Mateus 12
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Too síro sábado ʉ̃sã yeerisãri bʉreco niirĩ, Jesús trigo oterigue watoa netõwáwi. Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerá jʉabóajõãtʉ. Trigore tʉ̃nenʉcãwʉ̃, yaaadara.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fariseo basoca ʉ̃sã tee tiirí ĩñarã, Jesuré jĩĩwã:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
3 — ausente —
4 Cõãmacʉ̃wiipʉ sããwayigʉ. Toopʉ́ pã mesa sotoa pesariguere “Cõãmacʉ̃ye niiã” jĩĩriguere yaapetijãyigʉ cʉ̃ʉ̃ menamacãrãmena. Paiá dícʉre yaaré niimiyiro.
4 — ausente —
5 Paiá Cõãmacʉ̃wiipʉ paderá yeerisãri bʉreco niipacari, yeerisãriya. Yeerisãripacara, Cõãmacʉ̃ dutirére netõnʉcã́riya. Mʉ́ã teeré buerá niipacara, ¿masĩridojãĩ?
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Ãñurõ tʉoyá: Ãnorẽ́ yʉʉ Cõãmacʉ̃wii nemorṍ ʉpʉtí macʉ̃ niinetõnʉcãã.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ Cõãmacʉ̃ jĩĩriguere mʉ́ã tʉomasĩ́ricu. Biiro jĩĩ jóanoã: “Wáicʉra sóepeora dícʉre ĩñadʉgariga; ãpẽrãrẽ́ bóaneõ ĩñarépere nemorṍ ĩñadʉgaga”, jĩĩré niiã. Mʉ́ã teeré tʉomasĩ́rãjã, ñañaré tiihérarena “ñañaré tiiíya” jĩĩriboajĩyu.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ yeerisãri bʉreco niirĩ, basocá tiiádarere dutimasĩã, jĩĩwĩ.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Cʉ̃ʉ̃ teero tiiári siro, Jesús cʉ̃́ã neãrí wiipʉ sããwawi.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Toopʉ́ sĩcʉ̃ wãmo bʉʉre cʉogʉ́ niiwĩ. Fariseo basoca Jesuré wedesãdʉgara, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáwã:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Sĩcʉ̃ basocʉ́ oveja nemorṍ wapacʉtíi. Teero tiirá, marĩ yeerisãri bʉrecore ãñurõ tiirá, Moisés dutirére netõnʉcã́rã mee tiia, jĩĩwĩ.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Teero jĩĩãri siro, basocʉ́re: —Mʉʉya wãmorẽ súucoya, jĩĩwĩ. Cʉ̃ʉ̃peja súucowi. Teero tiiríra, tiiwãmo apewãmó tiiróbiro ãñurí wãmo pʉtʉáwʉ.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Fariseo basocape witiwa, “¿deero tii marĩ ãnirẽ́ sĩãã́dariye?” jĩĩ wedesewarira niiwã.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdʉgárere masĩjãrigʉ niiwĩ. Teero tiigʉ́, wáajõãwĩ. Cʉ̃ʉ̃ wáari, paʉ basocá cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉwã́. Niipetira diarecʉtirare netõnéwĩ.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Cʉ̃́ãrẽ cʉ̃ʉ̃ netõnéãriguere wededutirimiwĩ.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Cʉ̃ʉ̃ paʉre netõnériguemena profeta Isaías jóarigue diamacʉ̃́ wáawʉ. Biiro jóarigʉ niiwĩ:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Biiro jĩĩĩ Cõãmacʉ̃: Ãni yʉʉre padecotegʉ yʉʉ beserigʉ niiĩ.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Jĩĩcuaseoriqui; acaribínetõriqui.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Wãcũtutuhegʉre cõãriqui. Cõãrõno tiigʉ́, wãcũtutuari tiigʉ́daqui.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Niipetiro macãrã cʉ̃ʉ̃rẽ padeoádacua, jĩĩĩ Cõãmacʉ̃,
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Too síro Jesús pʉtopʉ wãtĩ sããnorigʉre néejeawa. Cʉ̃ʉ̃ capeari ĩñahẽgʉ̃, wedesehegʉ niimiwĩ. Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ netõnéãri siro, ĩña, wedesejõãwĩ.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Niipetira basocá ĩñamanijõãwã. Cãmerĩ́ sãĩñáwã:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Fariseo basocapeja cʉ̃́ã wedeseri tʉorá, jĩĩwã:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Jesupé cʉ̃́ã wãcũrére masĩjĩgʉ̃, cʉ̃́ãrẽ jĩĩwĩ:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Satanás wãtĩãrẽ cõãwionecori, cãmerĩ́quẽrã, sĩcãrõména niiriya. Teero tiiró, cʉ̃ʉ̃ dutiré petijṍããdacu.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Mʉ́ã yʉʉre “Beelzebú tutuaremena wãtĩãrẽ cõãwionecoqui” jĩĩã. Teero jĩĩãtã, mʉ́ã buerére nʉnʉrã́ wãtĩãrẽ cõãwionecora, ¿noã tutuaremena cõãwionecogari? Cʉ̃́ãrẽ sãĩñárã wáaya. Mʉ́ã wisirére cʉ̃́ã ẽñoã́dacua.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Yʉʉ Cõãmacʉ̃ tutuaremena wãtĩãrẽ cõãwionecojĩgʉ̃, ateré mʉ́ãrẽ wedea: Cõãmacʉ̃ dutiré basocápʉre niiãdare jeatoaa.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ’Tutuagʉya wiire ãpĩ sããwagʉ, cʉ̃ʉ̃rẽ siatúcũripacʉ, ẽmamasĩriqui; siatúcũtoagʉpʉ, cʉ̃ʉ̃ya wii maquẽrẽ ẽmamasĩqui.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Yʉʉre boohégʉ yʉʉre ĩñatutigʉ niiĩ. Yʉʉre tiiápuhegʉ yʉʉre nʉnʉdʉgárare cãmotágʉ niiĩ.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Teero tiirá, ãñurõ tʉoyá: Cõãmacʉ̃ basocáre niipetire cʉ̃́ã ñañaré tiirére, ñañarõ wedeserere acabógʉdaqui. Cʉ̃ʉ̃ teero acabópacʉ, cʉ̃́ã Espíritu Santore ñañarõ wedeseripereja, acabóriqui.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ ñañarõ wedesepacari, Cõãmacʉ̃ acabógʉdaqui. Espíritu Santore ñañarõ wedeseripereja, acabóriqui. Mecʉ̃tígã, too síropʉcãrẽ teerora acabóriqui.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 ’Sicagʉ́ yucʉgʉ ãñurígʉ niirĩ, tiigʉ́ dʉca ãñuré niiãdacu. Apegʉ́ ñañarígʉ niirĩ, tiigʉ́ dʉca ñañaré niiãdacu. Yucʉgʉre tiigʉ́ dʉcamena ĩñamasĩnoã.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Mʉ́ã ãñaã tiiróbiro ñañarã́ niiã. Mʉ́ã ñañarã́ niipacara, ¿deero tiirá ãñurére wedesebogari? Wedesemasĩria. Ñañarã́ niinetõnʉcãrã ñañaré dícʉ wedesea.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Basocʉ́ ãñugʉ̃́pʉre ãñuré niicu. Teero tiigʉ́, ãñuré wedesei. Basocʉ́ ñañagʉ̃́pʉre ñañaré niicu. Teero tiigʉ́, ñañaré wedesei.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Ãñurõ tʉoyá: Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, cʉ̃́ã noo booró jĩĩãmariguere sãĩñágʉ̃daqui.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Ãpĩ cʉ̃ʉ̃ ãñuré wedeserigue wapa Cõãmacʉ̃ pʉtopʉ wáagʉdaqui; ãpĩpé cʉ̃ʉ̃ ñañaré wedeserigue wapa pecamepʉ wáagʉdaqui, jĩĩwĩ.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Too síro sĩquẽrã Moisés jóarigue buerá, teero biiri fariseo basoca Jesuré jĩĩwã:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Cʉ̃́ãrẽ yʉʉwi:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Jonás itiábʉreco, itiáñami waiwʉ̃ paigʉ́caya páaga popeapʉ sãñayigʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ tiirírobirora yʉʉ niipetira sõwʉ̃cã itiábʉreco, itiáñami dita popeapʉ niigʉ̃dacu.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Nínive macãrã Jonarẽ́ tʉorá, wãcũpati, wasoyíra. Mʉ́ãpe ãnopʉ́ Jonás nemorṍ masĩgʉ̃́rẽ tʉoré peti tʉojã́ã. Teero tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, mʉ́ã cʉ̃́ã tiiróbiro tʉorírigue wapa mʉ́ãrẽ pecamepʉ cõãgʉ̃daqui.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Saba dita macãrã õpõ yoaro macõ atiyigo Salomón masĩrére tʉogó atigo. Mʉ́ãpe ãnopʉ́ Salomón nemorṍ masĩgʉ̃́rẽ tʉoré peti tʉojã́ã. Teero tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, mʉ́ã coo tiiróbiro tʉorírigue wapa mʉ́ãrẽ pecamepʉ cõãgʉ̃daqui.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 ’Wãtĩ basocʉ́pʉre niiãrigʉ witiwagʉ, basocá manirṍpʉ wáayigʉ cʉ̃ʉ̃ niiãdaro ãmaãgʉ̃. Bʉaríyigʉ.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Bʉarí, “yʉʉ witiatiriropʉ coesã́wagʉda sũcã” jĩĩ wãcũyigʉ. Jeagʉ, apeyenó manirí wii, joaári wii, ãñurõ quẽnoã́ri wii tiiróbiro bʉajeáyigʉ basocʉ́pʉre.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Too síro wáa, siete wãtĩã cʉ̃ʉ̃ nemorṍ ñañarã́rẽ “atiya mʉ́ãcã” jĩĩyigʉ. Cʉ̃́ã niipetira basocʉ́pʉre sããwa, niiyira. Basocʉ́pe cʉ̃́ã teero tiirí, nemorṍ ñañarõ netõyígʉ. Teerora ñañarõ wáaadacu atitó macãrã ñañaré tiirácãrẽ, jĩĩwĩ.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesús basocáre wederitabe, cʉ̃ʉ̃ paco, cʉ̃ʉ̃ baira sopepʉ́ jeanʉcãrira niiwã. “Jesuména wedesedʉgaga”, jĩĩrira niiwã.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Sĩcʉ̃ wedewi Jesuré:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Cʉ̃ʉ̃rẽ wedearigʉre jĩĩwĩ:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ʉ̃sã cʉ̃ʉ̃ buerápʉre súupuacogʉra, jĩĩwĩ:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Yʉʉ Pacʉ ʉ̃mʉã́sepʉ niigʉ̃́ boorére tiiráno cʉ̃́ãrã yʉʉ bai, yʉʉ bayio, yʉʉ paco tiiróbiro niiĩya, jĩĩwĩ.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.