Atos 15

Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cʉ̃́ã toopʉ́ niirĩ, ãpẽrã́ Judea dita macãrã cʉ̃́ã pʉtopʉ jeayira. Jesuré padeoráre bueyira:
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Pablo, Bernabé cʉ̃́ãmena bayiró cãmerĩ́ wedeseyira. Teero tiirá, Antioquía macãrã Jerusalénpʉ ticocoadara, Pablo, Bernabé, ãpẽrã́ too macãrãrẽ beseyira. Cʉ̃́ãrẽ jĩĩyira:
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Jesuré padeorá cʉ̃́ãrẽ ticocori, Fenicia dita, Samaria ditapʉ netõwáyira. Teemacãrĩpʉ netõwára, judíoa niihẽrã cʉ̃́ã Jesuré padeonʉcã́rigue quetire wedeyira. Tee quetire tʉorá, niipetira Jesuré padeorá bayiró ʉseniyira.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Cʉ̃́ã Jerusalénpʉ jeari, Jesuré padeorá, Jesús beserira, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá cʉ̃́ãrẽ bocayira. Cʉ̃́ãrẽ Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãmena tiiríguere wedeyira.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Toopʉ́re sĩquẽrã fariseo basoca Jesuré padeorá niiyira. Cʉ̃́ã wʉ̃mʉnʉcã, wedeseyira:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Teero tiirá, Jesús beserira, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá neã, wedeseyira tee maquẽrẽ.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Cʉ̃́ã yoari cãmerĩ́ sãĩñá wedeseari siro, Pedro wʉ̃mʉnʉcã, cʉ̃́ãrẽ jĩĩyigʉ:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Cõãmacʉ̃ niipetire basocá wãcũrére masĩgʉ̃́ “yáara niiĩya cʉ̃́ã” jĩĩrére ẽñogʉ̃́, Espíritu Santore ticorigʉ niiwĩ cʉ̃́ãrẽ marĩrẽ cʉ̃ʉ̃ ticorirobirora.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Marĩrẽ cʉ̃́ãmena tuudʉcáwaririgʉ niiwĩ. Cʉ̃́ãcãrẽ Jesuré padeorí, cʉ̃́ã ñañaré tiirére acabórigʉ niiwĩ.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Mʉ́ã Cõãmacʉ̃rẽ “mʉʉ cʉ̃́ãrẽ netõnémasĩricu, cʉ̃́ã Moisére dutiré cṹũriguere tiihéri” jĩĩrã tiicú. Marĩ ñecʉ̃sʉ̃mʉã Moisére dutiré cṹũriguere tii sĩcãrĩbíriyira; marĩcã sĩcãrĩbíricu.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Cõãmacʉ̃ judíoa niihẽrãrẽ tiiróbiro marĩrẽ netõnéqui. Jesús marĩ Õpʉ̃rẽ padeorí, wapa booró manirṍ marĩcãrẽ netõnéqui, jĩĩyigʉ Pedro.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Teeré tʉorá, niipetira ditamaníjõãyira. Bernabé, Pablo wedeserecãrẽ ãñurõ tʉoyíra. Judíoa niihẽrã pʉtopʉ Cõãmacʉ̃ cʉ̃́ãmena tiiẽ́ñonetõriguere wedeyira.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Cʉ̃́ã wedetoari, Santiago wedeyigʉ:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Cõãmacʉ̃ judíoa niihẽrãpʉre cʉ̃ʉ̃yara niiãdarare besesʉgueriguere wedeawĩ Simón Pedro.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Profetas teerora jóarira niiwã. Cʉ̃́ã jóariguere ãñurõ tʉoyá:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 “David dutirigue petirí siro,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Teero tiirá, judíoa niihẽrã yʉʉre padeoádacua,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 jĩĩrigʉ niiwĩ Cõãmacʉ̃.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 ’Too docare judíoa niihẽrã Jesuré padeonʉcã́rãrẽ “dutipotocõrijããda sáa” jĩĩ wãcũã yʉʉ.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Ateré jóaada cʉ̃́ãrẽ: Wáicʉra dii cʉ̃́ã padeoráre ticoariguere yaarijãña. Ãpẽrãména ñañarõ ñeeaperijãña. Wáicʉra dii díi cõãña maniré diiré yaarijãña. Wáicʉra díire sĩniríjãña, jĩĩ jóaada.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Mʉ́ã masĩã: Tíatopʉ marĩ yeerisãre bʉrecoricõrõ Moisére dutiré cṹũriguere wedenʉcãjĩya. Marĩcã atitóre buedecocʉtia. Teeré niipetire macãrĩpʉ judíoa neãré wiseripʉ bueeya, jĩĩyigʉ Santiago.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Teero tiirá, Jesús beserira, ãpẽrã́ bʉtoá dutirá, niipetira Jesuré padeorámena jĩĩyira: “Marĩ ticocoadarare beseri, ãñuãdacu. Pablo, Bernabémena cʉ̃́ãrẽ ticococo Antioquíapʉ”, jĩĩyira. Judare beseyira. Cʉ̃ʉ̃rẽna ãpẽrã́ Barsabás jĩĩyira. Ãpĩ Silas niiyigʉ. Cʉ̃́ã pʉarã́ cʉ̃́ã ãñurõ padeorá niiyira.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Cʉ̃́ãmena atipṹ ticocoyira:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Sĩquẽrã ãno macãrã ʉ̃sã menamacãrã ʉ̃sã dutiró manirṍ mʉ́ã pʉtopʉ wáayira. Mʉ́ãrẽ potocṍãyira. Cʉ̃́ã wederémena mʉ́ãrẽ wedewisioayira.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Teeré tʉorá, ʉ̃sã sĩcãrĩbíro wãcũrémena ʉ̃mʉã́ sĩquẽrãrẽ mʉ́ã pʉtopʉ bese, ticocori, ‘ãñuãdacu’ jĩĩãwʉ̃. Cʉ̃́ã wáaadacua Bernabé, Pablo marĩ bayiró maĩrã́mena.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Bernabé, Pablo sĩãrĩ́quioro tiiyíra, Jesucristo marĩ Õpʉ̃yere buera.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Judas, Silas ʉ̃sã ticocora wedeadacua atipṹ maquẽrẽ.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Ʉ̃sãrẽ Espíritu Santo wãcũré ticorobirora pee dutiré mʉ́ãrẽ cṹũricu. Ate bayiró booré dícʉre mʉ́ãrẽ cṹũãda:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Wáicʉra dii cʉ̃́ã weerirare ticoariguere yaarijãña. Wáicʉra díire sĩniríjãña. Wáicʉra dii díi cõãña maniré diiré yaarijãña. Ãpẽrãména ñañarõ ñeeaperijãña. Mʉ́ã ate dutirére tiirá, diamacʉ̃́ tiirá niiãdacu. Nocõrõrã niiã”,
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Cʉ̃́ã “wáara tiia” jĩĩ, Antioquíapʉ wáajõãyira. Toopʉ́ jea, basocáre neãduti, tiipũrẽ wiyayíra.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Tiipũrẽ bueri tʉorá, wãcũtutuare ñeerã, ãñurõ ʉseniyira.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas, Silas profetas niijĩrã, yoari wedeyira. Ãñurõ wãcũtutuare, ãñurõ yeeripũnacʉtire ticonemoyira cʉ̃́ãrẽ.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Yoasãñurĩ niiyira cʉ̃́ãmena. Too síro “wáara tiia” jĩĩ, wáajõãyira. Too macãrãpe “Cõãmacʉ̃mena wáaya mʉ́ãrẽ ticocorira pʉtopʉ” jĩĩcoyira.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Silape “wáagʉ tiia” jĩĩpacʉ, “yʉʉ ãno pʉtʉágʉda” jĩĩ, pʉtʉájãyigʉ.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Pablo, Bernabécã too Antioquíapʉ pʉtʉájãyira. Paʉ ãpẽrãména too macãrãrẽ Jesuyé quetire bueyira.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Nocõrõ yoari siro, Pablo Bernabére jĩĩyigʉ:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Bernabé néewadʉgamiyigʉ Juan Marcore.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Pablope jĩĩyigʉ:
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Cʉ̃́ã basiro bayiró cãmerĩ́ wedese, cúa, cãmerĩ́ cõãjãyira. Bernabépe dooríwʉmena Chipre nʉcʉ̃rõpʉ Marcore néewayigʉ.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pablope Silare beseyigʉ. Jesuré padeorá “Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ ãñuré ticorémena mʉ́ãrẽ cotearo” jĩĩ sãĩbosáari siro, wáajõãyigʉ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Wáa, Siria, Cilicia ditapʉ netõwáyigʉ. Jesuré padeoráre wãcũtutuare ticonemoyigʉ.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.