Mateus 13
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Tiibʉrecora Jesús wiipʉ́ niiãrigʉ witiwa, opataro wesapʉ jeanuãwĩ.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ neãwã. Cʉ̃́ã paʉ niinetõrĩ ĩñagʉ̃, dooríwʉpʉ mʉãsã, jeanuãwĩ. Ditatuparipʉ pʉtʉáwa basocápeja.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Cʉ̃ʉ̃ wãcũrémena cʉ̃́ãrẽ pee queoré wedewi. Ate queorémena jĩĩnʉcãwĩ:
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Cʉ̃ʉ̃ wẽ́ẽbatewari, sĩquẽñeperi maapʉ ñaacũmuyiro. Minipõná ati, teeré yaapetijãyira.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Apeyepéri ʉ̃tãyepa dita péerogã cʉorópʉ ñaacũmuyiro. Tiidita ʉ̃cʉ̃hẽ́rõgã niijĩrõ, máata manayiro.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Muĩpũ asirí, ocobopó, nʉcõrĩ manijĩ́rõ, sĩnijṍãyiro.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Apeyepéri pota watoapʉ ñaacũmuyiro. Pota teeré wiinetṍmʉã, sĩãjã́yiro.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Apeyepéri ote ʉseniri ditapʉ ñaacũmuyiro. Tee dʉcacʉtiyiro. Sicasati cienperi, apesatí sesentaperi, apesatí treintaperi dʉcacʉtiyiro.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Tʉodʉgárano tʉomasĩ́ãdacua, jĩĩwĩ.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Too síro ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwʉ̃:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Jesús yʉʉwi:
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Ãñurõ tʉonʉnʉ́seranorẽ Cõãmacʉ̃ nemorṍ masĩré ticogʉdaqui. Pairó masĩré cʉoádacua. Tʉodʉgáheranorẽ cʉ̃́ã masĩmiriguere ẽmajãgʉ̃daqui.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Cʉ̃́ã ĩñapacara, ĩñamasĩhẽrãbiro niijãya; tʉopacára, tʉohérabiro niijãya; tʉorácã, tʉomasĩ́riya. Teero tiigʉ́, cʉ̃́ãrẽ queorémena wedea.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Cʉ̃́ã biiro tiirémena Isaías jóarigue diamacʉ̃́ wáaa. Ateré jóarigʉ niiwĩ:
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Atimacã́ macãrã wãcũriya.
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 ’Mʉ́ãpeja ʉseniã. Mʉ́ã ĩñarére, mʉ́ã tʉorére tʉomasĩ́ã.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Paʉ profetas, teero biiri paʉ basocá ãñurã́ mʉ́ã ĩñarére ĩñadʉgamiyira. Ĩñaririra niiwã. Mʉ́ã tʉorére tʉodʉgámiyira. Tʉorírira niiwã.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 ’Ote wẽ́ẽbategʉ wáarigue queorére mʉ́ãrẽ wedequẽnogʉ̃da:
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Sĩcʉ̃ basocʉ́ Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare quetire tʉopacʉ́, teeré tʉomasĩ́hẽrĩ, wãtĩãrẽ dutigʉ́ ati, cʉ̃ʉ̃ tʉomíãriguere ẽmapetijãqui. Cʉ̃ʉ̃ ẽmaãrigue maapʉ ñaacũmuãreperibiro niiã.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Apeyepéri ʉ̃tãyepapʉ ñaacũmucu. Tiidita tee quetire tʉogʉ́ tiiróbiro niicu. Cʉ̃ʉ̃ máata ãñurõ ʉseniremena tʉomíqui, tʉogʉ́peja.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 Nʉcõrĩ manijĩ́gʉ̃, yoari ʉseniriqui. Cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ tiirí, o ãpẽrã́ tee quetire padeoré wapa cʉ̃ʉ̃rẽ ñañarõ netõrĩ́ tiirí, máata padeodújãqui.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Apeyepéri pota watoapʉ ñaacũmucu. Tiidita tee quetire tʉogʉ́biro niicu. Cʉ̃ʉ̃ tʉomíqui, tʉogʉ́peja. Atibʉ́reco maquẽpere bayiró wãcũqui. “Ãñurõ niigʉ̃dacu pee apeyé cʉogʉ́” jĩĩ wãcũmiqui. Tee niipetire cãmotájãcu tee quetire. Dʉcamanigʉ̃ tiiróbiro niiqui.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Apeyepéri ʉseniri ditapʉ ñaacũmucu. Tiidita tee quetire tʉogʉ́biro niicu. Cʉ̃ʉ̃ tʉomasĩ́qui. Cʉ̃ʉ̃ pee dʉcacʉtirigʉ tiiróbiro niiqui. Sicasati cienperi, apesatí sesentaperi, apesatí treintaperi dʉcacʉtirigʉ tiiróbiro niiqui, jĩĩwĩ.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jesús apeyé queorémena basocáre wedenemowĩ:
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Niipetira cãnipetíari siro, cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñatutigʉ atiyigʉ. Trigo watoapʉ ñañaré táare wẽ́ẽbate, wáajõãyigʉ.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Trigo wiimʉ́ã, dʉcacʉtiyiro; ñañarécã wii, bauáyiro.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Cʉ̃ʉ̃rẽ padecotera teeré ĩñarã, tiiwese õpʉ̃rẽ wedera wáayira. “Ʉ̃sãrẽ dutigʉ́, mʉʉya wesepʉ ãñuréperi dícʉ wẽ́ẽbatere niimiwʉ̃to. ¿Noopʉ́ atiyiri ñañaré táaja?” jĩĩyira.
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 “Sĩcʉ̃ yʉʉre ĩñatutigʉ tee tiijĩ́yi”, jĩĩyigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ padecotera sãĩñámiyira: “¿Táa wẽẽrã́ wáari boogári?”
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Cʉ̃ʉ̃pe jĩĩyigʉ: “Táa wẽẽríjãña ména; trigosatiripere wããcõãrĩ.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Teeménarã bʉcʉájããrõ ména, tée dʉca bʉcʉ niirĩpʉ. Bʉcʉ niirĩ, paderáre ticocogʉda, táa ñañarére wẽẽsʉguédutigʉ. Opadotori siatúdutigʉdacu, sóeya jĩĩgʉ̃. Túajeanʉcõ, trigore tʉ̃ne, ĩñanodutigʉdacu ĩñanori wiipʉ”, jĩĩyigʉ, jĩĩwĩ.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Jesús apeyé queorémena cʉ̃́ãrẽ wedenemowĩ:
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Péeripegã niipacaro, wiirópʉja, apeyé oteyucʉ nemorṍ ʉ̃mʉã́rigʉ bʉcʉácu; yucʉgʉ wáajãcu. Minipõná ati, tiigʉ́ dʉpʉripʉ põnacʉtícua, jĩĩwĩ.
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Apeyé queorémena cʉ̃́ãrẽ wedenemowĩ:
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Tee niipetire Jesús basocáre queorémena wedewi. Cʉ̃́ãrẽ cʉ̃ʉ̃ wederécõrõ queorémena dícʉ wedewi.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Cʉ̃ʉ̃ teero tiirémena profeta Isaías jóarigue diamacʉ̃́ wáaro tiiyíro. Ateré jóarigʉ niiwĩ:
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Jesús basocáre “wáagʉ tiia” jĩĩ, wiipʉ́ sããwawi. Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ sããwa, sãĩñáwʉ̃:
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Cʉ̃ʉ̃ yʉʉwi:
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Atibʉ́reco tiiwese tiiróbiro niiã. Cõãmacʉ̃rẽ nʉnʉrã́ ãñuréperi tiiróbiro niiĩya. Wãtĩãrẽ nʉnʉrã́peja ñañaré táa tiiróbiro niiĩya.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Wãtĩãrẽ dutigʉ́ ñañaré táare wẽ́ẽbategʉ tiiróbiro niiĩ. Atibʉ́reco petirí, trigo tʉ̃nerítono tiiróbiro niiãdacu. Ángelea trigo tʉ̃nerã́ tiiróbiro niiĩya.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Ñañarére táa wẽẽ, pecamepʉ sóecõãjãnocu. Teero tiiróbirora wáaadacu atibʉ́reco petirí.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ ángeleare niipetiropʉ ticocogʉdacu. Cʉ̃́ã niipetira ñañaré tiirí tiiráre, teero biiri niipetira Cõãmacʉ̃ dutirére netõnʉcã́rãrẽ néõãdacua.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Cʉ̃́ãrẽ pecamepʉ cõãjããdacua. Toopʉ́ cʉ̃́ã pũnisíra bacadiyó, utiadacua.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Too síro Cõãmacʉ̃ dutirére tiirápeja marĩ Pacʉ niirṍpʉ muĩpũ bʉ́reco macʉ̃ tiiróbiro asibatéadacua. Tʉodʉgárano tʉomasĩ́ãdacua.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 ’Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare wapapacáre oterí dita popeapʉ yaacṹre tiiróbiro niiã. Sĩcʉ̃ basocʉ́ teeré bʉa, toopʉ́ra yaacṹjãqui sũcã. Ʉseniremena wáa, niipetire cʉ̃ʉ̃ cʉorére dúapetijãqui. Tee dúa wapatáremena tiiditare sãĩnéjãqui.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 ’Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare sĩcʉ̃ dúanetõri basocʉ ãñuréperi “perla” wãmecʉtirere ãmaãnetõgʉ̃ tiiróbiro biia sũcã.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Cʉ̃ʉ̃ sicape pairó wapacʉtíripere bʉagʉ́, wáa cʉ̃ʉ̃ cʉorére dúapetijãqui. Cʉ̃ʉ̃ dúa wapatáremena tiipere sãĩnéjãqui.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 ’Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare atequetí tiiróbiro niiã sũcã. Wai wasará bapigʉcare día pairímaapʉ cõãñorĩ, wai noo niirã́cõrõ ñeecu.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Tiigʉ́ dadari ĩña, ditatuparigʉpʉ wéemacũmu, beseduicua. Ãñurã́rẽ piipʉ besesãcua; ñañarã́rẽ cõãjãcua.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Atibʉ́reco petirí, teerora wáaadacu. Ángelea ati, basocá ñañarã́rẽ beseadacua ãñurã́ watoapʉ niirã́rẽ.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Ángelea cʉ̃́ãrẽ pecamepʉ cõãjããdacua. Toopʉ́ cʉ̃́ã pũnisíra bacadiyó, utiadacua, jĩĩwĩ.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Jesús ʉ̃sãrẽ sãĩñáwĩ:
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Jesús tee queoré wedeari siro, wáajõãwĩ.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Nazaret cʉ̃ʉ̃ masãri macãpʉ coepʉtʉ́awi. Toopʉ́ cʉ̃́ã neãrí wiipʉ buenʉcãwĩ. Cʉ̃ʉ̃ buerére tʉorá, tʉomaníjõã, cãmerĩ́ jĩĩrira niiwã:
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Ãni táboa paderigʉ macʉ̃ niiĩ; cʉ̃ʉ̃ paco María wãmecʉtiyo; Santiago, José, Simón, Judas cʉ̃ʉ̃ baira niiĩya;
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 niipetira cʉ̃ʉ̃ baira numiãcã ãno marĩ watoapʉ niiĩya, ¿teerora? ¿Noopʉ́ tee niipetirere masĩyiri? jĩĩrira niiwã.
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Teeré wãcũrã, cʉ̃ʉ̃rẽ padeodʉgáriyira. Jesupé cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Toopʉ́re cʉ̃́ã padeohéri ĩñagʉ̃, pee cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tiiẽ́ñoriwi.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.