Atos 13
Õ'âkĩ̶ hɨ yeere uúkũri turi Tukano (TUONT) vs AAI
1 Antioquíapʉre Jesure ẽjõpeorã waꞌterore Õꞌacʉ̃ ye quetire weremʉꞌtãrĩ masã, tojo nicã Õꞌacʉ̃ yere buꞌerã aꞌticʉrã nicãrã niwã: Bernabé, apĩ Simó, cʉ̃rẽta tja “Ñigʉ̃” pisucãrã niwã. Apĩ Lucio Cirene wãmetiri macãcjʉ̃, apĩ Manaé Herode Galilea wiogʉ tiro niꞌcãrõ meꞌrã masãꞌcʉ, tojo nicã Saulo nicãrã niwã.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Niꞌcãti na beꞌti ñubueri cura Espíritu Santu narẽ nicʉ niwĩ:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Tojo nicã tʉꞌo, beꞌti ñubueca beꞌro na meꞌrãcjãrã Saulo, Bernabére na dʉpopare ñapeo, narẽ weꞌeriti, oꞌócãꞌcãrã niwã.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 — ausente —
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 — ausente —
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Ti macãpʉ wijaa, nʉcʉ̃rõpʉre Jesú ye quetire werecusiabiꞌacãꞌcãrã niwã. Téé apese pãꞌrẽ Pafo wãmetiri macãpʉ wereejacãrã niwã. Ti macãpʉre niꞌcʉ̃ judío masʉ̃ yai weronojõ nigʉ̃rẽ bocaejacãrã niwã. Cʉ̃ wãmeticʉ niwĩ Barjesú. Griego ye meꞌrã peꞌema cʉ̃rẽ Elima pisucãrã niwã. “Yʉꞌʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weregʉ niꞌi”, nisoocʉ niwĩ ti macãcjãrãrẽ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Cʉ̃ yai ti nʉcʉ̃rõ wiogʉ Sergio Paulo wãmetigʉ añurõ tʉꞌomasĩse cʉogʉ meꞌrãcjʉ̃ nicʉ niwĩ. Sergio Paulo Jesú ye quetire tʉꞌosĩꞌrĩgʉ̃ pijidutioꞌocʉ niwĩ Bernabé, Saulore. Tojo weerã cʉ̃ pʉꞌtopʉ wererã waꞌacãrã niwã.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Yai peꞌe Sergio Paulo Jesure ẽjõpeoticãꞌto nígʉ̃, na weresere cãꞌmotaꞌasĩꞌrĩmicʉ niwĩ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Cʉ̃ tojo weecã ĩꞌagʉ̃, ne waropʉre Saulo wãmetiꞌcʉ, Pablo wãme dʉcayuꞌcʉ Espíritu Santure cʉoyʉꞌrʉgʉ ĩꞌacũuña ĩꞌa,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 nicʉ niwĩ:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Mʉꞌʉrẽ niꞌcãrõacã Õꞌacʉ̃ buꞌiri daꞌregʉsami. Mʉꞌʉ caperi ĩꞌatigʉ tojagʉ́saꞌa téé Õꞌacʉ̃ ʉaro põtẽorõ, nicʉ niwĩ Pablo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Yaire tojo waꞌacã ĩꞌagʉ̃, Sergio Paulo Jesure ẽjõpeocʉ niwĩ. Pablo, Bernabé na Jesú ye quetire buꞌemeꞌrĩcã ĩꞌamarĩatjĩgʉ̃, tojo ẽjõpeocʉ niwĩ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo, cʉ̃ meꞌrãcjãrã Pafopʉ níꞌcãrã wijapẽꞌa, niꞌcã maapʉ nʉjã, ejacãrã niwã Perge wãmetiri macãpʉre. Ti macã Panfilia wãmetiri diꞌtapʉ nicaro niwʉ̃. Na Pergepʉ etacã, Juã Marco narẽ totá soocã, Jerusalẽ́pʉ majãmitojaa waꞌacʉ niwĩ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Beꞌro ti macãpʉ níꞌcãrã waꞌacãrã niwã ape macã Antioquía wãmetiri macãpʉ tja. Ti macã Pisidia wãmetiri diꞌtapʉ tojacaro niwʉ̃. Sauru nicã judío masã na nerẽrĩ wiꞌipʉ Pablo quẽꞌrã tocjãrã meꞌrã sãjãanujã dujicãrã niwã.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 To beꞌro ti wiꞌi wiorã buꞌecãrã niwã Moisé cʉ̃ ojáca pũrĩ cjasere, beꞌro tja Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌquere. Buꞌetoja, ti wiꞌi wiorã ãpẽrã to dujirãrẽ “Sõjãrẽ weredutirã waꞌaya”, níoꞌocãrã niwã. Na peꞌe waꞌa, “Acawererã, mʉsã wãcũtutuasenojõ queti cʉorã, niꞌcãrõacã wereya ʉ̃sãrẽ”, nicãrã niwã.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Na tojo nicã tʉꞌogʉ, Pablo wãꞌcãnʉꞌcã, narẽ omocã meꞌrã diꞌtamarĩduticʉ niwĩ. Weetoja, narẽ werecʉ niwĩ:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Õꞌacʉ̃, ʉ̃sã judío masã ẽjõpeogʉ, ʉ̃sã ñecʉ̃sʉmʉarẽ besecṹúcʉ niwĩ. Na ãpẽrã ye diꞌta Egiptopʉ nicã, narẽ pãjãrã masãputinemocã weecʉ niwĩ. Beꞌro na ti diꞌtapʉ nirãrẽ cʉ̃ tutuaro meꞌrã miiwijacʉ niwĩ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Cuarenta cʉ̃ꞌmarĩ yucʉ marĩrõ, masã marĩrõpʉ nírã ñaꞌarõ na cʉ̃rẽ yʉꞌrʉnʉꞌcãmicã, na tojo weesere cʉ̃ nʉꞌcãcʉ niwĩ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Beꞌro na ya diꞌta waro Canaá diꞌtapʉ ejacã, ti diꞌtacjãrãrẽ siete cururire cõꞌaõꞌocʉ niwĩ. Ti diꞌtare ʉ̃sã ñecʉ̃sʉmʉarẽ oꞌogʉtigʉ, na macãrĩ waꞌaweꞌoꞌquere niato nígʉ̃ tojo weecʉ niwĩ.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Beꞌro tja na Canaá diꞌtapʉ nicã, Õꞌacʉ̃ narẽ sʉꞌori nisetiajãrẽ sõrõcʉ niwĩ. Na cʉ̃ sõrõꞌcãrã masãrẽ beseri masã nicãrã niwã. Cuatrocientos cincuenta cʉ̃ꞌmarĩ na masãrẽ beseri masã duticãrã niwã. Samue Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masʉ̃ cʉ̃ nise nʉmʉrĩpʉ dutitʉocãrã niwã.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuereta masã sẽrĩcãrã niwã: “Ʉ̃sã niꞌcʉ̃ wiogʉ waro ʉasaꞌa.” Na tojo nicã tʉꞌo, Samue Õꞌacʉ̃rẽ sẽrĩcʉ niwĩ. Õꞌacʉ̃ tojo weegʉ na wiogʉ waro niacjʉre Saúl wãmetigʉre sõrõcʉ niwĩ. Saúl Cis macʉ̃ Benjamí ya curuacjʉ̃ cuarenta cʉ̃ꞌmarĩ wiogʉ nicʉ niwĩ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Saúl wiogʉ nisere Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ wĩrṍca beꞌro apĩ Davi wãmetigʉre sõrõcʉ niwĩ tja. Õꞌacʉ̃ cʉ̃rẽ aꞌtiro nicʉ niwĩ: “Davi Isaí macʉ̃ nipeꞌtise yʉꞌʉ tʉꞌsasere weemi. Tojo weegʉ pũrõ eꞌcatiꞌi cʉ̃ meꞌrã”, nicʉ niwĩ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Õꞌacʉ̃ ʉ̃sã ñecʉ̃sʉmʉarẽ “Niꞌcʉ̃ Davi pãrãmi nituriagʉpʉ mʉsã judío masãrẽ yʉꞌrʉogʉ aꞌtigʉsami”, ni werecʉ niwĩ. Jesú wãmetigʉ Õꞌacʉ̃ tojo níꞌcʉta nimi.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Ne waropʉre Jesú cʉ̃ masãrẽ buꞌenʉꞌcãse dʉporopʉre Juã masãrẽ buꞌeyucʉ niwĩ: “Mʉsã ñaꞌarõ weeꞌquere bʉjawetiya. Mʉsã nisetisere dʉcayuya. Mʉsã tojo dʉcayucã, yʉꞌʉ mʉsãrẽ wãmeyegʉsaꞌa”, nicʉ niwĩ.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Juã cʉ̃ buꞌeduꞌuati dʉporo narẽ nicʉ niwĩ: “Mʉsã yʉꞌʉre ‘Masãrẽ yʉꞌrʉoacjʉ nimi’ ¿ni wãcũti? Yʉꞌʉ niweꞌe. Yʉꞌʉ beꞌro apĩ aꞌtigʉsami masãrẽ yʉꞌrʉoacjʉ. Cʉ̃ añugʉ̃ waro nigʉ̃sami. Yʉꞌʉ peꞌe mejõ nigʉ̃ tʉꞌoñaꞌa. Cʉ̃ ye sapature tuweemasĩtigʉ weronojõ cʉ̃rẽ ne niꞌcãrõwijimasĩtisaꞌa”, nicʉ niwĩ Juã.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 »Yʉꞌʉ acawererã Abrahã pãrãmerã nituriarã, nipeꞌtirã Õꞌacʉ̃rẽ ẽjõpeorãrẽ weregʉti. Õꞌacʉ̃ todʉporopʉ “Masãrẽ yʉꞌrʉogʉti”, nicʉ niwĩ. Tojo nígʉ̃, marĩrẽ aꞌte quetire oꞌócʉ niwĩ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Tojo weemicã, Jerusalẽ́cjãrã, na wiorã quẽꞌrã “Jesú marĩrẽ yʉꞌrʉoacjʉ nimi”, ni ĩꞌamasĩticãrã niwã. Na saurunʉcʉ̃ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌquere buꞌemirã, ne tʉꞌomasĩticãrã niwã. Jesucristore wiorã wẽjẽduticã, dʉporopʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojaꞌque queorota waꞌacaro niwʉ̃.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Jerusalẽ́cjãrã Jesucristore buꞌiri bocatimirã, Pilatore “Wẽjẽdutiya”, nicãrã niwã.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Na Jesucristore wẽjẽrã, dʉporopʉ Õꞌacʉ̃ ye queti weremʉꞌtãrĩ masã na ojamʉꞌtãꞌquenʉcʉ̃ta weecãrã niwã. Cʉ̃ wẽ́rĩ́ca beꞌro ãpẽrã curusapʉ níꞌcʉre miidijoo, ʉ̃tã tutipʉ cʉ̃rẽ yaarã sĩosõrõcũucãrã niwã.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Õꞌacʉ̃ na wẽjẽmicã, cʉ̃ macʉ̃rẽ wẽrĩꞌcʉpʉre masõcʉ niwĩ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Cʉ̃ masã́ca beꞌro todʉporo Galilea, Jerusalẽ́pʉ cʉ̃ meꞌrã baꞌpaticusiaꞌcãrãrẽ peje nʉmʉrĩ bajuacʉ niwĩ. Ãꞌrãta cʉ̃ masãcã ĩꞌaꞌcãrã cʉ̃ ye quetire masãrẽ wererã weesama.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Ape pũrĩ Isaía cʉ̃ ojáca pũrĩpʉ quẽꞌrãrẽ Õꞌacʉ̃ wereyucʉ niwĩ cʉ̃ macʉ̃rẽ wẽrĩꞌcʉpʉre masõatjere, cʉ̃ upʉ boadojatiatjere. “Nipeꞌtise yʉꞌʉ Davire dʉporopʉ ‘Oꞌogʉti’ níꞌcaronojõta mʉꞌʉrẽ oꞌogʉsaꞌa”, nicʉ niwĩ.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 »Apero Salmo Davi cʉ̃ ojaꞌcaropʉre tja aꞌtiro ojanoꞌcaro niwʉ̃: “Mʉꞌʉ, mʉꞌʉ macʉ̃rẽ wẽrĩdojacã weesome”, nicaro niwʉ̃.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 — ausente —
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 — ausente —
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 — ausente —
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 — ausente —
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Tere weretoja, na wijaari cura Pablo quẽꞌrãrẽ to nerẽꞌcãrã aꞌtiro nicãrã niwã:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Ti wiꞌi níꞌcãrã na wijaasteari cura pãjãrã judío masã, ãpẽrã judío masã weronojõ weesetirã na weresere tʉꞌotʉꞌsarã, Pablo, Bernabé meꞌrã baꞌpatiwãꞌcãcãrã niwã. Narẽ Pablo quẽꞌrã aꞌtiro nicãrã niwã:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Ape nʉmʉ sauru nicã pãjãrã ti macã Antioquíacjãrã Õꞌacʉ̃ ye quetire tʉꞌorãtirã nerẽcãrã niwã tja.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Na pãjãrã nerẽcã ĩꞌarã, Pablo quẽꞌrãrẽ ti macãcjãrã judío masã ʉpʉtʉ doecãrã niwã. Tojo weerã Pablo cʉ̃ weresere “Mejẽcã weremi. Diacjʉ̃ niweꞌe”, ni bujicãꞌcãrã niwã.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Na tojo nicã tʉꞌorã, Pablo quẽꞌrã tutuaro meꞌrã narẽ nicãrã niwã:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Aꞌtirota duticʉ niwĩ Õꞌacʉ̃ cʉ̃ ye ojanoꞌca pũrĩpʉre. Aꞌtiro nicʉ niwĩ:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Na tojo nicã tʉꞌorã, “Õꞌacʉ̃ ye queti añubutiaꞌa” nírã, ti wiꞌi nirã́ judío masã nitirã ʉpʉtʉ eꞌcaticãrã niwã. Topʉ níꞌcãrã Õꞌacʉ̃ “Yʉꞌʉre aꞌticʉrã ẽjõpeorãsama”, ninoꞌcãrãnʉcʉ̃ta ticʉrãta Jesure ẽjõpeocãrã niwã.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Tojo wee nipeꞌtiro Pisidia diꞌtapʉre Jesú ye queti seꞌsa waꞌacaro niwʉ̃.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Tojo weecã ĩꞌarã, judío masã Pablo quẽꞌrãrẽ cõꞌasĩꞌrĩcãrã niwã. Tojo weerã niꞌcãrẽrã niyeru pajiro cʉorã numiarẽ, judío masã weesetisere añurõ weenuꞌcũrãrẽ uarosãjãcã weecãrã niwã. Ʉmʉa ti macã wiorã nirãnojõ quẽꞌrãrẽ tojota weecãrã niwã. Tojo weerã Pablo quẽꞌrãrẽ nʉrʉ̃rã, piꞌetise oꞌonʉꞌcãcãrã niwã. Ti macãpʉ na nirãrẽ cõꞌaõꞌotojarãpʉ, ñaꞌarõ weeduꞌucãrã niwã.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Pablo quẽꞌrã Antioquíapʉre na cõꞌawĩrõcã wijarã, ti macã cjase diꞌtare paastecõꞌacãrã niwã. Tere tojo weerã mʉsã Jesú ye quetire teerã, aꞌti macãcjãrã buꞌiri cʉoꞌo nisĩꞌrĩrã, tojo weecãrã niwã. Beꞌro ape macã Iconio wãmetiri macãpʉ waꞌa waꞌacãrã niwã tja.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Na waꞌáca beꞌro nimicã, Jesure ẽjõpeorã Antioquíacjãrã Espíritu Santure cʉoyʉꞌrʉatjĩarã, ʉpʉtʉ eꞌcatise meꞌrã tojacãrã niwã.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.