Mateus 21
Tuyuca NT (TUE_WBT) vs AAI
1 Ʉ̃sã Jerusalénpʉ jeaadaro péero dʉsawʉ́. Betfagé macãpʉ Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivo pʉtopʉ jeaadara tiiwʉ́. Toopʉ́ Jesús pʉarã́ ʉ̃sã menamacãrãrẽ tiimacãpʉ ticocowi.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ: —Iimacã marĩ díamacʉ̃ niirí macãpʉ wáaya. Máata sĩcõ burra siatúnʉcõãrigore, wĩmagʉ̃mena bʉajeáadacu. Jõã, cʉ̃́ãrẽ néeatiya.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Sĩcʉ̃ mʉ́ãrẽ sãĩñárĩ, “marĩ Õpʉ̃ booáwĩ; máata wiyajã́gʉ̃daqui” jĩĩña, jĩĩwĩ.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Tee profeta jĩĩrirobirora wáaro tiiyíro. Ateré jóarigʉ niiwĩ:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 jĩĩ jóarigʉ niiwĩ.
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Cʉ̃́ã Jesús ticocoarira wáa, cʉ̃ʉ̃ tiidutíarirobirora tiiríra niiwã.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Burrore cʉ̃ʉ̃ pacoména néeatiwa. Cʉ̃́ã sotoapʉ cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ tuuwépeowʉ. Jesús sĩcʉ̃ sotoapʉ mʉãpeawi.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Paʉ toopʉ́ niirã́ cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá, cʉ̃ʉ̃ netõwáadarimapʉ cʉ̃́ãye suti sotoá maquẽrẽ sẽ́õcũwã. Ãpẽrã́ yucʉ dʉpʉri tiimapʉ́ páatacũwã.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Cʉ̃ʉ̃ sʉguero wáara, cʉ̃ʉ̃ siro nʉnʉrã́ bayiró bʉsʉrómena jĩĩwã: —¡David pãrãmi niinʉnʉsegʉre ʉsenire ticoada! ¡Ãni Cõãmacʉ̃ ticodiocorigʉ niiĩ! ¡Cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ tiiáro! ¡Niipetira ʉ̃mʉã́se macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ “ãñunetõjõãĩ” jĩĩ, ʉsenire ticoaro! jĩĩwã.
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Jesús Jerusalénpʉ sããjeari, niipetira toopʉ́ niirã́ ĩñamanijõã, deero jĩĩmasĩririra niiwã. —¿Noã niiĩ ãni? jĩĩ cãmerĩ́ sãĩñáwã.
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Ãpẽrã́ yʉʉwa: —Cʉ̃ʉ̃ Jesús, profeta, Nazaret Galilea dita macʉ̃ niiĩ, jĩĩwã.
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Too síro Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ sããjeagʉ, niipetira dúari basocare, teeré sãĩnérãrẽ cõãwionecowi. Niyeru wasorí basocaye mesarire tuunécõãcũjãwĩ. Bua dúari basocaye duirépĩrĩcãrẽ teerora tiiwí.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ: —Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ biiro jĩĩã: “Yáa wii ‘Cõãmacʉ̃mena wedeseri wii niiã’ jĩĩrí wii niiãdacu”,jĩĩ jóare niiã. Mʉ́ãpe yaarépira dúari wii niirĩ tiia, jĩĩwĩ.
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Tiiwiipʉ́re ĩñahẽrã, wáamasĩhẽrã cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ atiwa. Cʉ̃́ãrẽ netõnéwĩ.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerápe cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tiiẽ́ñorĩ ĩñarã, cúawa. Wĩmarã tiiwií popeapʉ niirã́ bayiró bʉsʉrómena “¡David pãrãmi niinʉnʉsegʉre ʉsenire ticoada!” jĩĩwã. Teecã́rẽ tʉorá, cúawa.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Jesuré jĩĩwã: —¿Ĩ́niã cʉ̃́ã jĩĩrére tʉoi? jĩĩwã. —Tʉoa, jĩĩwĩ—. Mʉ́ã Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ buerá niipacara, ate tiipũpʉ jóarere tʉomasĩ́ria ména:jĩĩ jóanoã, jĩĩwĩ.
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Cʉ̃́ãrẽ cõãwitiwa, Betaniapʉ wáawʉ. Toopʉ́ ʉ̃sã cãniwʉ̃́.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Apebʉ́reco bóeri Jesús Jerusalénpʉ cãmepʉtʉ́agʉ, jʉabóajõãwĩ.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Maa wesapʉ higueragʉre ĩñawĩ. “Dʉcacʉticura” jĩĩgʉ̃, ĩñagʉ̃ wáamiwĩ. Pṹũrĩ dícʉ bʉawí. Teero tiigʉ́, tiigʉré: —Dʉcacʉtinemoricu sáa, jĩĩwĩ.Máata higueragʉ sĩnijṍãwʉ̃.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Teero wáari, ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá ĩñamanijõãrã, sãĩñáwʉ̃: —¿Deero tiiró higueragʉ máata sĩnijṍããrĩ? jĩĩwʉ̃.
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jesús ʉ̃sãrẽ yʉʉwi: —Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Mʉ́ã padeoré cʉorá, “Cõãmacʉ̃ yʉʉriboqui” jĩĩhẽrã, yʉʉ tiigʉré tiiárirobiro mʉ́ãcã tiimasĩ́ãdacu. Apeyé, mʉ́ã atigʉ́ ʉ̃tãgʉ̃rẽ́ “wáa, díapʉ ñaacoñuãña” jĩĩrĩ, teerora wáaadacu.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Mʉ́ã padeoré cʉorá, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩrénorẽ bʉaádacu.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Too síro Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ sããwawi. Cʉ̃ʉ̃ tiiwiipʉ́ bueritabe, paiaré dutirá, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwã: —¿Noã dutirémena mʉʉ teeré tiii? ¿Noã mʉʉrẽ dutiré ticori? jĩĩmiwã.
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉwi: —Yʉʉcã mʉ́ãrẽ sãĩñágʉ̃da. Mʉ́ã yʉʉre yʉʉri, mʉ́ãrẽ “ate dutirémena tiia yʉʉ” jĩĩgʉ̃da.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 ¿Noã Juanrẽ́ wãmeõtidutigʉ ticocoyiri? ¿Cõãmacʉ̃ o basocápe ticocoyiri? jĩĩwĩ. Cʉ̃́ãpe cãmerĩ́ wedesewa: —Marĩ “Cõãmacʉ̃ ticocorigʉ niiwĩ” jĩĩrĩ, cʉ̃ʉ̃ marĩrẽ “too docare ¿deero tiirá cʉ̃ʉ̃rẽ padeoríri?” jĩĩboqui.
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Marĩ “basocá cʉ̃ʉ̃rẽ ticocorira niiwã” jĩĩmasĩria, basocáre cuira. Niipetira “Juan profeta niiwĩ” jĩĩ padeoóya, jĩĩyira.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Teero tiirá, cʉ̃́ã Jesuré: —Masĩriga, jĩĩwã. Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ: —Yʉʉcã mʉ́ãrẽ “ate dutirémena teeré tiia” jĩĩ wederia, jĩĩwĩ.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Jesús cʉ̃́ãrẽ sãĩñáwĩ: —¿Mʉ́ã deero tʉgueñaĩ ateré? Sĩcʉ̃ pʉarã́ ʉ̃mʉã põnacʉtíyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ sĩcʉ̃ pʉtopʉ wáa, “macʉ̃, ʉse wesepʉ padegʉ wáaya” jĩĩyigʉ.
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Cʉ̃ʉ̃ macʉ̃pé “wáaria” jĩĩyigʉ. Too síro wãcũpati, wãcũre waso, padegʉ wáajõãyigʉ.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Too síro cʉ̃́ã pacʉ ãpĩ cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ pʉtopʉ wáa, teerora jĩĩyigʉ. Cʉ̃ʉ̃pe “wáagʉda” jĩĩpacʉ, wáariyigʉ.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 ¿Niipé cʉ̃́ã pacʉ booróbiro tiiyíri? jĩĩwĩ. —Cʉ̃ʉ̃ dutisʉguearigʉpe, jĩĩwã. Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ: —Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Niyeru wapasébosari basoca, teero biiri numiã́ ñañarã́ mʉ́ã sʉguero wãcũpati, wasoóya. Teero tiiró, Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdare cʉ̃́ãrẽ mʉ́ã sʉguero jeaadacu.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Juan Cõãmacʉ̃ boorére mʉ́ãrẽ buepacari, cʉ̃ʉ̃rẽ padeoríwʉ. Niyeru wapasébosari basocape, teero biiri numiã́ ñañarã́pe cʉ̃ʉ̃rẽ padeowá. Cʉ̃́ã wãcũpati, wasorí ĩñapacara, mʉ́ãpe too síro wãcũpati, wasoríwʉ. Juanrẽ́ padeoríwʉ, jĩĩwĩ.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Jesús cʉ̃́ãrẽ wedewi sũcã: —Apeyé queorére tʉoyá sũcã: Sĩcʉ̃ ʉ̃mʉ dita cʉogʉ́ niiyigʉ ʉse wese oterigʉ. Otepetitoa, sãnisã́nʉcõyigʉ. Ʉse cʉ̃́ã bipesã́ãdari copere ʉ̃tãgãpʉ coayígʉ. Teero biiri ʉ̃mʉã́ri wii cʉ̃́ã coteduiadari wiire tiiyígʉ. Aperopʉ́ wáanetõgʉ̃ wáagʉ, ãpẽrãrẽ́ tiiditare wasoyigʉ.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Ʉse dʉcacʉtirito niirĩ, cʉ̃ʉ̃rẽ padecoterare ticocomiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ya dita cʉ̃ʉ̃ wasorirare “ʉse cʉ̃́ã dúa wapatárere decomena ticocoaro yʉʉre” jĩĩcomiyigʉ.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Cʉ̃́ã toopʉ́ jeari, tiidita wasorira cʉ̃́ãrẽ ñee, sĩcʉ̃rẽ páa, ãpĩrẽ́ sĩãjã́, ãpĩrẽ́ ʉ̃tãperimena déeyira.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Tiidita õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃ ticocosʉguerira nemorṍ ticocomiyigʉ sũcã. Cʉ̃́ãcãrẽ teerora tiiyíra.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 ’Too síro sáa, cʉ̃ʉ̃ macʉ̃rẽ ticocomiyigʉ sũcã. “Yʉʉ macʉ̃rẽ quioníremena ĩñaãdacua”, jĩĩ wãcũmiyigʉ.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Õpʉ̃ macʉ̃ toopʉ́ jeari ĩñarã, tiidita wasorira cãmerĩ́ wedeseyira: “Ãnirã́ niiĩ too síropʉ atiditaré ñeegʉ̃dʉ. Jãmʉ, sĩãcó. Cʉ̃ʉ̃ manirĩ́, atiditá marĩya dita pʉtʉáadacu”, jĩĩmiyira.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ ñee, tiiwese wesapʉ néewa, sĩãcõã́jãyira.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 ’Too docare tiidita õpʉ̃ toopʉ́ jeagʉ, ¿deero tiigʉ́dari tiidita wasorirare? jĩĩwĩ.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩwã: —Bóaneõrõ manirṍ cʉ̃́ã ñañarã́rẽ sĩãcõã́gʉ̃daqui. Too síro cʉ̃ʉ̃ya ditare cʉ̃ʉ̃rẽ wapatírucujããdarare wasogʉdaqui, jĩĩwã.
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ: —Mʉ́ã Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ buerá niipacara, ate tiipũpʉ jóarere tʉomasĩ́ria ména:jĩĩ jóanoã.
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 ’Teero tiirá, yʉʉ ateréja jĩĩã: Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niimiãdare ʉse wese tiiróbiro niiã. Tiiwesere mʉ́ãrẽ ẽmajãgʉ̃daqui; ãpẽrãrẽ́ ticogʉdaqui cʉ̃ʉ̃ dutirére tiiádarare.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Tiiqui sotoapʉ ñaapeagʉno mʉtãjõãgʉ̃daqui. Tiiqui sĩcʉ̃ sotoapʉ ñaapeaatã, ãñurõ mʉtãpetijõãgʉ̃daqui, jĩĩwĩ.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Paiaré dutirá, teero biiri fariseo basoca Jesús tee queorémena wederi tʉorá, “marĩrẽna teero jĩĩgʉ̃ tiiquí” jĩĩyira.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ ñeeãdara tiimíyira. Ñeeriwa, basocáre cuira. Basocápe “profeta niiĩ” jĩĩ padeowá.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.