Marcos 7

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sicabʉreco fariseo basoca, teero biiri sĩquẽrã Moisés jóarigue buerá Jerusalénpʉ niiãrira jea, Jesús pʉtopʉ neãyira.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Toopʉ́ neãrã, sĩquẽrã Jesús buerá yaari ĩñayira. “Jũĩrĩpíre wãmorĩmena yaara tiiíya” jĩĩ wãcũmiyira.
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 (Fariseo basoca, teero biiri niipetira judíoa wãmocosera, cʉ̃́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã tiimʉ́ãatiriguere tiinʉnʉ́seya. Teeré tiihéra, yaariya.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 Macã decopʉ jeaariracã teerora tiiíya. Cʉ̃́ã sĩniré baparire, píosãreparʉre, cõmepárʉre, cʉ̃́ã yeerisãduirere coseéya.)
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 Teero tiirá, fariseo basoca, Moisés jóarigue buerá cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 Bʉ́ri peti neããya.
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 Mʉ́ã Cõãmacʉ̃ dutirépere duujã́ã. Mʉ́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã tiimʉ́ãatiriguere tiinʉnʉ́sera tiia, jĩĩyigʉ.
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩnemoyigʉ:
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Cõãmacʉ̃ Moisémena ate dutiyigʉ: “Mʉʉ pacʉ, mʉʉ pacore padeoyá. Cʉ̃́ãrẽ ñañarõ wedesegʉnorẽ sĩãcõã́jããrõ”, jĩĩrigʉ niiwĩ.
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Mʉ́ãpe merẽã dutijãã. Basocáre cʉ̃́ã pacʉre, cʉ̃́ã pacore “yʉʉ mʉ́ãrẽ tiiápumasĩriga; yée niyeru mʉ́ãrẽ ticoboariguere Cõãmacʉ̃rẽ ticopetijãwʉ̃” jĩĩdutia mʉ́ã.
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 Mʉ́ã teero dutira, cʉ̃́ã pacʉsʉ̃mʉãrẽ tiiápurere cãmotára tiia.
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 Mʉ́ã ñecʉ̃sʉ̃mʉã tiimʉ́ãatiriguere tiidutíra, Cõãmacʉ̃ dutirére wapamaníre tiiróbiro tiirá tiia. Apeyé pee ate tiiróbiro tiinʉnʉ́sera tiia mʉ́ã, jĩĩyigʉ.
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 Cʉ̃́ãrẽ teero jĩĩãri siro, basocáre neãdutiyigʉ sũcã. Cʉ̃́ãcãrẽ jĩĩyigʉ:
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 Basocáre ʉseropʉ sããware cʉ̃́ãrẽ ñañarã́ wáari tiiría. Cʉ̃́ã popeapʉ witiatirepe cʉ̃́ãrẽ ñañarã́ wáari tiia.
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 Tʉodʉgárano tʉomasĩ́ãdacua, jĩĩyigʉ.
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 Jesús paʉ watoapʉ niiãrigʉ wiipʉ́ sããwayigʉ. Toopʉ́ cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃ queorémena wedeariguere sãĩñáyira.
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 Tee wãcũrépʉ sããwaricu; páagapʉ sããwacu. Too síro netõcówitiwacu, jĩĩyigʉ.
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 Jesús wedenemoyigʉ:
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Basocá wãcũrépʉre ate witiaticu:
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 ãpĩ nʉmorẽ ñeeapere,
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Tee niipetire ñañaré popeapʉ witiatia. Teerá basocáre ñañarã́ wáari tiia, jĩĩ wedeyigʉ.
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 Too niiãrigʉ witiwa, Tiro, Sidón macãrĩ wesapʉ wáayigʉ. Toopʉ́re ãpẽrã́ masĩrijããrõ jĩĩgʉ̃, sicawiipʉ́ sããwamiyigʉ. Teero tiipacʉ́, masĩjãnoyigʉ.
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 Máata wãtĩ sããnorigo paco “Jesús toopʉ́ niiãyigʉ” jĩĩrére tʉoyígo. Coo cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ wáa, ñicãcoberimena jeacũmuyigo.
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 Coo judíoayo mee niiyigo. Sirofenicia ditapʉ bauárigo niiyigo. Jesuré sãĩyígo:
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 Jesús coore queorémena wedeyigʉ:
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 Coocã queorémena yʉʉyigo:
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩyigʉ:
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 Coo wiipʉ́ pʉtʉajõãyigo. Toopʉ́ pʉtʉajeago, macõrẽ́ coo cõãrṍpʉ pesari ĩñayigo. Wãtĩ coopʉre niimiãrigʉ witijõãtoayigʉ.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 Jesús Tiro wesapʉ niiãrigʉ witi, wáajõãyigʉ. Wáa, Sidón netõwá, Decápolis niiré macãrĩ netõwá, Galileataropʉ jeayigʉ.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 Toopʉ́ sĩcʉ̃ tʉohégʉre, ãñurõ wedesehegʉre Jesús pʉto néejeayira. Jesuré sãĩyíra:
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ aperopʉ́, basocá ĩñahẽrõpʉ néewayigʉ. Toopʉ́ Jesús cʉ̃ʉ̃ye wãmosṹãrĩmena tʉohégʉye cãmopérire súusõnecoyigʉ. Ʉsecó eopéo, cʉ̃ʉ̃ya ñemerõrẽ padeñáyigʉ.
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 Ʉ̃mʉã́sepʉ ĩñamʉõco, yeerisã, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩrĩrã, pʉacãmopéropʉ tʉo, cʉ̃ʉ̃ya ñemerõmena máata ãñurõ wedesemasĩyigʉ.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 Jesús basocáre jĩĩyigʉ:
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 Bayiró ĩñamanijõãrã, jĩĩyira:
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.