1 Coríntios 15
Cõãmacʉ̃ mecʉ̃ã wedesei (TUE) vs AAI
1 Yáa wedera, yʉʉ mʉ́ãrẽ too sʉgueropʉ bueriguere Jesús basocáre netõnére quetire mecʉ̃tígãrẽ wãcũrĩ boogá. Mʉ́ã teeré tʉorá, padeowʉ́. Atitócãrẽ padeóa.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Cõãmacʉ̃ tee quetimenarã mʉ́ãrẽ padeorí tiigʉ́ tiii. Mʉ́ãrẽ yʉʉ wederigue quetire padeó, wãcũnʉnʉseri, netõnégʉ̃daqui. Diamacʉ̃́ padeohéri, netõnériqui.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Yʉʉre bueriguere mʉ́ãrẽ wedewʉ. Tee buerigue ʉpʉtí maquẽ niiã. Biiro niiã: Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora Cristo marĩ ñañaré tiiré wapa marĩrẽ diabosarigʉ niiwĩ.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Cʉ̃ʉ̃ diaari siro, ʉ̃tãtutipʉ cṹũrira niiwã. Itiábʉreco siro Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora masãrigʉ niiwĩ.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Teero wáari siro, Pedrore bauásʉgueyigʉ. Too síro ãpẽrã́ cʉ̃ʉ̃ beserirare bauáyigʉ.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Too síro sĩcãrõména paʉ quinientos nemorṍ cʉ̃ʉ̃rẽ padeoráre bauáyigʉ. Paʉ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñarira caticua ména; ãpẽrã́ diajõãtoayira.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Too síro Santiagore bauáyigʉ. Too síro niipetira cʉ̃ʉ̃yere wededutigʉ beserirare bauáyigʉ.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Niipetirare bauári siropʉ, yʉʉre bauáwi. Cʉ̃́ã siro macʉ̃ bʉcʉápetiririgʉbiro yʉʉ niipacari, yʉʉcãrẽ bauáwi.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Yʉʉ niipetira Jesús cʉ̃ʉ̃yere wededutigʉ beserira dʉaró wapacʉtía. Too sʉgueropʉ yʉʉ Jesuré padeoré põnarĩ macãrãrẽ ñañarõ tiirucúmiwʉ̃. Yʉʉ ñañagʉ̃́ niipacari, Jesús yʉʉre bauáwi. Yʉʉre bauáriatã, yʉʉ cʉ̃ʉ̃ beserigʉ niiribocu.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Cõãmacʉ̃ yʉʉre ãñuré ticorémena atitóre merẽã niiã. Teero tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ yʉʉre “bʉ́ri peti cʉ̃ʉ̃rẽ ãñuré ticowʉ” jĩĩriqui. Yʉʉ cʉ̃́ã niipetira nemorṍ padea. Yʉʉ basiro teero tiiría; Cõãmacʉ̃ yʉʉre ãñuré ticogʉ́ yʉʉmena niigʉ̃, yʉʉre tiiápuqui.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Yʉʉ mʉ́ãrẽ wederé, ãpẽrã́ Jesús beserira mʉ́ãrẽ wederé sĩcãrĩbíro niiã; sicaquetira wedenoã. Teeréna mʉ́ã padeowʉ́.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Cristo dia masãrigue quetire buenoã. Teeré buepacari, ¿deero tiirá mʉ́ã sĩquẽrã “diarira masãriya” jĩĩgari?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Diarira masãriatã, Cristocã masãribojĩyi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Cʉ̃ʉ̃ masãriatã, ʉ̃sã bueré wapamaníbojĩyu. Mʉ́ã padeorécã wapamaníbojĩyu.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 “Cõãmacʉ̃ Cristore masõyigʉ” jĩĩré quetire wedewʉ. Tee queti diamacʉ̃́ niiriatã, ʉ̃sã Cõãmacʉ̃yere jĩĩditora niibocu. Diamacʉ̃́rã diarira masãriatã, Cõãmacʉ̃ Cristore masõribojĩyi.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Diarira masãriatã, Cristocã masãribojĩyi.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Cʉ̃ʉ̃ masãriatã, mʉ́ã padeoré wapamaníbocu. Mʉ́ã too sʉguero ñañaré tiiríguere teerora acabónoña maniré niijãbocu.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Teero niiãtã, Cristore padeorá diarira pecamepʉ wáabojĩya.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Marĩ atibʉ́recopʉ dícʉre Cristore padeorí, cʉ̃ʉ̃mena catiré petihére maniã́tã, marĩ ãpẽrã́ nemorṍ bóaneõrã peti niibocu. Bʉ́ri peti padeobócu.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ate diamacʉ̃́ niiã: Cristo diarigʉpʉ niipacʉ, masãrigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ ãpẽrã́ niipetira diarira watoapʉre masãsʉguerigʉ niiwĩ.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Biiro niiã: Sĩcʉ̃ basocʉ́mena basocá diaré nʉcãyíro. Teerora sũcã sĩcʉ̃ basocʉ́mena basocá masãrécã nʉcãyíro.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Marĩ niipetira Adán põna niiré wapa diaadacu. Teerora sũcã niipetira Cristomena niirã́cã catirucujããdacu.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Cõãmacʉ̃ marĩrẽ masãdutiri, masããdacu. Cristo masãsʉguetoarigʉ niiwĩ. Too síro cʉ̃ʉ̃ pʉtʉaatiri, marĩ cʉ̃ʉ̃mena niirã́ masããdacu.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Teero wáari, atibʉ́reco petijṍããdacu. Teebʉrecori jeari, Cristo atibʉ́recopʉ niirã́rẽ, ʉ̃mʉã́sepʉ niirã́rẽ, cʉ̃́ã õpãrãrẽ́ cõãpetijãgʉ̃daqui. Cʉ̃ʉ̃ teero tiiári siro, cʉ̃ʉ̃ Pacʉre cʉ̃ʉ̃ niipetira Õpʉ̃ niirére wiyagʉ́daqui.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Cristo tee Õpʉ̃ niirére cʉogʉ́daqui, tée Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñatutirare cʉ̃ʉ̃ dutiriguere ãñurõ yʉʉri tiirípʉ.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Cʉ̃ʉ̃ niipetira cʉ̃ʉ̃rẽ ĩñatutirare cõãpetiari siropʉ, diarécãrẽ petirí tiigʉ́daqui.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora niipetirere, niipetirare Cristo docapʉ pʉtʉári tiiyígʉ. Teero jĩĩrõ, “Cõãmacʉ̃ Cristo docapʉ niiĩ” jĩĩrõ mee tiia. Cõãmacʉ̃rã niipetirere, niipetirare Cristo docapʉ pʉtʉári tiiyígʉ.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Cʉ̃ʉ̃ teero tiiári siro, cʉ̃ʉ̃ macʉ̃ basiro cʉ̃ʉ̃ Pacʉ doca pʉtʉágʉdaqui. Teero tiigʉ́, Cõãmacʉ̃ niipetire, niipetira Õpʉ̃ niigʉ̃daqui.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Apeyeré ãpẽrã́ biiro tiicúa: Pʉarĩ́ wãmeõtiduticua. Cʉ̃́ã biiro jĩĩ wãcũpaticua: “Yʉʉ menamacʉ̃ diaadari sʉguero wãmeõtidutiriwi”, jĩĩcua. Teero tiirá, sĩcãrĩ cʉ̃́ã basiro wãmeõtiduticua; too síro sĩcʉ̃ diarigʉye niiboariguere wãmeõtiduticua. ¿Deero tiirá cʉ̃́ã teero tiigári? Cʉ̃́ã “diarira masãriya” jĩĩ wãcũpacara, cʉ̃́ã diariraye niiboariguere wãmeõtidutire wapamaníã.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Apeyeré, ʉ̃sã “diarira masããdacua” jĩĩ bueré wapa ãpẽrã́ ʉ̃sãrẽ ñañarõ tiidʉgárucujãya. Teero quioré watoapʉ niipacara, teeré buerucujãã.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Bʉ́recoricõrõ basocá yʉʉre sĩãdʉgácua. Tee diamacʉ̃́rã niiã. Atecã́ teerora diamacʉ̃́ niiã: Yʉʉ mʉ́ã marĩ Õpʉ̃ Jesucristore padeoré wapa ʉseniã.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Éfeso macãrã yʉʉre wáicʉra cúarabiro ñañarõ tiiwá. Diarira masãriatã, bʉ́ri peti cʉ̃́ã tiiríguere ñañarõ netõbójĩyu. “Diarira masãricua” jĩĩré diamacʉ̃́ niiãtã, marĩcã ãpẽrã́ wedeserucurobiro wedesebocu. Biiro jĩĩbocu: “Jãmʉ yaara; jãmʉ sĩnirã́; marĩ ñamigã diajõãbocu”, jĩĩbocu.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Ãpẽrã́ mʉ́ãrẽ merẽã padeodutíri, padeoríjãña. Ate basocá wedesere diamacʉ̃́rã niiã: “Ñañarã́mena bapacʉtiri, mʉ́ã ãñurõ tiirécʉtirere ñañoã́dacu”.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Teero tiirá, mʉ́ã too sʉguero wãcũrirobiro diamacʉ̃́ ãñurõ wãcũña sũcã. Teero biiri ñañarére tiiríjãña. Sĩquẽrã mʉ́ãmena niirã́ Cõãmacʉ̃rẽ masĩriya. Mʉ́ãrẽ bobodutígʉ, teero jĩĩã.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Apetó tiigʉ́, sĩcʉ̃ sãĩñáboqui: “Diarira ¿deero tii masãbogari? Cʉ̃́ã masãre õpʉ̃ʉ̃rĩ ¿deero bauré õpʉ̃ʉ̃rĩ cʉoádari?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Teero sãĩñágʉ̃ tʉomasĩ́riqui. Marĩ oterípe oteri, wiiádari sʉguero, bóacu.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Marĩ otera, wiiárigueyucʉre oteria; opaperi dícʉre otea. Trigoperi o apeyenóperire otea.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Too síro Cõãmacʉ̃ cʉ̃ʉ̃ tʉsaróbiro wiirí tiiquí. Deero bauré dʉca niirigue teenórã wiirí tiiquí sũcã.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Niipetire õpʉ̃ʉ̃rĩ sĩcãrĩbíro niiricu. Basocáye õpʉ̃ʉ̃rĩ, wáicʉraye õpʉ̃ʉ̃rĩ, minipõnáye õpʉ̃ʉ̃rĩ, waiye õpʉ̃ʉ̃rĩ merẽã dícʉ niicu.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Teerora sũcã ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ, atiyepá maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ niiã. Ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ merẽã peti ãñuré niiã. Atiyepá maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩcã ãñuré niiã.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Muĩpũ bʉ́reco macʉ̃ ãñuré asiyáqui. Ñami macʉ̃ merẽã ãñuré bóequi. Ñocõã́cã merẽã ãñuré bóecua. Ñocõã́ sĩcãrĩbíro bóericua.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Teerora wáacu diarira masãrécã. Diarigʉre yaarí, cʉ̃ʉ̃ya õpʉ̃ʉ̃ bóaadacu. Too síro apeõpʉ̃́ʉ̃ masããdacu. Tiiõpʉ̃ʉ̃ diaricu sáa.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Marĩ bʉ́ri niiré õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ yaajã́ã. Ãñuré õpʉ̃ʉ̃rĩpe masããdacu. Marĩ tutuhere õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ yaajã́ã. Tutuare õpʉ̃ʉ̃rĩpe masããdacu.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Marĩ atibʉ́reco maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ yaajã́ã. Ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ tiiróbiro baurépe masããdacu. Atibʉ́reco maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ cʉorá, ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩ cʉoádacu.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Cõãmacʉ̃ye queti jóaripũpʉ biiro jóanoã: “Cõãmacʉ̃ basocʉ́ niisʉguerigʉ Adánrẽ catirére ticoyigʉ”, jĩĩ jóanoã. Cristope ʉ̃mʉã́se macʉ̃ niijĩgʉ̃, catiré petihére ticoqui.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Cõãmacʉ̃ marĩrẽ ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ ticosʉgueririgʉ niiwĩ. Atibʉ́reco maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩpere ticosʉguerigʉ niiwĩ. Too síro ʉ̃mʉã́se maquẽ õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ ticogʉdaqui.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Basocʉ́ niisʉguerigʉ atibʉ́reco macʉ̃ ditamena weenorigʉ niiwĩ. Cʉ̃ʉ̃ siro macʉ̃pe ʉ̃mʉã́se macʉ̃ niiĩ.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Atibʉ́reco macãrã ditamena tiinórigʉbiro õpʉ̃ʉ̃cʉtiya. Ʉ̃mʉã́sepʉ wáaadarape too macʉ̃biro õpʉ̃ʉ̃cʉtiadacua.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Marĩ ditamena weenorigʉbiro baua. Teerora sũcã too síropʉ ʉ̃mʉã́se macʉ̃biro bauádacu.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Yáa wedera, ateré mʉ́ãrẽ wededʉgaga: Marĩ ate õpʉ̃ʉ̃rĩmena Cõãmacʉ̃ Õpʉ̃ niirṍpʉ wáamasĩña maniã. Toopʉ́ niiré niirucujããdare niicu. Teero tiirá, bóaadarere toopʉ́ cʉomasĩ́ña maniã.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 — ausente —
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 — ausente —
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Cõãmacʉ̃ marĩye õpʉ̃ʉ̃rĩ diaadare õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ wasogʉ́daqui, niirucujããdare õpʉ̃ʉ̃rĩpe cʉoáro jĩĩgʉ̃.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Marĩ diaadare õpʉ̃ʉ̃rĩrẽ niirucujããdare õpʉ̃ʉ̃rĩpe wasorí, cʉ̃ʉ̃ye queti jóaripũ jĩĩrõbirora wáaadacu. Biiro jóanoã: “Marĩrẽ diari tiiré petiádacu”.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Diarére cuinemoricu; marĩ dianemoricu. Boorituanemoricu; marĩ catirucujããdacu”.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Basocá ñañaré tiirá, diarére cui niicua. Moisére dutiré cṹũrigue jĩĩrõbirora ñañaré tiirá diaadacua.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Teero niipacari, marĩ Õpʉ̃ Jesucristo tiirémena marĩ dianemoricu sáa. Teero tiirá, Cõãmacʉ̃rẽ ʉsenire ticoada.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Teero tiirá, yáa wedera, padeorucújãña. Marĩ Õpʉ̃yere jõõpemena nemorṍ padenemoña. Mʉ́ã ateré masĩã: Cʉ̃ʉ̃yere padera, bʉ́ri peti padeãmajãrã mee tiia.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.