Atos 2
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Cincuenta bʉrecori Pascua netõrí siro, Pentecostés wãmecʉtiri bosebʉreco wáayiro. Tii bosebʉreco niirĩ, niipetira Jesuré padeorá sĩcãrõména neãyira.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Tiiwiipʉ́ cʉ̃́ã duiri, wãcũña manirṍ wĩno bayiró atiro tiiróbiro ʉ̃mʉã́sepʉ bʉsʉdiatiyiro. Tiiwií bʉsʉsesajõãyiro.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Teero wáari, pecame jʉ̃ʉ̃rípõnabiro bauré cʉ̃́ãcõrõrẽ pesayucoyiro.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Niipetiramena Espíritu Santo niinʉcãgʉ̃ jeayigʉ. Cʉ̃ʉ̃ dutirémena ãpẽrã́ basocáye wedeserere masĩripacara, wedesenʉcãyira.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Teebʉrecorire Jerusalénpʉre paʉ judíoa apeyé dita macãrãpʉ niiyira. Cʉ̃́ã Cõãmacʉ̃rẽ quioníremena padeorá niiyira.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Cʉ̃́ã tee bʉsʉri tʉorá, toopʉ́ neãwayira. Deero jĩĩmasĩriyira, cʉ̃́ã pʉtopʉ jeara. Cʉ̃́ã basocácõrõ cʉ̃́ãye wedeseremena Jesús bueráre wedeseri tʉoyíra.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Tʉomaníjõãrã, cãmerĩ́ jĩĩyira:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Deero tiirá marĩyere ãñurõ wedeseri tʉoi?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Marĩ aperó macãrã niiã. Partia macãrã, Media macãrã, Elam macãrã, Mesopotamia macãrã, Judea macãrã, Capadocia macãrã, Ponto macãrã, Asia macãrã niiã marĩ.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frigia macãrã, Panfilia macãrã, Egipto macãrã, Cirene pʉto macãrã niiã marĩ. Cirene Libia ditapʉ niiã. Sĩquẽrã Roma atirá niiĩya.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Cʉ̃́ã sĩquẽrã judíoa niiĩya. Ãpẽrã́ judíoa niihẽrã Cõãmacʉ̃rẽ padeoóya. Ãpẽrã́ Creta macãrã, Arabia macãrã niiĩya. Marĩ niipetira marĩye wedeseremena tʉorá tiia Cõãmacʉ̃ ãñuré tiirére, jĩĩyira.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Niipetira tʉomaníjõãyira.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Sĩquẽrã cʉ̃́ãrẽ buijã́yira.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Cʉ̃́ã teero jĩĩrĩ tʉogʉ́, Pedro ãpẽrã́ once Jesús beseriramena wʉ̃mʉnʉcã, bayiró bʉsʉrómena wedeyigʉ:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 “Ãniã cũmurã tiiíya” jĩĩ wãcũmiã mʉ́ã. Cũmurã mee tiiíya. Mecʉ̃tígã ñamisãñurõgã nueve niiã.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Mʉ́ã mecʉ̃tígã tʉorére too sʉgueropʉ profeta Joel jóarigʉ niiwĩ:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Atibʉ́reco petiádari sʉguero, Espíritu Santore niipetirare ticodiocogʉda, jĩĩrigʉ niiwĩ Cõãmacʉ̃.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Yʉʉre padecoterare Espíritu Santore ticodiocogʉdacu.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ʉ̃mʉã́sepʉre merẽã bauré tiigʉ́dacu.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Muĩpũ bʉ́reco macʉ̃ naĩtĩãjõãgʉ̃daqui.
20 Veya matan boro nagugum
21 Sĩcʉ̃: “Yʉʉ Õpʉ̃, yʉʉre netõnéña” jĩĩ sãĩgʉ̃́no netõnénogʉ̃daqui,
21 Orot yait
22 ’Yáa wedera, yʉʉ jĩĩrére ãñurõ tʉoyá, jĩĩyigʉ sũcã—. Jesús Nazaret macã macʉ̃rẽ mʉ́ã ĩñajĩyu. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃mena pee ãñuré tiirígʉ niiwĩ. Bayiró tutuaremena tiiẽ́ñore tiirígʉ niiwĩ cʉ̃ʉ̃mena. Teeré mʉ́ã ãñurõ masĩã.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Mʉ́ã cʉ̃ʉ̃rẽna curusapʉ sĩãdutíra, ñañarã́pʉre ticowʉ. Cõãmacʉ̃ tíatopʉ “teero wáaadacu” jĩĩrirobirora wáawʉ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Cõãmacʉ̃ Jesuré diarigʉpʉre masõrigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ diadoaririgʉ niiwĩ. Masãgʉ̃dʉ niigʉ̃ tiiyígʉ.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Tíatopʉ David jóasʉguerigʉ niiwĩ Cristo Cõãmacʉ̃mena wedeseadarere:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Yʉʉre catiré petihére bʉanʉcã́rĩ tiiwʉ́.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Yáa wedera, ãñurõ tʉojĩ́ña ména marĩ ñecʉ̃ Daviyé maquẽrẽ. Cʉ̃ʉ̃ diajõãyigʉ. Cʉ̃ʉ̃ diari, cʉ̃ʉ̃rẽ yaaríra niiwã. Cʉ̃ʉ̃ diari yaarí cope masãcope marĩ pʉtopʉra niiã ména.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 David catigʉ, profeta niirigʉ niiwĩ. Cõãmacʉ̃ too síropʉ tiiádarere masĩjĩgʉ̃, wederigʉ niiwĩ: “Mʉʉ pã́rãmi niinʉnʉsegʉpʉ mʉʉ dutirobirora atiditaré Õpʉ̃ niigʉ̃daqui”, jĩĩrigʉ niiwĩ Cõãmacʉ̃ quioníremena.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Teero tiigʉ́, David Cõãmacʉ̃ beserigʉ diarigʉpʉre masõriguere ĩñagʉ̃ tiiróbiro jóarigʉ niiwĩ: “Mʉʉ yʉʉre diarira ĩñanorõpʉ cõãdoaricu. Yáa õpʉ̃ʉ̃ bóaricu”.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Jesuré wáaadarere jóarigʉ niiwĩ. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽna masõrigʉ niiwĩ. Teeré ʉ̃sã niipetira ĩñawʉ̃.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ ʉ̃mʉã́sepʉ néemʉãrigʉ niiwĩ, cʉ̃ʉ̃ diamacʉ̃́pe duiaro jĩĩgʉ̃. Cʉ̃ʉ̃ Pacʉ tíatopʉ jĩĩrirobirora cʉ̃ʉ̃rẽ Espíritu Santore ticoyigʉ. Cʉ̃ʉ̃pe ʉ̃sãrẽ ticonetõnecoarigʉ niiãwĩ. Teerá niiã mʉ́ã ĩñaãrigue, mʉ́ã tʉoárigue.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Davipé cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃mena ʉ̃mʉã́sepʉre mʉãwaririgʉ niiwĩ. Mʉãwaripacʉ, ateré jóarigʉ niiwĩ:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 tée mʉʉrẽ ĩñatutirare mʉʉ dutiriguere yʉʉ ãñurõ yʉʉri tiirípʉ”,
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Teero tiirá, judíoa niipetira tʉomasĩ́ãrõ. Mʉ́ã Jesuré curusapʉ páabiatu sĩãdutípacari, Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽna marĩ Õpʉ̃ wáari tiirígʉ niiwĩ. Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ ticodiocorigʉ niiwĩ, marĩrẽ netõnéãrõ jĩĩgʉ̃, jĩĩ wedeyigʉ Pedro.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩ tʉorá, bayiró wãcũpati, sãĩñáyira:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Pedro cʉ̃́ãrẽ yʉʉyigʉ:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Cõãmacʉ̃ marĩ Õpʉ̃ tíatopʉ jĩĩrirobirora mʉ́ãrẽ, mʉ́ã põna niinʉnʉserare, yoaro macãrãcãrẽ, niipetira cʉ̃ʉ̃ beseráre Espíritu Santore ticogʉdaqui, jĩĩyigʉ Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Cʉ̃ʉ̃ tee dícʉ wederiyigʉ. Cʉ̃́ãrẽ wãcũtutuare tico, ãñurõ quioníremena wedenemoyigʉ:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Pedro wedeariguere padeorá wãmeõtinoyira. Tiibʉrecora Jesuré padeorámena tres mil watoa basocá niinemoyira.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Cʉ̃́ã Jesús beserira buerére tʉorucúyira. Niipetira Jesuré padeorá cãmerĩ́ wéepeo niijãyira. Sʉoyá, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩ tiirucúyira.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jesús beserira diarecʉtirare netõné, apeyé pee Cõãmacʉ̃ sĩcʉ̃rã tiimasĩ́rere tiiẽ́ñoyira. Cʉ̃́ã tiirére ĩñarã, basocá niipetira cuirucuyira.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jesuré padeorá sicapõna macãrã tiiróbiro niiyira. Cʉ̃́ã cʉorére cãmerĩ́ batorucuyira.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Peedita cʉorá, apeyenó pee cʉorá teeré dúayira. Cʉ̃́ã dúa wapatáriguere apeyenó cʉohérare batoyira.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Bʉ́recoricõrõ niipetira súubusera neãyira Cõãmacʉ̃wiipʉ. Cʉ̃́ãye wiseripʉ ʉseniremena cãmerĩ́ sʉoyárucuyira.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticorucujãyira. Ãpẽrãcã́ cʉ̃́ãrẽ ãñurõ ĩña padeoyíra. Bʉ́recoricõrõ Cõãmacʉ̃ padeorí tiiyígʉ cʉ̃ʉ̃rẽ padeohérare. Jõõpemena Jesuré paʉ padeomʉ́ãnʉcãyira.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.