Lucas 22

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pã púuri tiiré wʉ́oya maniré yaarí bosebʉreco wáaadaro péero dʉsayíro. Tii bosebʉreco wãmecʉtia Pascua.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá “¿deero tii Jesuré sĩãrṍ boomíĩto?” jĩĩyira. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãdʉgápacara, basocáre cui niiyira.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Judas cʉ̃́ã “Iscariote” jĩĩgʉ̃́rẽ Satanás sããyigʉ. Jesús buerá doce menamacʉ̃ niimiyigʉ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Cʉ̃ʉ̃ paiaré dutirá, Cõãmacʉ̃wii coterí basocare dutirá pʉtopʉ wáayigʉ. Toopʉ́ jea, Jesuré ticoadarere cʉ̃́ãmena wedeseyigʉ.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Cʉ̃ʉ̃ jĩĩrére tʉorá, bayiró ʉseniyira.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 —Jáʉ, teerora tiiwá, jĩĩyigʉ.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Too síro pã púuri tiirémena wʉ́oya maniré yaarí bʉreco jeayiro. Tiibʉreco niirĩ, sĩcʉ̃ corderore cʉ̃́ã Pascua boseyagʉdʉre sĩãnóã.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Teebʉrecorire Jesús Pedrore, Juanrẽ́ biiro jĩĩcoyigʉ:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 —¿Noopʉ́ ʉ̃sã quẽnorĩ́ boogári? jĩĩyira.
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Tiiwií õpʉ̃rẽ jĩĩwa: “ ‘¿Noopʉ́ niigari yʉʉ buerámena Pascua boseyaadari tatia?’ jĩĩãwĩ ʉ̃sãrẽ buegʉ́”, jĩĩwa.
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Cʉ̃ʉ̃ ʉ̃mʉã́rõ macã tatia quẽnoã́ri tatiacapʉ ẽñogʉ̃́daqui. Toopʉ́ quẽnoyúewa, jĩĩcoyigʉ.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Cʉ̃́ã wáa, toopʉ́ Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩãrirobirora niipetirere bʉayíra. Toopʉ́ cʉ̃́ã Pascua boseyaadarere quẽnoyíra.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Yaarítono jeari, Jesús cʉ̃ʉ̃ beseriramena yaaadara jeanuãyira.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Yʉʉre tʉoyá: Mecʉ̃ãmena Pascua yaarére yaanemoricu sáa, tée yʉʉ Õpʉ̃ sããri siropʉ, jĩĩyigʉ.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Teero jĩĩãri siro, vino bapare née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ bueráre jĩĩyigʉ:
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Yʉʉre tʉoyá: Mecʉ̃ãmena yʉʉ vino sĩninemóricu sáa, tée yʉʉ Õpʉ̃ sããri siropʉ, jĩĩyigʉ.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Pãrẽ née, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoyigʉ. Túajea, pʉatásã, batogʉra, jĩĩyigʉ:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Yaaari siro, teerora tiiyígʉ sĩnirí bapamena. Cʉ̃ʉ̃ bueráre tĩ́ãgʉ̃, jĩĩyigʉ:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Tʉoyá: Ãno yʉʉmena yaaduii yʉʉre ĩñatutirapʉre ticogʉdʉ.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Yʉʉ niipetira sõwʉ̃rẽ Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ jĩĩrõbirora wáaadacu. Bóaneõgʉ̃ niigʉ̃daqui yʉʉre ticogʉdʉpeja, jĩĩyigʉ.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃́ã basiro cãmerĩ́ sãĩñáyira:
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Too síro Jesús buerá cʉ̃́ã basiro bayiró cãmerĩ́ wedeseyira.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Teero tiigʉ́, Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Mʉ́ãpeja cʉ̃́ã tiiróbiro tiiríjãña. Biirope tiiyá. Mʉ́ã menamacʉ̃ ʉpʉtí macʉ̃ niigʉ̃́ niitugʉ tiiróbiro niirecʉtiaro. Mʉ́ãrẽ dutigʉ́ padecotegʉ tiiróbiro niirecʉtiaro.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Mʉ́ã tʉgueñarĩ, ¿niipé ʉpʉtí macʉ̃ niiĩ? ¿Yaaduigʉpe o cʉ̃ʉ̃rẽ yaaré péocotegʉpe? Yaaduigʉpe ʉpʉtí macʉ̃ niiĩ. Yʉʉ doca mʉ́ãmena niigʉ̃, yaaré péocotegʉ tiiróbiro niiã.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 ’Mʉ́ã niiã yʉʉmena niirucujãrã. Yʉʉre merẽã wáari, mʉ́ãcã ñañarõ netõápua.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Teero tiigʉ́, yʉʉcã yʉʉ Pacʉ yʉʉre Õpʉ̃ sõnecorirobirora mʉ́ãrẽ õpãrã́ sõnecogʉda.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Biiro tiirí, mʉ́ã yʉʉ Õpʉ̃ niirṍpʉ boseya, duiadacu. Mʉ́ã õpãrã́ duirépĩrĩpʉ duiadacu, Israelya põna macãrã doce põnarĩrẽ dutiadara, jĩĩyigʉ.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Jesús jĩĩnemoyigʉ:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Cʉ̃ʉ̃ mʉʉrẽ ñañodʉgári ĩñagʉ̃, yʉʉpe padeodúrijããrõ jĩĩgʉ̃, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩbosáawʉ̃. Teeré mʉʉ netõã́ri siro, padeó, mʉʉya wedera yʉʉre padeoráre wãcũtutuari tiiyá, jĩĩyigʉ.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Pedro yʉʉyigʉ:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Apeyé cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Yʉʉre tʉoyá: Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ yée maquẽrẽ jóarigue diamacʉ̃́ wáaadare niirõ tiia. Ate jóanoã: “ ‘Cʉ̃ʉ̃cã dutirére netõnʉcã́gʉ̃ niiĩ’ jĩĩ wãcũmiwã basocá cʉ̃ʉ̃rẽ”, jĩĩ jóanoã. Niipetire yée maquẽrẽ jóarigue diamacʉ̃́ wáaadacu, jĩĩyigʉ.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 —Jã́ã, ʉ̃sã Õpʉ̃, ate espada pʉapĩ́ niiã, jĩĩyira.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Jesús witiwa, cʉ̃ʉ̃ tiirucúrirobiro Ʉ̃tãgʉ̃́ Olivopʉ wáayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉyíra.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Toopʉ́ jeagʉ, cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Teero jĩĩtoa, cʉ̃́ã sʉguero ʉ̃tãpe déecogʉ jearócõrõ yoaro wáayigʉ. Toopʉ́ ñicãcoberimena jeacũmu, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ. Sãĩgʉ̃́ jĩĩyigʉ:
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 —Pacʉ, mʉʉ boogʉ́, yʉʉ ñañarõ netõã́darere netõnéña. Yʉʉ teero jĩĩpacari, yʉʉ boorére tiiríjãña; mʉʉ boorépe wáaaro, jĩĩyigʉ.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Sĩcʉ̃ ángele ʉ̃mʉã́se macʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ bauáyigʉ. Bauá, cʉ̃ʉ̃rẽ tutuari tiiyígʉ.
43 — ausente —
44 Cʉ̃ʉ̃ ñañarõ netõã́dare wãcũpatigʉ niijĩgʉ̃, nemorṍ Cõãmacʉ̃rẽ sãĩyígʉ. Cʉ̃ʉ̃ ʉsotíre paca díi tiiróbiro oco tabidiayiro.
44 — ausente —
45 Cʉ̃ʉ̃ Cõãmacʉ̃rẽ sãĩã́ri siro, wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃ʉ̃ buerá pʉtopʉ cãmepʉtʉ́ayigʉ. Cʉ̃́ãrẽ cãniã́rirapʉre bʉajeáyigʉ. Cʉ̃́ã bayiró wãcũrecʉtiarira niijĩrã, cãnijṍãyira.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesús cʉ̃́ãmena wedesegʉ tiiríra, paʉ basocá atiyira. Jesús buerá doce menamacʉ̃ niimiãrigʉ Judas wãmecʉtigʉ cʉ̃́ãrẽ sʉosʉguéyigʉ. Jea, Jesús pʉto atiyigʉ, cʉ̃ʉ̃ wasopúrore ũpũgʉ̃dʉ tiirí.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Cʉ̃ʉ̃ buerá cʉ̃ʉ̃rẽ ñeeãdarere ĩñarã, sãĩñáyira:
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Sĩcʉ̃ Jesús buegʉ́ paiaré dutigʉ́re padecotegʉre páatacojãyigʉ. Diamacʉ̃́ macã cãmopérore páatayigʉ.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Jesús cʉ̃ʉ̃ bueráre: —Nocõrõrã tiiyá, jĩĩyigʉ.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Cʉ̃ʉ̃rẽ ñeerã jeará niiyira: Paiaré dutirá, Cõãmacʉ̃wii coterí basocare dutirá, bʉtoá dutirácã niiyira. Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Bʉ́recoricõrõ yʉʉ Cõãmacʉ̃wiipʉ mʉ́ãmena niirĩ, ñeeriwʉ. Mecʉ̃tígã mʉ́ã booró tiirítono jeaa. Satanás naĩtĩãrõpʉ niigʉ̃́ dutirépere tiia mʉ́ã, jĩĩyigʉ Jesús.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Jesuré ñeeãri siro, néewayira. Paiaré dutigʉ́ya wiipʉ néesãwayira. Pedrope yoasãñurõ cʉ̃ʉ̃rẽ nʉnʉyígʉ.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Basocá paiaré dutigʉ́ya wii popea macã yepa decopʉ pecame dioyíra. Dioári siro, duiyira. Pedro cʉ̃́ãmena duiyigʉ.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Sĩcõ tiiwií padecotego Pedro toopʉ́ duiri ĩñayigo. Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñagõrã ĩña: —Ãnicã́ ĩ́nimena wáarucuarigʉra niiĩrã, jĩĩyigo.
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 —Cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga, jĩĩyigʉ.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Too sírogã ãpĩ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩña: —Mʉʉcã ĩ́ni menamacʉ̃ niiã, jĩĩyigʉ.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Sica hora siro ãpĩ jĩĩnemojãyigʉ:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Pedrope yʉʉyigʉ:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Jesús Pedrore cãmeñácoyigʉ. Toorá Pedro marĩ Õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩãriguere wãcũbʉayigʉ: “Mecʉ̃ã macã ñami cãrẽquẽ wedeadari sʉguero, yʉʉre ĩtĩã́rĩ ‘cʉ̃ʉ̃rẽ masĩriga’ jĩĩgʉ̃dacu mʉʉ”, jĩĩyigʉ.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Teeré wãcũbʉagʉ, witiwa, bayiró utiyigʉ.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Jesuré coterá cʉ̃ʉ̃rẽ buijã́, páayira.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Cʉ̃ʉ̃ capearire biaápeyira. Teero tii, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Pee apeyé jĩĩnemo, cʉ̃ʉ̃rẽ buijã́yira.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Bóeri bʉtoá dutirá, paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá neãyira. Teero tiirí, Jesuré Judíoare Dutirá Peti neãrí wiipʉ néewayira. Toopʉ́ jeari, cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 —Wedeya ʉ̃sãrẽ: ¿Mʉʉ Cõãmacʉ̃ beserigʉ Cristo niiĩ? jĩĩyira.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Yʉʉ mʉ́ãrẽ sãĩñárĩ, yʉʉricu.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Ateré mʉ́ãrẽ wedegʉda: Mecʉ̃ãmena yʉʉ niipetira sõwʉ̃ Cõãmacʉ̃ tutuare cʉonetṍgʉ̃ pʉto cʉ̃ʉ̃ diamacʉ̃́pe duigʉdacu, jĩĩyigʉ.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Cʉ̃́ã niipetira sãĩñáyira:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Cʉ̃́ã jĩĩyira:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.