Lucas 5

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sicabʉreco Jesús Genesaretaro wesapʉ niiyigʉ. Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃ pʉto tuuwáyira, Cõãmacʉ̃yere tʉodʉgára.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Ditatuparipʉ dooríwʉ pʉawʉ́ pasari ĩñayigʉ. Wai wasara jeaarira teepawʉre too paso, cʉ̃́ãye bapiyucʉre coserá tiiyíra.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Sicawʉ́pʉ Jesús mʉãsãyigʉ. Simónyawʉ niiyiro. Cʉ̃ʉ̃rẽ: —Decosãñurõ súuwionecoya, jĩĩyigʉ.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Cʉ̃́ãrẽ bueari siro, Simónrẽ jĩĩyigʉ:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Simón cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Cʉ̃́ã teeyucʉre cõãñorĩ, paʉ wai sããyira. Teeyucʉ yigaropʉ tiiyíro.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Teero wáari ĩñarã, cʉ̃́ãmena paderá apewʉpʉ́ niirã́rẽ tiiápudutira bʉ́aneyira. Cʉ̃́ã jea, waire néesãapuyira. Teepawʉ duadiaadaro péerogã dʉsayíro.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Simón Pedro teero wáari ĩñagʉ̃, Jesús pʉto ñicãcoberimena jeacũmu, jĩĩyigʉ:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Cʉ̃ʉ̃, cʉ̃ʉ̃mena niirã́ niipetira ĩñamanijõãyira, wai paʉ ĩñarã.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Cʉ̃ʉ̃mena wai dúari basoca Santiago, Juan Zebedeo põnacã ĩñamanijõãyira. Jesús Simónrẽ jĩĩyigʉ:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Too síro cʉ̃́ã doorépawʉre wéemʉõnecũ, niipetire cṹũjã, Jesuména wáajõãyira.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Jesús sicamacãpʉ niirĩ, sĩcʉ̃ bayiró õpʉ̃ʉ̃ bóagʉ toopʉ́ niiyigʉ. Jesuré ĩñagʉ̃, ditapʉ munibiácũmujea, jĩĩyigʉ:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ ñaapeó, jĩĩyigʉ:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ dutiyigʉ:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Jesús “wederijãña” jĩĩpacari, cʉ̃ʉ̃ye jõõpemena sesawaro tiiyíro. Paʉ basocá cʉ̃ʉ̃rẽ tʉoádara, cʉ̃́ã diaré netõnédutiadara neãyira.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Jesupé basocá manirṍpʉ naĩrõ wáarucuyigʉ, Cõãmacʉ̃mena wedesegʉ.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Sicabʉreco Jesús basocáre buegʉ tiiyígʉ. Toopʉ́ sĩquẽrã fariseo basoca, ãpẽrã́ Moisés jóarigue buerá duiyira. Cʉ̃́ã niipetire macãrĩ macãrã niiyira: Galilea dita, Judea dita, Jerusalén macãrã niiyira. Jesús Cõãmacʉ̃ tutuare cʉoyígʉ diaráre netõnégʉ̃dʉ.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Jesús basocáre bueri, ãpẽrã́ sĩcʉ̃ wáamasĩhẽgʉ̃rẽ cõãrṍmena ñoonéjeayira. Cʉ̃́ã Jesús pʉtopʉ néesãwa, cṹũdʉgamiyira.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Basocá paʉ niirĩ, deero tii cʉ̃ʉ̃rẽ néesãwamasĩriyira. Teero tiirá, wii sotoápʉ mʉãwa, sicacope néeweyira. Basocá deco Jesús niirṍpʉ cõãrṍmena cʉ̃ʉ̃rẽ diocóyira.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Jesús cʉ̃́ã padeorí ĩñagʉ̃, wáamasĩhẽgʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Moisés jóarigue buerá, fariseo basoca wãcũyira: “Ãni Cõãmacʉ̃rẽ ñañarõ wedesegʉ tiii. Cõãmacʉ̃ sĩcʉ̃rã ñañaré tiirére acabómasĩĩ”, jĩĩ wãcũyira.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Jesús cʉ̃́ã wãcũrére masĩjãjĩgʉ̃, jĩĩyigʉ:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Ãnirẽ́ “mʉʉ ñañaré tiirére acabónotoaa” yʉʉ jĩĩrĩ, tee cʉ̃ʉ̃rẽ acabónoãriguere ĩñaricu mʉ́ãjã. Yʉʉ “wʉ̃mʉnʉcã, wáaya” jĩĩrĩpereja, cʉ̃ʉ̃ wʉ̃mʉnʉcãrĩ ĩñaã mʉ́ã.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃ niiã. Teero tiigʉ́, atiditapʉ́re basocá cʉ̃́ã ñañaré tiirére acabómasĩã. Yʉʉ dutirére mʉ́ãrẽ ẽñogʉ̃́da, jĩĩyigʉ cʉ̃ʉ̃peja.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Máata wáamasĩhẽgʉ̃ niimiãrigʉ cʉ̃́ã ĩñacoro wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃ʉ̃ cõãrṍrẽ néeapa, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticogʉra, cʉ̃ʉ̃ya wiipʉ pʉtʉajõãyigʉ.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Niipetira teero wáaariguere ĩñamanijõã, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyira. Bayiró cuiremena jĩĩyira:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Too síro Jesús wáajõãyigʉ. Wáagʉ, sĩcʉ̃ romanuã õpʉ̃rẽ niyeru wapasébosari basocʉre ĩñayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiyigʉ Leví. Cʉ̃ʉ̃ paderópʉ duiri ĩña: —Jãmʉ yʉʉmena, jĩĩyigʉ.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Leví wʉ̃mʉnʉcã, niipetire cʉ̃ʉ̃ paderére duujã́, cʉ̃ʉ̃mena wáajõãyigʉ.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Too síro Leví cʉ̃ʉ̃ya wiipʉ Jesuré bosebʉreco tiipéoyigʉ. Paʉ niyeru wapasébosari basoca, ãpẽrã́ cʉ̃́ãmena yaayira.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Fariseo basoca, Moisés jóarigue buerá Jesús bueráre wedepatira, jĩĩyira:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 “Ãñuré dícʉ tiia” jĩĩrã́rẽ ãmaãgʉ̃ atiriwʉ; ñañaré tiirápere ãmaãgʉ̃ atiwʉ; cʉ̃́ãpere “wãcũpati, wasoyá” jĩĩgʉ̃ atiwʉ, jĩĩyigʉ.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Jesuré jĩĩnemoyira:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Jesupé cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Too síro cʉ̃ʉ̃ néewanogʉ̃daqui. Teebʉrecorire betiádacua.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Cʉ̃́ãrẽ queorémena wedenemoyigʉ:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Teerora sĩcʉ̃ mama vinorẽ wáicʉra caseropori bʉcʉporimena posetíriqui. Teeré tiirí, wʉga, teepori esarí, podojõãcu. Vino píobatejõã, teeporicã cõõjṍãcu.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Teero tiirá, mama vinorẽ mamapóripʉ posetíro booa.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Sĩcʉ̃ vino bʉcʉ sĩnirípoarigʉ mama tiiáriguepere sĩnidʉgáriqui. “Vino bʉcʉpe nemorṍ ãñuã”, jĩĩqui, jĩĩyigʉ.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.