Mateus 11

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús ʉ̃sã docere tee dutirére wedeari siro, Galilea ditapʉ niiré macãrĩpʉ buegʉ wáawi.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Juan peresuwiipʉ niigʉ̃, Cristo tiiré quetire tʉoyígʉ. Teeré tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃ buerére nʉnʉrã́rẽ cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ ticocorigʉ niiwĩ.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Cʉ̃́ã toopʉ́ jeara, Juan sãĩñádutiariguere sãĩñáwã:
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉwi:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Biiro jĩĩña: “Ĩñahẽrã ĩñaãya. Wáamasĩhẽrã wáaaya. Õpʉ̃ʉ̃rĩ bóara yatijõãnoya. Tʉohéra tʉoóya. Diaarira masõnoya. Bóaneõrã ãñuré quetire wedenoya.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Yʉʉre padeodúhegʉno ʉseniqui”, jĩĩ wedera wáaya, jĩĩwĩ.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Cʉ̃́ã wáara tiirí, Jesús Juanyé maquẽrẽ basocáre wedenʉcãwĩ:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 ¿Ñeenórẽ ĩñarã jeari? ¿Ãñuré suti sãñagʉ̃́rẽ ĩñarã jearite? Suti ãñuré sãña niirã́jã õpãrãyé wiseripʉ niicua.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 ¿Ñeenópere ĩñarã jeari? ¿Profetapere ĩñarã jearite? Diamacʉ̃́rã Juanpeja profetas nemorṍ ʉpʉtí maquẽrẽ wedewi.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Cʉ̃ʉ̃ye maquẽrẽ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ ateré jóanoã:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 ’Yʉʉ ateréja diamacʉ̃́rã jĩĩã: Niipetira basocá watoapʉre Juan basocáre wãmeõtiri basocʉ tiiróbiro ʉpʉtí macʉ̃ niigʉ̃́ maniĩ. Tee biipacari, bʉ́ri niigʉ̃́ niipacʉ, Cõãmacʉ̃ dutirére ãñurõ wãcũnʉnʉsegʉnope Juan nemorṍ ʉpʉtí macʉ̃ niiĩ.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 Juan buenʉcãritopʉre tée atitópʉcãrẽ Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdarere ĩñadʉgarare bayiró ñañarõ netõrĩ́ tiicúa. Cʉ̃́ã tutirémena cʉ̃́ãrẽ petirí tiidʉgára tiicúa.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Niipetira profetas Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare jeaadarere wedesʉguerira niiwã. Teero biiri Moisére dutiré cṹũriguecã tee maquẽrẽna wedea. Too síro Juancã tee maquẽrẽna wedewi.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Mʉ́ã yʉʉ jĩĩãdarere padeoáda jĩĩrã, ãñurõ tʉoyá: Juanrã́ niijãgʉ̃ tiii “Elías ãnopʉ́ pʉtʉaatigʉdaqui sũcã” jĩĩnorigʉ.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Tʉodʉgárano tʉomasĩ́ãdacua.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 ’¿Ñeenó queorémena wedegʉdari yʉʉ atitó macãrãrẽ? Wĩmarã macã decopʉ apeduira tiiróbiro niiĩya. Cʉ̃́ã menamacãrãmena biiro cãmerĩ́tuticua:
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 “Ʉ̃sã bosebʉreco tiirí, basaapuriawʉ̃. Ʉ̃sã booritua, utiri, utiapuriawʉ̃”, jĩĩcua.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Juan apetóre yaariyigʉ; vinocãrẽ sĩnirídojãyigʉ. Mʉ́ãpe cʉ̃ʉ̃ teero biirecʉtiri ĩñarã, “wãtĩ cʉoi” jĩĩã.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃pe yaa, sĩniã. Mʉ́ã yʉʉ teero tiirí ĩñarã, “yaawãnigʉ̃, sĩniwãnígʉ̃ niiĩ; niyeru wapasébosari basoca menamacʉ̃, ñañaré tiirá menamacʉ̃ niiĩ” jĩĩã. Basocá Cõãmacʉ̃ masĩrére cʉorá cʉ̃́ã tiirécʉtiremena tee masĩrére ẽñomasĩ́ya, jĩĩwĩ.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Too síro Jesús sĩquẽñe macãrĩ macãrãrẽ tutiwi. Cʉ̃́ã ãpẽrã́ nemorṍ cʉ̃ʉ̃ tutuaremena tiiẽ́ñoriguere ĩñarira niipacara, cʉ̃́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasorídojãrira niiwã. Biiro jĩĩwĩ:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 —Bóaneõrã niiã mʉ́ã Corazín, Betsaida macãrĩ macãrã. Yʉʉ tutuaremena tiiẽ́ñoriguere ĩñarira niipacara, wasorídojãã. Tiro, Sidón macãrĩpʉ yʉʉ tiiẽ́ñoãtã, máata teemacãrĩ macãrã cʉ̃́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasotóabojĩya. Cʉ̃́ã wãcũpatirere ẽñorã́, wãcũpatire suti sãña, nitĩ tuusĩã́bojĩya.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Ãñurõ tʉoyá: Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, Tiro, Sidón macãrã nemorṍ mʉ́ãpere ñañarõ tiigʉ́daqui.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Mʉ́ã Capernaum macãrãcã “Cõãmacʉ̃ pʉtopʉ ãñurõ mʉãwaadacu” jĩĩ wãcũmicu. Mʉãwaricu; pecamepe diiwáadacu. Yʉʉ mʉ́ã pʉtopʉ tiiẽ́ñorigue tiirírobiro Sodomapʉre tiiẽ́ñoãtã, tiimacã mecʉ̃tígãrẽ niibocu ména.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Ãñurõ tʉoyá: Cõãmacʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, mʉ́ãpere Sodoma macãrãrẽ tiiríro nemorṍ ñañarõ tiinóãdacu, jĩĩwĩ.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 — ausente —
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 — ausente —
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Too síro basocápere jĩĩwĩ sũcã:
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Mʉ́ã Cõãmacʉ̃rẽ nʉnʉdʉgára bayiró pade, nʉcʉ̃ré õmarã tiiróbiro páasʉticu. Yʉʉ pʉto atiya. Yʉʉ mʉ́ãrẽ yeerisãre ticogʉda.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Mʉ́ã yʉʉ tiidutírepere tiiyá. Yʉʉ tiirécʉtirere masĩña. Yʉʉ mʉ́ãrẽ bóaneõremena ĩña, tiiápugʉ niiã. Teero tiirá, yʉʉ tiidutírere tiirá, yʉʉmena ãñurõ yeerisãre bʉaádacu.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Yʉʉ tiiápuremena yéere tiirí, wisióridojãã. Yʉʉ dutirére tiirécʉtirano nʉcʉ̃hẽregã õmarã tiiróbiro niiĩya, jĩĩwĩ.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.