Lucas 20
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Sicabʉreco Jesús Cõãmacʉ̃wiipʉ basocáre buegʉ tiiyígʉ. Cʉ̃ʉ̃ye ãñuré quetire wedegʉ tiiyígʉ. Paiaré dutirá, Moisés jóarigue buerá Jesús pʉtopʉ jeayira bʉtoá dutirámena.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Cʉ̃ʉ̃rẽ sãĩñáyira:
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Jesús cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿Noã Juanrẽ́ wãmeõtidutigʉ ticocoyiri? ¿Cõãmacʉ̃ o basocápe ticocoyiri? jĩĩyigʉ.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Cʉ̃́ãpe cãmerĩ́ wedeseyira:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Marĩ “basocá cʉ̃ʉ̃rẽ ticocorira niiwã” jĩĩãtã, niipetira marĩrẽ ʉ̃tãperimena déesĩããdacua. “Juan profeta niiwĩ” jĩĩ padeoóya, jĩĩyira.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Teero tiirá, Jesuré: —Ticocorigʉre masĩriga, jĩĩjãyira.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Jesús basocáre ate queorémena wedenʉcãyigʉ:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Ʉse dʉcacʉtirito niirĩ, sĩcʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ padecotegʉre ticocomiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ya dita cʉ̃ʉ̃ wasorirare “ʉse cʉ̃́ã dúa wapatárere decomena ticocoaro yʉʉre” jĩĩcomiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ toopʉ́ jeari, tiidita wasorira cʉ̃ʉ̃rẽ páa, péerogã ticoripacara, pʉtʉócojãyira.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Ãpĩ cʉ̃ʉ̃rẽ padecotegʉre ticocomiyigʉ sũcã. Cʉ̃ʉ̃cãrẽ páa, ñañarõ buijã́, péerogã ticoripacara, pʉtʉócojãyira.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Too síro ãpĩrẽ́ ticoconemoyigʉ sũcã. Cʉ̃ʉ̃cãrẽ cãmitu, cõãjãyira.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ’Tiidita õpʉ̃ “¿deero tiigʉ́dari yʉʉ?” jĩĩ wãcũnʉcãyigʉ. “Yʉʉ macʉ̃ yʉʉ bayiró maĩgʉ̃́rẽ ticocogʉda. Apetó tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ quioníremena ĩñabocua”, jĩĩmiyigʉ.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Õpʉ̃ macʉ̃ toopʉ́ jeari ĩñarã, tiidita wasorira cãmerĩ́ wedeseyira: “Ãnirã́ niiĩ too síropʉ atiditaré ñeegʉ̃dʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ sĩãcó. Cʉ̃ʉ̃ manirĩ́, atiditá marĩya dita pʉtʉáadacu”, jĩĩmiyira.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ ñee, tiiwese wesapʉ néewa, sĩãcõã́jãyira, jĩĩ wedeyigʉ.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Cʉ̃ʉ̃ ati, cʉ̃ʉ̃ya dita wasorirare sĩãcõã́peti, ãpẽrãrẽ́ tiiditare ticojãgʉ̃daqui, jĩĩyigʉ.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Jesús cʉ̃́ãrẽ ĩña, jĩĩyigʉ:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Tiiqui sotoapʉ ñaapeagʉ mʉtãjõãgʉ̃daqui. Tiiqui cʉ̃ʉ̃ sotoapʉ ñaapeaatã, ãñurõ mʉtãpetijõãgʉ̃daqui, jĩĩyigʉ.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Moisés jóarigue buerá, paiaré dutirá, “tee queorémena marĩrẽ jĩĩtutigʉ tiiquí” jĩĩ masĩjãyira. Toorá “¿cʉ̃ʉ̃rẽ deero tii ñeerõ booi?” jĩĩmiyira. Basocáre cuira, ñeemasĩriyira.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Teero tiirá, cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ ĩñanʉnʉse, ãpẽrãrẽ́ ĩñadutira ticocoyira. Cʉ̃́ãrẽ basocá ãñurã́ tiiróbiro niidutiyira. Cʉ̃́ã Jesús merẽã yʉʉri boomíyira. Teeména tiidita dutigʉ́pʉre wedesã ticodʉgamiyira.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Teero tiirá, cʉ̃́ã ticocoarira Jesús pʉto wáa, sãĩñáyira:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Teero tiigʉ́, ʉ̃sãrẽ wedeya: ¿Romanuã õpʉ̃rẽ cʉ̃ʉ̃ niyeru wapasédutirere wapatíadari; o wapatírigarite? jĩĩyira.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Jesupé cʉ̃́ã ñañarõ tiidʉgárere masĩjãyigʉ. Teero tiigʉ́, jĩĩyigʉ:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 —Niyeruquire ẽñoñá yʉʉre. ¿Noãyá diapóa, noã wãme tusai? jĩĩyigʉ.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Jesuré basocá tʉocóropʉ merẽã yʉʉrére bʉaríyira. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃ yʉʉrére tʉomaníjõãrã, ditamaníjõãyira.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Sĩquẽrã saduceo basoca Jesús pʉto jeayira. Cʉ̃́ã “diarira masãmʉãricua” jĩĩcua. Jesuré sãĩñáyira:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 —Basocáre buegʉ́, Moisés dutirére jĩĩãda: “Sĩcʉ̃ põnamanígʉ̃ diaweori, cʉ̃ʉ̃ bai cʉ̃ʉ̃ nʉmo niirigore dúutuaro. Cʉ̃ʉ̃ coomena cʉ̃ʉ̃ sõwʉ̃ diarigʉre põnacʉtíbosaaro”, jĩĩ jóarigʉ niiwĩ Moisés.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Sĩcʉ̃põna siete niiyira. Cʉ̃́ã sõwʉ̃ nʉmocʉtiyigʉ. Põnamanígʉ̃rã diajõãyigʉ.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Cʉ̃ʉ̃ siro macʉ̃ cʉ̃ʉ̃ sõwʉ̃ nʉmorẽ dúutumiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃cã põnamanígʉ̃rã diajõãyigʉ.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Cʉ̃́ã siro macʉ̃cã coore dúutu, põnamanígʉ̃rã diajõãyigʉ. Niipetira cʉ̃́ã siro macãrãcã teerora wáayira. Cʉ̃́ã siete põnamanípacara, diapetijõãyira.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Too síro cʉ̃́ã nʉmo niimirigocã diajõãyigo.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Cʉ̃́ã siete coore nʉmocʉtimiyira. Teero tiigó, diarira masãmʉãrĩ, ¿nii nʉmope pʉtʉágodari? jĩĩyira.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Jesupé cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Cõãmacʉ̃ beserira dia masãmʉãri siro, ʉ̃mʉã́, numiã́ wãmosíaricua.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Ángelea tiiróbiro niiĩya. Dianemoricua sáa. Cõãmacʉ̃ masõrira niijĩrã, Cõãmacʉ̃ põna niiĩya.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Diarira masãmʉãrere Moisécã cʉ̃ʉ̃ jóariguemena ẽñorígʉ niiwĩ. Yucʉʉ jʉ̃ʉ̃rísati quetipʉ Cõãmacʉ̃ “Abraham, Isaac, Jacob Õpʉ̃ niiã yʉʉ” jĩĩriguere jóarigʉ niiwĩ.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Cõãmacʉ̃ diarira Õpʉ̃ niirii; catirá Õpʉ̃pe niiĩ. Cʉ̃ʉ̃ ĩñacoropʉ niipetira catiiya, jĩĩyigʉ.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Sĩquẽrã Moisés jóarigue buerá Jesuré jĩĩyira:
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Too síro cʉ̃ʉ̃rẽ apeyé sãĩñánemodʉgariyira sáa, “marĩrẽ netõnʉcã́boqui sũcã” jĩĩrã.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Jesús basocáre sãĩñáyigʉ:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 David basirora Salmopũpʉ jóarigʉ niiwĩ:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 tée mʉʉrẽ ĩñatutirare mʉʉ dutiriguere yʉʉ ãñurõ yʉʉri tiirípʉ”,
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 David “yʉʉ Õpʉ̃” jĩĩgʉ̃, Cõãmacʉ̃ beserigʉre jĩĩgʉ̃ tiirígʉ niiwĩ, cʉ̃ʉ̃ pãrãmí niipacari. Teeré ãñurõ wãcũña, jĩĩyigʉ.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Niipetira basocá tʉocóropʉ Jesús cʉ̃ʉ̃ bueráre wedeyigʉ.
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —Moisés jóarigue buerá tiiróbirora tiirucúrijãña. Cʉ̃́ã suti yoaretõ sãña, wáaʉseniya. Macã decopʉ quioníremena ãñudutiri boocúa. Neãré wiseripʉ sʉguero maquẽ duirépʉ dícʉ duidʉgacua. Bosebʉreco tiirópʉcãrẽ teerora tiidʉgácua.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Niyeru boorá, wapewia numiãye wiserire jĩĩditoremena ẽmacua. Cʉ̃́ã yoari Cõãmacʉ̃mena wedesera tiiróbiro tiiditóya basocáre. Cʉ̃́ãrã ãpẽrã́ nemorṍ ñañarõ tiinóãdara niiĩya, jĩĩyigʉ.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.