌot yoꞌ bu li nae. Li pana xocon nae inoj. Pero muc xlom yuꞌun ta ba ton smeltsanoj.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ti muchꞌu chaꞌi li cꞌusitic chcale, mi mu xchꞌune, coꞌol xchiꞌuc jun vinic ti ta ba balamil ismeltsan snae, chꞌabal stanal yoc. Ital tsots voꞌ, inoj li ucꞌume, icajtsaj cꞌalal ba osil, icꞌot yoꞌ bu li nae. Li pana xocon nae inoj. Ora ilom ―xꞌutatic la yuꞌun ti Jesuse.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.