Lucas 4
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Jesús día Jordánpʉ niiãrigʉ pʉtʉawayigʉ. Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃mena niigʉ̃, cʉ̃ʉ̃rẽ basocá manirṍpʉ néewanetõyigʉ.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Toopʉ́re cuarenta bʉrecori niiyigʉ. Wãtĩãrẽ dutigʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩcõãsãmiyigʉ, Cõãmacʉ̃rẽ netõnʉcã́ãrõ jĩĩgʉ̃. Teebʉrecorire yaariyigʉ. Too síro jʉabóayigʉ.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Wãtĩãrẽ dutigʉ́ cʉ̃ʉ̃rẽ: —Mʉʉ Cõãmacʉ̃ macʉ̃ niigʉ̃, atigá ʉ̃tãgãrẽ pã cotowéoya, jĩĩmiyigʉ.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesupé cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Jesuré ʉ̃mʉã́rõpʉ néewa, máata niipetire atibʉ́reco maquẽ macãrĩrẽ́ ẽñopetíjãyigʉ.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩmiyigʉ:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 “Mʉʉ yʉʉ õpʉ̃ niiã” mʉʉ jĩĩ padeorí, ate niipetire mʉʉrẽ ticogʉda, jĩĩmiyigʉ.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesús yʉʉyigʉ:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Too síro wãtĩãrẽ dutigʉ́ Jerusalénpʉ néewa, Cõãmacʉ̃wii sotoapʉ néemʉã, cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩmiyigʉ:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ ate jóarigue niiã:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Mʉʉrẽ ʉ̃tãgãpʉ ñaapeari jĩĩrã, bocañeãdacua,
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Wãtĩãrẽ dutigʉ́ jĩĩcõãsãre petinógʉ̃, cʉ̃ʉ̃ pʉto niiãrigʉ wáajõãyigʉ ména.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Jesús Espíritu Santo tutuaremena Galileapʉ pʉtʉawayigʉ. Cʉ̃ʉ̃yere niipetiro Galilea macãrĩpʉ wedeseyira.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Jesús judíoa neãré wiseripʉ bueyigʉ. Niipetira cʉ̃ʉ̃rẽ “ãñunetõĩ” jĩĩyira.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Jesús Nazaret cʉ̃ʉ̃ masãri macãpʉ pʉtʉawayigʉ. Judíoa yeerisãri bʉreco cʉ̃ʉ̃ tiirucúrobirora cʉ̃́ã neãrí wiipʉ sããwayigʉ. Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũrẽ buegʉdʉ, wʉ̃mʉnʉcãyigʉ.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Cʉ̃ʉ̃rẽ “Isaías jóaripũrẽ bueya” jĩĩrã, ticoyira. Tiipũrẽ pã́õ, biiro jóariguere bʉayígʉ:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Espíritu Santo marĩ Õpʉ̃ ticodiocorigʉ yʉʉmena niiĩ.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 ‘Cõãmacʉ̃ basocáre netõnérito jeatoaa’ jĩĩrére wededutigʉ ticocowi”,
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Tiipũrẽ biatóa, teepũrĩrẽ ĩñanogʉ̃rẽ wiyayígʉ. Wiyatóa, cʉ̃́ã tiirucúrobirora jeanuãyigʉ buegʉdʉ. Niipetira tiiwiipʉ́ niirã́ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñaduriyira.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Cʉ̃́ãrẽ wedesenʉcãyigʉ:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Niipetira cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ wedeseyira. Cʉ̃ʉ̃ ãñuré wederére tʉorá, tʉomaníjõãyira. Cãmerĩ́ jĩĩyira:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩnemoyigʉ:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Mʉ́ãrẽ ateré masĩrĩ tiidʉgága: Elías niiritopʉre, Israel ditare paʉ wapewia numiã niiyira. Toopʉ́re itiácʉ̃ma apecʉ̃má deco oco peariyiro. Teero tiirá, niipetira tiidita macãrã bayiró jʉabóayira.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Teero wáapacari, sĩcõ Israelya põna macõ wapewiore tiiápudutigʉ Cõãmacʉ̃ Elíare ticocoriyigʉ. Wapewio Sarepta macã Sidón pʉto macã macõrẽ tiiápudutigʉ ticocoyigʉ.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Profeta Eliseo niiritore, tee tiirírobirora wáayiro. Israelpʉre paʉ õpʉ̃ʉ̃rĩ bóara niiyira. Teero niipacari, Eliseo sĩcʉ̃ tiidita macʉ̃rẽ netõnériyigʉ. Naamán Siria dita macʉ̃pere netõnéyigʉ, jĩĩyigʉ Jesús.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Niipetira tiiwiipʉ́ neãrira teeré tʉorá, bayiró cúayira.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃ʉ̃ tiimacã niiãrigʉre cõããdara néewayira. Tiimacã wesa niirí tʉdipʉ néewayira, cʉ̃ʉ̃rẽ tuunédiocodʉgara.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Jesupé cʉ̃́ãrẽ netõwá, wáajõãyigʉ.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Jesús Capernaumpʉ búawayigʉ. Tiimacã Galilea ditapʉ niicu. Toopʉ́ judíoa yeerisãri bʉreco niirĩ, basocáre bueyigʉ.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Cʉ̃ʉ̃ buerére tʉorá, tʉomaníjõãyira. Dutiré cʉogʉ́ tiiróbiro bueyigʉ.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Tiiwiipʉ́re sĩcʉ̃ basocʉ́ niiyigʉ. Wãtĩ cʉ̃ʉ̃pʉre niiyigʉ. Bayiró acaribíyigʉ:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Mʉʉ Jesús Nazaret macʉ̃, ʉ̃sãrẽ potocṍrijãña. Ʉ̃sãrẽ ñañarõ tiidíogʉ atigʉ tiia. Yʉʉ mʉʉrẽ ĩñamasĩã. Cõãmacʉ̃ ticodiocorigʉ ñañaré manigʉ̃́ niiã, jĩĩyigʉ.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 —Ditamaníjõãña; cʉ̃ʉ̃pʉre niigʉ̃́, witiwaya, jĩĩ tutiyigʉ Jesús.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Niipetira ĩñamanijõãyira. Cʉ̃́ã basiro cãmerĩ́ wedeseyira:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Niipetiro tiiditapʉ Jesuyé queti sesajõãyiro.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Jesús tiiwií niiãrigʉ witijõãyigʉ. Simónya wiipʉ sããwayigʉ. Simón mañecõ bayiró wioré diago tiiyígo. Teero tiirá, Jesuré “netõnéña” jĩĩ sãĩyíra.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Jesús coo pʉto jeanʉcã munibiá, wiorére tatidutíyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiirí, wioré tatijṍãyiro. Máata coo wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃́ãrẽ yaaré ecayígo.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Muĩpũ sããwari, niipetira basocá cʉ̃́ã pʉtopʉ niirã́ deero niiré diarecʉtirare cʉ̃ʉ̃rẽ néewayira. Jesús cʉ̃́ãcõrõrẽ ñaapeó, netõnéyigʉ.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Wãtĩã paʉ basocápʉre niiãrira witiwayira. Cʉ̃́ã witiwara, bayiró bʉsʉrómena jĩĩyira:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Bóecũmurĩ, Jesús tiimacãpʉ niiãrigʉ wáa, basocá manirṍpʉ jeayigʉ. Basocá cʉ̃ʉ̃rẽ ãmaã, bʉa, “wáarijãña” jĩĩrã, ñeedʉgamiyira.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Judíoa neãré wiseripʉ tiidita niiré macãrĩpʉ wedewarucuyigʉ.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.