Hebreus 10
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Cõãmacʉ̃ basocáre “too síropʉ ãñurã́ peti pʉtʉári tiigʉ́da” jĩĩrére tʉomasĩ́sʉguearo jĩĩgʉ̃, Moisémena dutirére cṹũrigʉ niiwĩ. Tee dutiré queoré dícʉ niiã. Teero tiiró, tee dutiré basocáre Cõãmacʉ̃mena ãñurõ niirĩ tiirícu. Cʉ̃́ã cʉ̃marĩcṍrõ wáicʉrare sĩã sóemonecore Cõãmacʉ̃ ĩñacoropʉre ãñurã́ peti pʉtʉári tiirícu.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Tee basocáre ãñurã́ pʉtʉári tiimasĩ́ãtã, cʉ̃́ã wáicʉrare sóemonecorere duujã́bojĩya. Cʉ̃́ã sĩcãrĩ sóemonecoremenarã cʉ̃́ã ñañaré tiirére acabónorirapʉ pʉtʉátoabojĩya; ñañaré tiirírira tiiróbiro tʉgueñabojĩya.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Biirope niiyiro: Cʉ̃́ã wáicʉrare sóemonecora, cʉ̃́ã ñañaré tiiríguere cʉ̃marĩcṍrõ wãcũrã, teero tiiyíra.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Wecʉáye díi, cabraye díi ñañaré tiiríguere cosemasĩ́ricu.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Teero tiiró, Cristo atibʉ́recopʉre atirigʉ Cõãmacʉ̃mena wedeseriguere jóanoriro niiwʉ̃. Biiro jóanoã:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Wáicʉrare sóemonecori, teero biiri wáicʉrare sóeditiori, mʉʉrẽ ʉsenirĩ tiiría.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Teero mʉʉ ʉsenihẽre wapa yʉʉ mʉʉrẽ biiro jĩĩwʉ̃:
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Cʉ̃ʉ̃ tiipũpʉre Cõãmacʉ̃rẽ ateré jĩĩsʉguerigʉ niiwĩ: “Wáicʉrare sĩãrémena, oteré ticorémena, wáicʉrare sóemonecoremena, wáicʉrare sóeditioremena mʉʉrẽ ʉsenirĩ tiiría”, jĩĩsʉguerigʉ niiwĩ. Moisére dutiré cṹũrigue teeré tiidutípacari, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenirĩ tiiría.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Teeré jĩĩãri siro, tiipũpʉre Cristo Cõãmacʉ̃rẽ ateré jĩĩrigʉ niiwĩ: “Mʉʉ boorére tiigʉ́ atigʉ tiiwʉ́”, jĩĩrigʉ niiwĩ. Teero jĩĩgʉ̃, cʉ̃ʉ̃ diariguemena too sʉgueropʉ cʉ̃́ã tiirécʉtiriguere wasoyígʉ.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Jesucristo Cõãmacʉ̃ boorére tiijĩ́gʉ̃, diarigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ sĩcãrĩrã marĩ niipetirare diabosarigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiirémena marĩrẽ ãñurã́ pʉtʉári tiirígʉ niiwĩ.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Niipetira judíoa paiá bʉ́recoricõrõ nucũjĩrã, wáicʉrare sĩã sóemonecorucuya. Cʉ̃́ã teero tiipacári, basocá ñañaré tiirére cosemasĩ́ña maniã.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Jesucristopeja sĩcãrĩrã cʉ̃ʉ̃ diariguemena basocá ñañaré tiirére cosepetírigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ teero tiirí siro, Cõãmacʉ̃ya wãmo diamacʉ̃́niñape jeanuãjeayigʉ.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Too síro Cõãmacʉ̃ niipetira Jesucristore ĩñatutirare cʉ̃ʉ̃ dutiriguere ãñurõ yʉʉri tiigʉ́daqui. Jesucristo toopʉ́ duigʉ, teerora wáaaro jĩĩgʉ̃, yuegʉ tiiquí.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Marĩ ñañaré tiirére acabógʉ, sĩcãrĩrã cʉ̃ʉ̃ diariguemena marĩrẽ ãñurã́ pʉtʉádoari tiiyígʉ.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Tee diamacʉ̃́rã niirĩ, Espíritu Santocã marĩrẽ “teerora niiã” jĩĩ wedequi. Cʉ̃ʉ̃ biiro jĩĩsʉguequi:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Too síropʉ yʉʉ cʉ̃́ãrẽ ‘mama netõnére quetire cṹũgʉ̃da’ jĩĩrigue biiro niiã”, jĩĩyigʉ Cõãmacʉ̃.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Too síro biiro jĩĩnemoqui:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Teero tiirá, marĩ ñañaré tiiré wapare acabónorira niijĩrã, wáicʉrare sóemonecorere boonemóricu sáa.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Teero tiirá, yáa wedera, Jesuyé díimena marĩ cuiro manirṍ Ãñunetõjõãri Tatiapʉre sããwara tiiróbiro niiã, cʉ̃ʉ̃mena wedeseada jĩĩrã.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Ãñunetõjõãri Tatiapʉ cãmotári casero Jesuyé õpʉ̃ʉ̃ queoré niicu. Jesús diari, tiicasero yigajõãyiro. Teero tiigʉ́, Jesús cʉ̃ʉ̃ diariguemena Cõãmacʉ̃ niirṍpʉre pã́õyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ pã́õremena marĩ Cõãmacʉ̃mena bapacʉtimasĩã.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Jesús paiaré dutigʉ́ peti ʉ̃mʉã́sepʉ Cõãmacʉ̃wiipʉ marĩye niiãdarere sãĩboságʉ niiĩ.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Cʉ̃ʉ̃rã́ marĩ “ñañaré tiirá niiã” jĩĩ tʉgueñamirirare wapa cʉohéra pʉtʉári tiirígʉ niiwĩ. Oco jũĩrĩmaníremena marĩye õpʉ̃ʉ̃rĩ cusonorira tiiróbiro niiã. Marĩ ñañaré tiiríguere cosepetínorirapʉ niiã. Teero tiirá, Cõãmacʉ̃rẽ diamacʉ̃́ wãcũrémena, ãñurõ padeorémena sãĩã́da. “Teero padeoã́majãrã tiicú” jĩĩrṍ manirṍ sãĩã́da.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Cõãmacʉ̃ “teero tiigʉ́da” jĩĩriguere tiigʉ́daqui. Teero tiirá, wasoró manirṍ padeorucújããda.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Marĩ basiro biiro wãcũãda: “Cãmerĩ́ maĩã́rõ jĩĩrã, ãñurére tiiáro jĩĩrã, ¿deerope cʉ̃́ãrẽ tiiápuadari?” jĩĩ wãcũãda.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Jesuré padeorámena neãdurijããda sĩquẽrã tiirucúrobiro. Cʉ̃́ã tiiróbiro tiiróno tiirá, cãmerĩ́ wãcũtutuari tiiáda. “Marĩ Õpʉ̃ pʉtʉaatiadaro péero dʉsaa” jĩĩ wãcũrã, nemorṍrã cãmerĩ́ wãcũtutuari tiiáda.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Marĩ diamacʉ̃́ maquẽrẽ masĩpacara, ñañaré tiinemówara, ¿noãyé díimena teeré coseré bʉagári? Bʉayá manicú.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Ñañarõ tiiré peti Cõãmacʉ̃ tiirépere bʉaádacu. Pecame asiríme cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñatutirirare sóerimepʉre jeaadacu.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Too sʉgueropʉre Moisés dutirére netõnʉcã́rigʉnorẽ pʉarã́ o ĩtĩã́rã ĩñaãrira wedesããri siro, cʉ̃ʉ̃rẽ bóaneõrõ manirṍ sĩãcõã́yira.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Mʉ́ã wãcũrĩ, Cõãmacʉ̃ macʉ̃rẽ “boorídojãga” jĩĩgʉ̃́nopere ¿nocõrõ ñañarõ tiinógʉ̃dari? Bayiró ñañarõ wáaadacu cʉ̃ʉ̃rẽ. Cʉ̃ʉ̃ Jesuré “booría” jĩĩré dícʉ jĩĩriqui. Jesuyé díi cʉ̃ʉ̃rẽ cosepacári, tee díire “wapamaníã” jĩĩ wedesequi. Teero biiri Espíritu Santo cʉ̃ʉ̃rẽ ãñurõ tiimírigʉre ñañarõ jĩĩqui.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Cõãmacʉ̃ ateré wedeseriguere marĩ masĩã: “Yʉʉ cãmeboságʉda; yʉʉ wapa tiigʉ́dacu”, jĩĩ jóanoã. Apeyecã́rẽ jóanoã: “Marĩ Õpʉ̃ cʉ̃ʉ̃yarare cʉ̃́ã ñañaré tiiré wapare ñañarõ tiigʉ́daqui”, jĩĩ jóanoã.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Cõãmacʉ̃ catirucugʉ basocáre ñañarõ tiiré bayiró quioré niiã.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Mʉ́ãrẽ sicato wáariguere wãcũña. Tíatore mʉ́ã Jesús basocáre netõnére quetire tʉomasĩ́ãri siro, ñañarõ netõyíro. Mʉ́ã teero netõpacára, wãcũtutuarira niiwʉ̃.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Sĩquẽrã basocá ĩñacoropʉ ñañarõ jĩĩ buijã́norira niiwʉ̃; ñañarõ tiiápenorira niiwʉ̃. Apetó mʉ́ã menamacãrã teero ñañarõ netõrírare tiiápurira niiwʉ̃.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Mʉ́ã peresuwiipʉ niirã́rẽ bóaneõ ĩñarira niiwʉ̃. Ãpẽrã́ mʉ́ãyere ẽmarĩ, ʉseniremena nʉcãríra niiwʉ̃. Mʉ́ã ʉ̃mʉã́sepʉ cʉoádarepere “atiditá maquẽ nemorṍ ãñunetõnʉcãre niicu” jĩĩrira niiwʉ̃. “Tee petirícu” jĩĩrã, wãcũtutuarira niiwʉ̃.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Teero tiirá, cuiro manirṍ padeoyá. Teero padeorucúra, nemorṍ ãñurére ñeeãdacu.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Mʉ́ã ñañarõ netõrã́, wãcũtutua, padeorucújãrõ booa. Teero tiirá, Cõãmacʉ̃ boorére tiirí siro, cʉ̃ʉ̃ “ticogʉda” jĩĩriguere mʉ́ã ñeeãdacu.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ biiro jĩĩ jóanoã:
37 Anayabin,
38 “Ãñugʉ̃́rã niiĩ” yʉʉ jĩĩgʉ̃́no cʉ̃ʉ̃ padeorémena niirucugʉdaqui. Yʉʉre padeodújããtã, cʉ̃ʉ̃mena ʉseniricu,
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Marĩpeja Jesuré padeorére duurábiro niiria. Teero tiirá, marĩ pecamepʉ wáaricu. Marĩ cʉ̃ʉ̃rẽ padeorá, netõnénoãdara niiã.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.