Marcos 1

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesucristo Cõãmacʉ̃ macʉ̃ye queti niinʉcãrigue.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Profeta Isaías ateré jóarigʉ niiwĩ:
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Sĩcʉ̃ yucʉ manirṍ, basocá manirṍpʉ
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Teero tiigʉ́, Juan basocá manirṍpʉ niiyigʉ. Basocáre ocoména dícʉ wãmeõtinetõyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ cʉ̃́ãrẽ wedeyigʉ:
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Paʉ Judea dita macãrã, ãpẽrã́ Jerusalén macãrã cʉ̃ʉ̃ wederére tʉorá wáayira. Cʉ̃́ã ñañaré tiirére wedenetõãri siro, día Jordánpʉ cʉ̃́ãrẽ wãmeõtiyigʉ.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Cʉ̃ʉ̃yaro sutiró camello póarimena tiiríro niiyiro; cʉ̃ʉ̃ siatúrida wáicʉ caseroda niiyiro. Cʉ̃ʉ̃ yeseroare, macãnʉcʉ̃ macãrã mumiãocore yaarucuyigʉ.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Juan basocáre wedeyigʉ:
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Yʉʉ mʉ́ãrẽ ocoména wãmeõtia. Cʉ̃ʉ̃peja nemorṍ ãñurõ tiigʉ́daqui mʉ́ãrẽ: Espíritu Santore ticodiocogʉdaqui, mʉ́ãmena niirucujããrõ jĩĩgʉ̃, jĩĩyigʉ Juan.
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Teebʉrecorira Jesús Nazaretpʉ niiyigʉ. Tiimacã Galilea ditapʉ niiã. Too niiãrigʉ wáa, jeayigʉ Juan pʉtopʉ. Juan cʉ̃ʉ̃rẽ día Jordánpʉ wãmeõtiyigʉ.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Jesús tiimaapʉ́ niiãrigʉ maajeánʉcãgʉ̃, máata ʉ̃mʉã́se pã́õrĩ ĩñayigʉ. Espíritu Santo sĩcʉ̃ bua tiiróbiro baugʉ́ cʉ̃ʉ̃pʉre diijeáyigʉ.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Teero wáari, ʉ̃mʉã́sepʉ wedeseri tʉoyíra:
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Máata Espíritu Santo basocá manirṍpʉ Jesuré wáadutiyigʉ.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Toopʉ́re cuarenta bʉrecori wáicʉra cúara watoapʉ niiyigʉ. Wãtĩãrẽ dutigʉ́ Satanás wãmecʉtigʉ cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩcõãsãmiyigʉ, ¿niirṍrã Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́rii? jĩĩgʉ̃. Ángelea Jesuré tiiápuyira.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Juanrẽ́ peresu sõnecoari siro, Jesús Galileapʉ wáayigʉ. Cõãmacʉ̃ basocáre netõnére quetire wedeyigʉ.
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 “Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niiãdare jeaadaropʉ tiia. Teero tiirá, mʉ́ã ñañaré tiirére wãcũpati, wasoyá. Teero biiri Cõãmacʉ̃ basocáre netõnére quetire padeoyá”, jĩĩyigʉ.
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Jesús Galileataro wesapʉ wáayigʉ. Toopʉ́ wáagʉ, Simónrẽ, cʉ̃ʉ̃ bai Andrére ĩñayigʉ. Wai wasarí basoca niijĩrã, bapigʉ cõãño, wai wasara tiiyíra.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Jesús jĩĩyigʉ cʉ̃́ãrẽ:
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Teeré tʉorá, máata cʉ̃́ãye bapiyucʉre toorá cṹũjã, Jesuména wáajõãyira.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Too péero wáa, Zebedeo põna Santiago, cʉ̃ʉ̃ bai Juanrẽ́ ĩñayigʉ. Cʉ̃́ã dooríwʉpʉ bapiyucʉre jeesãñáyira.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Jesús máata cʉ̃́ãcãrẽ “jãmʉ” jĩĩyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩ tʉorá, cʉ̃́ãyawʉ dooríwʉpʉ niirã́rẽ, cʉ̃́ã pacʉ Zebedeore, cʉ̃ʉ̃rẽ padecoterare cṹũjã, wáajõãyira Jesuména.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Capernaum macãpʉ jeayira. Judíoa yeerisãri bʉreco niirĩ, Jesús cʉ̃́ã neãrí wiipʉ sããwa, tiiwiipʉ́ niirã́rẽ buenʉcãyigʉ.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Cʉ̃ʉ̃ buerére tʉorá, tʉomaníjõãyira. Dutiré cʉogʉ́ tiiróbiro bueyigʉ. Moisés jóarigue buerá tiiróbiro bueriyigʉ.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Tiiwií cʉ̃́ã neãrí wiipʉ sĩcʉ̃ basocʉ́ niiyigʉ. Wãtĩ cʉ̃ʉ̃pʉre niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ acaribíyigʉ:
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 —Mʉʉ Jesús Nazaret macʉ̃, ʉ̃sãrẽ potocṍrijãña. Ʉ̃sãrẽ ñañarõ tiidíogʉ atigʉ tiia. Yʉʉ mʉʉrẽ ĩñamasĩã. Cõãmacʉ̃ ticodiocorigʉ, ñañaré manigʉ̃́ niiã, jĩĩyigʉ.
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 —Ditamaníjõãña; cʉ̃ʉ̃pʉre niigʉ̃́, witiwaya, jĩĩ tutiyigʉ Jesús.
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Wãtĩ cʉ̃ʉ̃pʉre niigʉ̃́ cʉ̃ʉ̃rẽ ñaacũmu, ñapõpiri tiiyígʉ. Bayiró acaribí, witiwayigʉ.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Niipetira ĩñamanijõãyira. Cʉ̃́ã basiro cãmerĩ́ sãĩñá tiiyíra:
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Máata Jesuyé queti Galileapʉre sesajõãyiro.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Máata Jesús cʉ̃́ã neãrí wii niiãrigʉ witi, Simón, Andrécãya wiipʉ wáayigʉ. Santiago, Juan cʉ̃ʉ̃mena wáayira.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Toopʉ́ Simón mañecõ wiorécʉtigo pesayigo. Máata teeré wedeyira Jesuré.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 Jesús coo pʉtopʉ sããwayigʉ. Coore wãmopʉ ñee, wéemʉõdʉpocoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiiríra, wioré tatijṍãyiro. Coo cʉ̃́ãrẽ yaaré ecayígo.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Muĩpũ sããwaari siro, niipetira diarecʉtirare Jesús pʉtopʉ néewayira. Wãtĩã sããnoriracãrẽ néewayira.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Niipetira tiimacã macãrã Jesús niirí wii sopepʉtó neãyira.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Niipetira noo niiré diaré cʉoráre netõnépetijãyigʉ. Paʉ wãtĩãrẽ cõãwionecoyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ wedesedutiriyigʉ. Cʉ̃́ã Jesús Cõãmacʉ̃ macʉ̃ niirére masĩyira.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Apebʉ́reco bóeadari sʉguero, Jesús wãcã, macã wesapʉ, basocá manirṍpʉ Cõãmacʉ̃mena wedesegʉ wáayigʉ.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Simón, cʉ̃ʉ̃ menamacãrãmena Jesuré ãmaãrã wáayira.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 Cʉ̃ʉ̃rẽ bʉa: —Niipetira mʉʉrẽ ãmaãrã tiiáwã, jĩĩmiyira.
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Cʉ̃ʉ̃pe: —Jãmʉ pʉtogã niiré macãrĩpʉ, jĩĩyigʉ—. Toopʉ́cãrẽ yée quetire wedegʉ wáagʉda. Ateré tiigʉ́ra yʉʉ atiditapʉ́ atirigʉ niiã, jĩĩyigʉ.
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Niipetiro Galileapʉre judíoa neãré wiseripʉ wedewarucugʉ wáayigʉ. Wãtĩãrẽ cõãwionecoyigʉ.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Sĩcʉ̃ basocʉ́ õpʉ̃ʉ̃ bóagʉ cʉ̃ʉ̃ pʉto wáa, ñicãcoberimena jeacũmuyigʉ:
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ bóaneõgʉ̃, cʉ̃ʉ̃rẽ ñaapeó, jĩĩyigʉ:
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Máata cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃ bóare yatijõãyiro. Diaremanigʉ̃ pʉtʉáyigʉ.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ máata ticocogʉ, dutiyigʉ:
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 —Ateré ãpẽrãrẽ́ wedegʉ mee tiiwá, jĩĩmiyigʉ—. Pairé ẽñogʉ̃́ wáaya, “ãñujõããyi” jĩĩdutigʉ. Moisés dutirirobirora tiiwá, basocá niipetira mʉʉ diaré netõã́riguere masĩãrõ jĩĩgʉ̃, jĩĩyigʉ.
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Cʉ̃ʉ̃pe wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ wáaariguere wedenʉcã, niipetiropʉ wedepetijãyigʉ. Teero tiigʉ́, Jesús macãrĩpʉ́re basocá ĩñacoropʉre wáariyigʉ. Teemacãrĩ wesapʉ, basocá manirṍpʉ wáayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiipacári, niipetiro macãrãpʉ wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñanetõyira.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.