Atos 21
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Ʉ̃sã Éfeso macãrã bʉtoá dutiráre “wáara tiia” jĩĩtoa, dooríwʉpʉ mʉãsã, wáajõãwʉ̃. Wáa, diamacʉ̃́ wáa, Cos macãpʉ jeawʉ. Apebʉ́reco Rodas macãpʉ, too macãrã Pátara macãpʉ jeawʉ.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Toopʉ́ Feniciapʉ wáariwʉcare bʉajeáwʉ. Tiiwʉpʉ́ mʉãsã, wáajõãwʉ̃.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Wáa, Chipre nʉcʉ̃rõrẽ ĩñawa, tiinʉcʉ̃rõ acuniñape pʉtʉáwʉ. Too netõwá, Siria ditapʉre jeawʉ. Jea, Tiro macãpʉ maajeáwʉ. Toopʉ́ tiiwʉ́ macãrã apeyé cʉ̃́ã néewariguere apamonecoadara tiiwá.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Toopʉ́ ʉ̃sã Jesuré padeoráre ãmaã, bʉajeáwʉ. Cʉ̃́ãmena sica semana pʉtʉáwʉ. Cʉ̃́ã Espíritu Santo masĩré ticorémena Pablore “Jerusalénpʉ wáarijãña” jĩĩmiwã.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Cʉ̃́ã teero jĩĩpacari, tii semana petirí, wáajõãwʉ̃ sũcã. Cʉ̃́ã niipetira, cʉ̃́ã nʉmosã́numiã, cʉ̃́ã põna ʉ̃sãrẽ bapacʉtibuawa macã wesapʉ. Ditatuparipʉ ñicãcoberimena jeacũmu, Cõãmacʉ̃rẽ sãĩwʉ̃́.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Sãĩtóa, “wáara tiia” jĩĩ, dooríwʉcapʉ mʉãsãwʉ̃. Cʉ̃́ãpe cʉ̃́ãye wiseripʉ pʉtʉajõãwã.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tiropʉ niiãrira wáa, Tolemaida macãpʉ jeawʉ. Toopʉ́ Jesuré padeoráre ãñuduti, sicabʉreco pʉtʉáwʉ cʉ̃́ãmena.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Apebʉ́reco wáa, Cesareapʉ jeawʉ. Toopʉ́ jeara, Felipe Jesuyé queti wedegʉ́ya wiipʉ sããwawʉ. Felipe Jesuré padeorá siete yaaré batorira menamacʉ̃ niirigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ pʉtopʉ pʉtʉáwʉ.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Cʉ̃ʉ̃ põna numiã manʉmanirã bapari niiwã. Cʉ̃́ã profetas niiwã.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Yoari ʉ̃sã niiripacari, sĩcʉ̃ Judeapʉ niiãrigʉ jeawi. Profeta niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ wãmecʉtiwi Agabo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Ʉ̃sã pʉto jea, Pabloyada siatúridare née, cʉ̃ʉ̃ basiro cʉ̃ʉ̃ye dʉpori, cʉ̃ʉ̃ye wãmorĩpʉ siatúwi. Siatútoa, ʉ̃sãrẽ jĩĩwĩ:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Cʉ̃ʉ̃ teero jĩĩrĩ tʉorá, ʉ̃sã Pablore: —Jerusalénpʉ wáarijãña, jĩĩmiwʉ̃.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Cʉ̃ʉ̃pe jĩĩwĩ:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Cʉ̃ʉ̃ “jáʉ, ãñuã” jĩĩhẽrĩ ĩñarã: —Cõãmacʉ̃ booró tiiáro, jĩĩjãwʉ̃.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Ʉ̃sã too niiãrira ʉ̃sãye ĩñanotoa, wáajõãwʉ̃ Jerusalénpʉ.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Sĩquẽrã Cesarea macãrã Jesuré padeorá wáawa ʉ̃sãmena. Cʉ̃́ã ʉ̃sãrẽ néewawa Mnasónya wiipʉ. Cʉ̃ʉ̃ Chipre macʉ̃ niirigʉ niiwĩ. Yoari Jesuré padeogʉ́ niiwĩ. Toopʉ́ cãniwʉ̃́.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Ʉ̃sã Jerusalénpʉ jeari, Jesuré padeorá ʉseniremena bocawa ʉ̃sãrẽ.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Apebʉ́reco Pablo ʉ̃sãmena Santiagore ĩñagʉ̃ wáawi. Toopʉ́ niipetira bʉtoá dutirá niiwã.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pablo cʉ̃́ãrẽ ãñudutiwi. Judíoa niihẽrãrẽ Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃mena tiiríguecõrõ dʉaró manirṍ wedemʉãnʉcãwĩ.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Teeré tʉo, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticowa. Pablore jĩĩwã:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Cʉ̃́ã ate wedepatirere tʉoáyira: Mʉʉ judíoa niihẽrãye ditapʉ niigʉ̃, judíoa toopʉ́ niirã́rẽ Moisés dutirére “tiiríjãña” jĩĩyiro. Cʉ̃́ã põnarẽ cõnerígʉ yapa macã caseróre “widecõã́rijãña” jĩĩyiro. Teero biiri marĩ judíoa tiirécʉtirenocãrẽ “tiiríjãña” jĩĩyiro. Teeré tʉoyíra.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 “¿Deero tiigʉ́dari cʉ̃ʉ̃?” jĩĩ wedeseawʉ̃ ʉ̃sã mʉʉrẽ. Cʉ̃́ã mʉʉ “ãnopʉ́ jeaayigʉ” jĩĩrére tʉoádacua.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Teero tiirá, ʉ̃sã biiro wãcũãwʉ̃: Ʉ̃mʉã́ bapari Cõãmacʉ̃rẽ “biiro tiiáda” jĩĩãrira niiãwã.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Mʉʉ cʉ̃́ãmena Cõãmacʉ̃wiipʉ wáari, ãñubocu. Mʉʉcã cʉ̃́ã tiiróbirora tiiyá. Cʉ̃́ã marĩ tiirénorẽ tiirá tiiáwã. Atebʉ́recorire ñañaré tiiáriguere acabóre sãĩrã́ tiiáwã. Niipetire wáicʉra cʉ̃́ã Cõãmacʉ̃rẽ ticoadarare mʉʉ sãĩbosáya. Mʉʉ teero tiiári siro, cʉ̃́ã póare pedecõãdutiadacua. Mʉʉ biiro tiiáriguere masĩrã, niipetira judíoa mʉʉye quetire “teero jĩĩãmajãrã tiijĩ́ya” jĩĩãdacua. “Cʉ̃ʉ̃cã Moisére dutiré cṹũriguere ãñurõ tiigʉ́ niiĩ”, jĩĩãdacua.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jesuré padeorá judíoa niihẽrãpere “biiro tiirí ãñuãdacu” marĩ jĩĩriguere jóacotoawʉ: Wáicʉra dii cʉ̃́ã padeoráre ticoariguere yaarijãña. Wáicʉraye díire sĩniríjãña. Wáicʉra dii díi cõãña maniré diiré yaarijãña. Ãpẽrãména ñañarõ ñeeaperijãña, jĩĩ jóawʉ, jĩĩwã.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Apebʉ́recope Pablo cʉ̃́ã baparire néewawi. Pablo cʉ̃ʉ̃ ñañaré tiiáriguere acabóre sãĩtóari, Cõãmacʉ̃wiipʉ sããwayira. Pablo pairé wedeyigʉ:
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Cʉ̃́ã siete bʉrecori peotíadara tiirí, judíoa Asia macãrã Pablore Cõãmacʉ̃wiipʉ niirĩ ĩñayira. Cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarã, ãpẽrãrẽ́ cúarosãrĩ tiiyíra. Cʉ̃́ã cʉ̃ʉ̃rẽ ñee, acaribíyira:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —Ʉ̃sãya wedera, tiiápura atiya. Ãnirã́ niiĩ niipetiropʉ niipetirare ñañarõ buewarucugʉ. Cʉ̃ʉ̃ marĩ judíoa maquẽrẽ, Moisére dutiré cṹũriguere, teero biiri atiwií maquẽrẽ ñañarõ wedesewarucuyigʉ. Apeyeréja, griegoare atiwiipʉ́re néesããwĩ. Cʉ̃ʉ̃ biiro tiigʉ́, atiwií ñañaré manirí wiire ñañogʉ̃́ tiii, jĩĩyira.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ate sʉguero Trófimo Éfeso macʉ̃ Pablomena macãpʉ niirĩ ĩñayira. Teero ĩñarira niijĩrã, cʉ̃́ã “cʉ̃ʉ̃rẽ Cõãmacʉ̃wiipʉ néesããjĩyi” jĩĩ wãcũrira niimiwã.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Cʉ̃́ã wedesãrĩ tʉorá, niipetira tiimacã macãrã acaribíbatejõãwã. Cʉtʉjeáwa. Pablore ñee, wéecowitiawa, tée Cõãmacʉ̃wii sopepʉtópʉ. Máata sopepãmarĩrẽ biajã́wã.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pablore sĩãã́darapʉ tiirí, ãpẽrã́ basocá surara dutigʉ́pʉre wedera wáarira niiwã:
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Cʉ̃ʉ̃ tee quetire tʉogʉ́, cʉ̃ʉ̃yara surarare, cʉ̃́ãrẽ dutiráre néõ, diiáti, cʉtʉátiwa cʉ̃́ã pʉtopʉ. Surara dutigʉ́ suraramena cʉtʉátiri ĩñarã, Pablore páarira duujã́wã.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Surara dutigʉ́ Pablo pʉtopʉ jea, surarare ñeeduti, pʉadá cõmedaména siatúdutiwi. Basocáre sãĩñáwĩ:
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Basocápe ãpĩ merẽã, ãpẽrãcã́ merẽã noo booró acaribíãmajãwã. Teero tiigʉ́, surara dutigʉ́pe ãñurõ tʉobʉ́ariwi. Cʉ̃ʉ̃yara surarare néewadutiwi cʉ̃́ã niirí wiicapʉ.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Tiiwií mʉãwaropʉ jeari, basocá bayiró tuudiyówa. Teero tiirá, surara Pablore néeapa néecomʉãwã.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Niipetira cʉ̃́ã siro tuudiyóatira: —Sĩãcõã́jãña, jĩĩ acaribíwa.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Tiiwiipʉ́ sõnecoadara tiirí, Pablo surara dutigʉ́re sãĩñáyigʉ:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Mʉʉ Egipto macʉ̃ ʉ̃sã romanuãrẽ cõãdʉgamirigʉ mee niiĩ? Cʉ̃ʉ̃ cuatro mil basocáre sĩãrépira dutigʉ́ niiyigʉ. Cʉ̃ʉ̃yarare néõ, basocá manirṍpʉ néewayigʉ, jĩĩyigʉ.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pablo yʉʉyigʉ:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Surara dutigʉ́ “jáʉ” jĩĩyigʉ. Teero tiigʉ́, too mʉãwaropʉ nucũgʉ̃rã, wẽ́ẽtucowi. Cʉ̃́ã ditamanírĩ ĩña, hebreoayemena wedewi cʉ̃́ãrẽ:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.