Mateus 26
Tuyuca NT (TUE_WBT) vs AAI
1 Jesús tee niipetire wedeari siro, ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Mʉ́ã masĩã: Pascua bosebʉreco wáaadaro pʉabʉ́reco dʉsaa. Tii bosebʉreco niirĩ, yʉʉ niipetira sõwʉ̃ ãpẽrãpʉ́re ticonogʉ̃dacu. Curusapʉ páabia, sĩãdutíadacua, jĩĩwĩ.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Teebʉrecorire paiaré dutirá, teero biiri bʉtoá dutirá neãyira paiaré dutigʉ́ya wiicapʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiwi Caifás.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Cʉ̃́ã Jesuré yayióremena ñeeãdarere cãmerĩ́ wedeseyira, sĩãdʉgára.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Cʉ̃́ã jĩĩyira: —Bosebʉreco niirĩ, tiiríjããda. Basocá cʉ̃ʉ̃rẽ maĩrã́, marĩmena cúara, noo booró acaribíãmajãbocua, jĩĩyira.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesús Betaniapʉ Simón õpʉ̃ʉ̃ bóa netõrígʉya wiipʉ niiwĩ.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Jesús yaaduiritabe, sĩcõ numiṍ sitiaãñúriga cʉogó cʉ̃ʉ̃ pʉto jeawo. Tiigá sitiaãñúre wapapacáre posecʉtíwʉ. Cʉ̃ʉ̃ya dupu sotoapʉ teeré píopeowo.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Coo teero tiirí ĩñarã, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá cúawʉ. Ʉ̃sã basiro cãmerĩ́ jĩĩwʉ̃: —¿Ateré bʉ́ri peti teero tiicõã́ĩ?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Ate sitiaãñúrere dúa, pairó niyeru bʉanóboayu. Teeména bóaneõrãrẽ tiiápuro boomíãyu, jĩĩwʉ̃.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesús ʉ̃sã teero jĩĩrĩ tʉo, jĩĩwĩ: —¿Deero tiirá atigoré potocṍĩ? Potocṍrijãña. Ateré yʉʉre píopeogo, ãñurõ tiigó tiiyo.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Bóaneõrã mʉ́ã watoapʉ niirucujããdacua. Yʉʉpeja mʉ́ãmena niirucuricu.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Coo ateré yʉʉre píopeogo, yáa õpʉ̃ʉ̃rẽ coari tutipʉ cṹũãdari sʉguero, sitiaãñúremena píopeore tiiróbiro tiisʉguégo tiiyo.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Niipetiro atiditapʉ́re Cõãmacʉ̃ basocáre netõnére quetire wedewarucura, atigó yʉʉre tiiáriguere wedeadacua, coore wãcũdutira, jĩĩwĩ.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Judas Iscariote Jesús buerá doce menamacʉ̃ paiaré dutirá pʉtopʉ wáarigʉ niiwĩ.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 —Yʉʉ Jesuré mʉ́ãrẽ ticori, ¿nocõrõ niyeru yʉʉre wapatíadari? jĩĩyigʉ. Cʉ̃́ã treinta niyeruquiri ticoyira.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Cʉ̃́ã wapatíari siro, “¿deero tii yʉʉre Jesuré ticoro boomíĩto?” jĩĩ wãcũnʉcãyigʉ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Basocá pã púuri tiirémena wʉ́oya maniré yaarí bosebʉreco niinʉcãwʉ̃. Ʉ̃sã Jesús buerá cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, sãĩñáwʉ̃: —¿Noopʉ́ marĩ Pascua bosebʉreco yaaadarore ʉ̃sã quẽnosʉguéri boogári? jĩĩwʉ̃.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩwĩ: —Jerusalénpʉ wáaya. Toopʉ́ sĩcʉ̃ niiqui. Cʉ̃ʉ̃rẽ ateré jĩĩña: “Ʉ̃sãrẽ buegʉ́ ateré jĩĩcoawĩ: ‘Yʉʉ ñañarõ netõã́daro péerogã dʉsaa. Mʉʉya wiipʉ yʉʉ buerámena Pascua boseyagʉdacu’ ”, jĩĩña, jĩĩwĩ.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ dutiarirobirora Pascua boseyaadarere quẽnoyúerira niiwã.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Náĩcũmuãri siro, Jesús, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá docemena yaaadara jeanuãwʉ̃.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Ʉ̃sã yaaduiri, jĩĩwĩ: —Yʉʉ ateré diamacʉ̃́rã jĩĩã: Mʉ́ã menamacʉ̃ sĩcʉ̃ yʉʉre ĩñatutirapʉre ticogʉdaqui, jĩĩwĩ.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ʉ̃sã bayiró wãcũpatiwʉ. —Ʉ̃sã Õpʉ̃, ¿yʉʉ mee niiĩ? jĩĩ sãĩñánʉcãwʉ̃ ʉ̃sãcõrõ.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jesús ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ: —Yʉʉmena atibapapʉ́ pãmena soayágʉra yʉʉre ticogʉdaqui.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora wáaadacu. Bóaneõgʉ̃ niigʉ̃daqui yʉʉre ticogʉdʉpeja. Cʉ̃ʉ̃ bauáriatã, nemorṍ ãñubojĩyu, jĩĩwĩ.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Judas cʉ̃ʉ̃rẽ ticogʉdʉ jĩĩwĩ: —Ʉ̃sãrẽ buegʉ́, ¿yʉʉ mee niiĩ? jĩĩwĩ. —Ʉ̃́jʉ̃, mʉʉrã́ niiã, jĩĩwĩ.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Ʉ̃sã yaari, Jesús pãrẽ née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticowi. Túajea, pʉatásã, ʉ̃sãrẽ batowi. —Yaaya. Ate yáa õpʉ̃ʉ̃biro niiã, jĩĩwĩ.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Vino bapare née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticowi. Túajea, ʉ̃sãrẽ tĩ́ãgʉ̃rã, jĩĩwĩ: —Niipetira atibapá maquẽrẽ sĩniñá.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Ate yée díibiro niiã. Yʉʉ diari, yée díi õmayudiaadacu. Yée díimena paʉ basocá ñañaré tiiré wapa acabógʉdacu. Teeména Cõãmacʉ̃ mama netõnére quetire cṹũgʉ̃daqui.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Yʉʉ ateréja jĩĩã: Vino sĩninemóricu sáa; tée yʉʉ Pacʉ Õpʉ̃ niirṍpʉ mama vino ĩñaña manirére mʉ́ãmena sĩnigʉ̃́dacu, jĩĩwĩ.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Ʉ̃sã sicawãme Cõãmacʉ̃rẽ basarére basapeotoaari siro, Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivopʉ wáajõãwʉ̃.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Toopʉ́ wáagʉ, Jesús ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ: —Mʉ́ã niipetira atiñamí yʉʉre cõãwapetijõããdacu. Tee Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ niiã: “Oveja coterí basocʉre sĩãcõã́gʉ̃dacu. Teero tiirí, cʉ̃ʉ̃yara oveja cʉ̃́ã booró cʉtʉbatéjõããdacua”,jĩĩ jóarigue niiã.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Teero wáapacari, yʉʉ diarigʉpʉ masãri siro, yʉʉ mʉ́ã sʉguero Galileapʉ jeatoagʉdacu, jĩĩwĩ.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Pedro jĩĩwĩ: —Niipetira mʉʉrẽ cõãwari, yʉʉja mʉʉrẽ cõãwaricu, jĩĩmiwĩ.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwĩ: —Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Mecʉ̃ã macã ñami cãrẽquẽ wedeadari sʉguero, yʉʉre ĩtĩã́rĩ “cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga” jĩĩditogʉdacu mʉʉ, jĩĩwĩ.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pedro jĩĩwĩ: —Yʉʉja cʉ̃́ã yʉʉre sĩãdʉgáatã, mʉʉmena diagʉda; mʉʉrẽ “masĩriga” jĩĩricu, jĩĩmiwĩ. Niipetira ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá teero dícʉ jĩĩyucomiwʉ̃.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Too síro Jesús, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerámena Getsemanípʉ jeawʉ. Toopʉ́ jeagʉ, ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ: —Mʉ́ã ãno duiyueya ména. Yʉʉ jõõpʉ yʉʉ Pacʉre sãĩgʉ̃́ wáagʉ tiia, jĩĩwĩ.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Pedrore, teero biiri Zebedeo põna pʉarã́rẽ cʉ̃ʉ̃mena néewawi. Cʉ̃ʉ̃ bayiró yeeripũnapʉ wãcũpati, bóaneõnʉcãyigʉ.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ: —Yʉʉre diariquioro, wãcũpatire niinetõjõãga. Mʉ́ã ãno pʉtʉáya. Cãnirã́ mee tiiwá, jĩĩmiyigʉ.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Cʉ̃́ã beru yoasãñurõ wáa, yepapʉ munibiácũmuyigʉ. Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ: —Pacʉ, mʉʉ boorí, yʉʉ ñañarõ netõã́dare wáarijããrõ. Yʉʉ teero jĩĩpacari, yʉʉ boorére tiiríjãña; mʉʉ boorépe wáari tiiyá, jĩĩyigʉ.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Too síro cʉ̃ʉ̃ buerá pʉtopʉ cãmepʉtʉ́aatiyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ cãniã́rirapʉre bʉajeáyigʉ. Pedrore jĩĩyigʉ: —¿Deero tiigʉ́ yʉʉmena péerogã ĩña tiirídojãĩ?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Cãnirã́ mee tiiyá. Wãtĩ mʉ́ãrẽ jĩĩcõãsãrijããrõ jĩĩrã, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩñá. Mʉ́ã wãcũrémena ãñurére tiidʉgápacari, mʉ́ãye õpʉ̃ʉ̃rĩpe sĩcãrĩbíria, jĩĩyigʉ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Opatutí wáa, cʉ̃ʉ̃ Pacʉre sãĩnemóyigʉ: —Pacʉ, ñañarõ netõrére mʉʉ cãmotádʉgaheri, mʉʉ booróbirora wáaaro, jĩĩyigʉ.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Sãĩã́ri siro, cʉ̃ʉ̃ buerá pʉtopʉ cãmepʉtʉ́aatigʉ, cãniã́rirapʉre bʉajeáyigʉ sũcã. Cʉ̃́ãrẽ wʉgoá pũnijõãyiro.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Teero tiigʉ́, cʉ̃́ãrẽ wãcõrípacʉ, cʉ̃ʉ̃ Pacʉre sãĩgʉ̃́ wáayigʉ sũcã. Cʉ̃ʉ̃ sãĩã́rirobirora sãĩyígʉ sũcã.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Too síro cãmepʉtʉ́aatigʉ, cʉ̃ʉ̃ bueráre jĩĩyigʉ: —¿Mʉ́ã cãnirã́ tiii sũcã? ¿Cãni, yeerisãjãrã tiii? Yʉʉre ticoadaro jearo tiia. Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ ticogʉdaqui ñañaré tiirápʉre.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Wʉ̃mʉnʉcãña. Jãmʉ, yʉʉre ticogʉdʉ atitoai mée, jĩĩyigʉ.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesús ʉ̃sãmena wedesegʉ tiiríra, ʉ̃sã menamacʉ̃ niimiãrigʉ Judas jeawi. Cʉ̃ʉ̃mena paʉ basocá espadapĩrĩmena, yucʉména atiwa. Cʉ̃́ã paiaré dutirá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá ticocoarira niirira niiwã.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 “Yʉʉ wasopúro ũpũgʉ̃́ cʉ̃ʉ̃rã́ niigʉ̃daqui; cʉ̃ʉ̃rẽ ñee, néewawa”, jĩĩsʉguetoarigʉ niiwĩ Jesuré ticogʉdʉ.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Máata Jesús pʉtopʉ jeanʉcãgʉ̃: —Yʉʉre buegʉ́, jĩĩwĩ. Teero jĩĩgʉ̃rã, cʉ̃ʉ̃ wasopúrore ũpũwĩ.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwĩ: —Yʉʉ menamacʉ̃, mʉʉ tiigʉ́ atiariguere tiisírotiya, jĩĩwĩ. Basocá ati, Jesuré ñeejõãwã.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Cʉ̃ʉ̃rẽ ñeerĩ, sĩcʉ̃ Jesuména niiãrigʉ cʉ̃ʉ̃ya espadare tʉ̃ãwé, paiaré dutigʉ́re padecotegʉya cãmopérore páatacojãwĩ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwĩ: —Tiiríjãña. Mʉʉyapĩrẽ quẽnocṹña. Espadamena cãmerĩ́quẽrãno espadamenarã diaadacua.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Mʉʉ masĩrii? Yʉʉ yʉʉ Pacʉre sãĩã́tã, máata doce põnarĩ ángeleare yʉʉre tiiápudutigʉ ticocoboqui.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Yʉʉ teero tiiátã, Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora wáaribocu; tee jĩĩrõbirora wáaro booa, jĩĩwĩ.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Toorá Jesús basocáre jĩĩwĩ: —¿Yaarépigʉre tiiróbiro yʉʉre espadapĩrĩmena, yucʉména ñeerã atiarĩ? Bʉ́recoricõrõ yʉʉ Cõãmacʉ̃wiipʉ bueduiwʉ. Yʉʉre ñeeriwʉ.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Mecʉ̃tígã mʉ́ã tiiré niipetire profetas yʉʉre jóarirobirora wáaro tiia, jĩĩwĩ. Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ sĩcʉ̃rẽna cõãnʉcõ, dutipetíjõãwʉ̃.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesuré ñeerira cʉ̃ʉ̃rẽ paiaré dutigʉ́ Caifás pʉtopʉ néewayira. Toopʉ́ Moisés jóarigue buerá, teero biiri bʉtoá dutirá neãyira.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedrope yoasãñurõ Jesuré nʉnʉyígʉ, tée paiaré dutigʉ́ya wii popea macã yepa sããwaropʉ. Toopʉ́ péero sããwanemo, Cõãmacʉ̃wii coterí basoca pʉto jeanuãyigʉ, ¿deero wáamiãdarito? jĩĩgʉ̃.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paiaré dutirá, niipetira Judíoare Dutirá Peti “¿deero tii jĩĩditoremena cʉ̃ʉ̃rẽ wedesãrõ boomíĩto?” jĩĩyira, sĩãdʉgára.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Paʉ jĩĩditoremena wedesãrã jeapacari, ñañaré bʉaríyira. Yoari siro, pʉarã́ wedesãrã jeayira.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 —Ãni jĩĩwĩ: “Yʉʉ Cõãmacʉ̃wiire cõãdiocomasĩã. Itiábʉreco siro túajeanʉcõmasĩã”, jĩĩwĩ, jĩĩyira.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Paiaré dutigʉ́ wʉ̃mʉnʉcã, Jesuré sãĩñáyigʉ: —¿Mʉʉ deero tiigʉ́ yʉʉridojãĩ? ¿Deero jĩĩ yʉʉgʉdari cʉ̃́ã wedesãrere? jĩĩyigʉ.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Jesupé yʉʉriyigʉ. Paiaré dutigʉ́ jĩĩyigʉ sũcã: —Cõãmacʉ̃ catirucugʉ wãmemena mʉʉrẽ diamacʉ̃́ yʉʉri booa. Wedeya ʉ̃sãrẽ: ¿Mʉʉ Cõãmacʉ̃ macʉ̃ cʉ̃ʉ̃ beserigʉ Cristo niiĩ? jĩĩyigʉ.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ: —Mʉʉ jĩĩrõbirora cʉ̃ʉ̃rã́ niiã. Yʉʉ ateréja jĩĩã: Cõãmacʉ̃ tutuare cʉonetṍgʉ̃ pʉto cʉ̃ʉ̃ diamacʉ̃́pe duigʉdacu. Too síro yʉʉ niipetira sõwʉ̃ toopʉ́ duiri ĩñaãdacu mʉ́ã. Yʉʉ õmebʉrʉáripʉ diiátiricãrẽ ĩñaãdacu mʉ́ã, jĩĩyigʉ.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Paiaré dutigʉ́ teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ basiro cʉ̃ʉ̃yaro sutiroré wéeyigacojãyigʉ, ãpẽrãrẽ́ “bayiró cúai” jĩĩdutigʉ. Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ: —Cʉ̃ʉ̃ teero wedesegʉ, Cõãmacʉ̃rẽ ñañarõ wedesegʉ tiii. Ãpẽrã́ wedesãrĩ boonemória marĩ. Mʉ́ã cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃rẽ ñañarõ wedeserere tʉotóaa.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Deero tʉgueñaĩ mʉ́ã? jĩĩyigʉ. —Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩré wapa sĩãjã́rõ booa, jĩĩyira.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Cʉ̃ʉ̃rẽ ʉsecó eobatétu, ñañarõ tii, doteyira. Ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃rẽ diapóapʉ páara,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 jĩĩyira: —Mʉʉ “Cõãmacʉ̃ beserigʉ Cristo niiã” jĩĩgʉ̃, jĩĩbʉaya. ¿Noã mʉʉrẽ páaarĩ? jĩĩyira.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pedro tiiwií popea macã yepapʉ duiyigʉ. Sĩcõ paiaré dutigʉ́re padecotego cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, jĩĩyigo: —Mʉʉcã Jesús Galilea macʉ̃mena wáanetõãrigʉra niiãrã, jĩĩyigo.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Pedro niipetira tʉocóropʉ: —Cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga; ñeenórẽ wedesego wedesecu, jĩĩyigʉ.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Teero jĩĩtoa, sopepʉ́ witiwari, apegó cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñayigo. Toopʉ́ ĩñanucũrãrẽ wedeyigo: —Ãni Jesús Nazaret macã macʉ̃mena wáarucuarigʉra niiĩ, jĩĩyigo.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 —Niiria. Niirṍrã cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga, jĩĩjãyigʉ.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Too sírogã toopʉ́ ĩñanucũrã Pedro pʉto wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyira: —Niirṍrã mʉʉcã cʉ̃́ã menamacʉ̃ niicu. Mʉʉ too macãrã tiiróbiro wedesea, jĩĩyira.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 —Yʉʉ diamacʉ̃́ jĩĩhẽrĩ, Cõãmacʉ̃ yʉʉre ñañarõ tiiáro. Niirṍrã cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga, jĩĩyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩritabera, cãrẽquẽ wedeyigʉ.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Pedro Jesús jĩĩãriguere wãcũbʉayigʉ: “Cãrẽquẽ wedeadari sʉguero, yʉʉre ĩtĩã́rĩ ‘cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga’ jĩĩgʉ̃dacu mʉʉ”, jĩĩwĩ. Teeré wãcũbʉagʉ, witiwa, bayiró utiyigʉ.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.