Lucas 10
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Too síro Jesús ãpẽrã́ setenta y dos beseyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ pʉarã́cõrõ dícʉ ticocoyigʉ. Niipetire macãrĩpʉ cʉ̃ʉ̃ wáaadaropʉ cʉ̃ʉ̃ sʉguero ticocoyigʉ.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Cʉ̃́ãrẽ wedeyigʉ:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Mʉ́ã wáaya. Yʉʉ mʉ́ãrẽ quiorópʉ ticocogʉ tiia corderoare yáiwa watoapʉ ticocogʉ tiiróbiro.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Mʉ́ã wáara, wasopo, niyeru sã́ãripo, sapatu apebá néewarijãña. Maapʉ pʉtʉánʉcã, ãpẽrãména wedeserijãña.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Mʉ́ã wiipʉ́ sããwara, tiiwií macãrãrẽ ãñudutira, jĩĩsʉgueya: “Cõãmacʉ̃ mʉ́ãpʉre ãñurõ niirecʉtire ticoaro”.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Tiiwií macãrã ãñurõ niirecʉtirere cʉoátã, mʉ́ã ãñudutire teerora wáaadacu. Cʉ̃́ã ãñurõ niirecʉtirere cʉoríatã, teero wáaricu.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Mʉ́ã jeaari wiira pʉtʉáya. Cʉ̃́ã yaarére, cʉ̃́ã sĩnirére cʉ̃́ãmena yaa, niijãña. Paderáno cʉ̃́ã paderémena wapatá, yaamasĩya. Apeyé wiseripʉ́ niirã wáarijãña.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 ’Mʉ́ã macãpʉ jeari, too macãrã bocari, cʉ̃́ã ecarére yaaya.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Tiimacãpʉ diarecʉtirare netõnéña. “Cõãmacʉ̃ dutiré marĩpʉre niiãdare jeaatitoaa” jĩĩ wedeya cʉ̃́ãrẽ.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Apetó tiirá, apemacãpʉ́ jeari, too macãrã bocaribocua. Teero tiirí, macã decopʉ wáa, biiro jĩĩña:
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Mʉ́ãya macã maquẽ dita ʉ̃sãye dʉporipʉ túaariguere páabatecõãã. Mʉ́ã wapa cʉorére ẽñorã́, teero tiia”, jĩĩña. Cʉ̃́ãrẽ jĩĩnemoña: “Mʉ́ã ateré masĩña: Cõãmacʉ̃ dutiré mʉ́ãpʉre niimiãdare jeaatitoamiãyu”, jĩĩña.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Yʉʉre tʉoyá: Cõãmacʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, tiimacã macãrãrẽ Sodoma macãrãrẽ tiiríro nemorṍ ñañarõ tiinóãdacu, jĩĩyigʉ.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Jesús apeyé macãrĩ macãrãrẽ jĩĩyigʉ:
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ basocáre wapa tiiádari bʉreco jeari, Tiro, Sidón macãrã nemorṍ mʉ́ãpere ñañarõ tiigʉ́daqui.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Mʉ́ã Capernaum macãrã “Cõãmacʉ̃ pʉtopʉ ãñurõ mʉãwaadacu” jĩĩ wãcũmicu. Wáaricu. Pecamepʉ diiwáadacu, jĩĩyigʉ.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Cʉ̃ʉ̃ bueráre wedenemoyigʉ:
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Jesús ticocorira setenta y dos ʉseniremena coerá, jĩĩyira:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Jesús cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Yʉʉ mʉ́ãrẽ tutuarere ticotoawʉ, ãñaãrẽ, cutiapare cʉtapéoaro jĩĩgʉ̃; niipetire Satanás tutuarere netõnʉcã́ãrõ jĩĩgʉ̃. Mʉ́ã teeré tiirí, mʉ́ãrẽ merẽã wáaricu.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Wãtĩã mʉ́ã dutirobirora tiiré dícʉre ʉsenirijãña. Cõãmacʉ̃ pʉtopʉ mʉ́ã wãme “jóatunorira niiã” jĩĩrĩ, ʉseniña, jĩĩyigʉ.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Toorá Jesús Espíritu Santo ʉsenire ticorémena cʉ̃ʉ̃ Pacʉre jĩĩyigʉ:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 Too síro basocápere jĩĩnemoyigʉ:
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Cʉ̃ʉ̃ bueráre ĩña, cʉ̃́ã sesarore jĩĩyigʉ:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Yʉʉre tʉoyá: Paʉ profetas, teero biiri õpãrã́ mʉ́ã ĩñarére ĩñadʉgamiyira. Ĩñaririra niiwã. Mʉ́ã tʉorére tʉodʉgámiyira. Tʉorírira niiwã, jĩĩyigʉ.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Sĩcʉ̃ Moisés jóarigue buegʉ́ wʉ̃mʉnʉcãyigʉ. Jesuré merẽã yʉʉri boogʉ́, sãĩñáyigʉ:
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ yʉʉyigʉ:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Cʉ̃ʉ̃pe yʉʉyigʉ:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Jesús cʉ̃ʉ̃rẽ jĩĩyigʉ:
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Cʉ̃ʉ̃pe “yʉʉ Moisére dutiré cṹũriguere tiipetía” jĩĩ wãcũdʉgagʉ sãĩñáyigʉ:
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Jesús atequetiména yʉʉyigʉ:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Sĩcʉ̃ pai tiimapʉ́ búawagʉ tiiyígʉ. Wáa, cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñabʉa, aperopé sodea, netõjṍãyigʉ.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Cʉ̃ʉ̃ siro levita basocʉ toopʉ́ra jeayigʉ. Cʉ̃ʉ̃cã cʉ̃ʉ̃rẽ ĩña, aperopé sodea, netõjṍãyigʉ.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Sĩcʉ̃ samaritanoãyʉ tiimapʉ́ra búawagʉ tiiyígʉ. Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩña, bóaneõ ĩñagʉ̃,
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ jea, cʉ̃ʉ̃ cãmirẽ vinomena cose, ʉsemena ʉcoti, suti caserimena dʉdʉa tiiyígʉ. Túajea, cʉ̃ʉ̃ pesarigʉ burro sotoapʉ néepeo, néejõãyigʉ. Basocá wáara cãnirí wiipʉ cʉ̃ʉ̃rẽ néejea, coteyigʉ.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Apebʉ́reco cʉ̃ʉ̃ wáaadari sʉguero, pʉaquí niyeruqui néewioneco, tiiwií dutigʉ́re ticogʉ, jĩĩyigʉ: “Cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ coteya. Mʉʉ cʉ̃ʉ̃rẽ cotegʉ, mʉʉye niyerumena tiinemórĩ, nemoatígʉ, wapatígʉda”, jĩĩyigʉ.
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Jesús sãĩñáyigʉ:
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Cʉ̃ʉ̃pe yʉʉyigʉ:
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Cʉ̃́ã maapʉ wáara, sicamacãgãpʉ jeayira. Sĩcõ Jesuré boca, cãnirṍ ticoyigo. Coo wãmecʉtiyigo Marta.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Coo bayio wãmecʉtiyigo María. Coo Jesús wedeserere tʉogó, cʉ̃ʉ̃ye dʉpori pʉtogãpʉ duiyigo.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Martape pee paderé cʉojĩ́gõ, bayiró wãcũyigo. Coo Jesús pʉto wáa, jĩĩyigo:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Jesús coore yʉʉyigʉ:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 sicawãmerã ʉpʉtí maquẽ niiã. María ãñuré petire beseyo. Ãpẽrã́ teeré ẽmamasĩricua, jĩĩyigʉ.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.