Atos 18
Buki Tabu Waluwaluna (TTE) vs NAA
1 Kabo muli mena Paulo Ateni ilogabaeni yo ilau Kolinita.
1 Depois disso, deixando Atenas, Paulo foi a Corinto.
2 Yanuwane koina tomo Yudiya yabo iyaele esana Akuila sikabiya Ponitiyo polovinsi koina. Akuila mewainena Pilisila siya silaomaya Loma, Itali ana dedei mena, na sauga bwaite simiyamiya Kolinita kaiwena tauna kona Loma ali kin esana Sisa Kolodiyasi iwalo Yudiya meuloili yanuwa Loma silogabaen. Paulo wasali ibenalan yakato siyaele Kolinita koina na nuwanuwana ilau igitaili. Kabo ilau Kolinita koina ilobaili.
2 Lá, encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, recentemente chegado da Itália, com Priscila, sua mulher, porque o imperador Cláudio havia decretado que todos os judeus deviam sair de Roma. Paulo aproximou-se deles.
3 Mwa imiyamiya kolili yo mekalikava sipaipaisowa, kaiwena iya yo siya ali paisowa kaigeda bwaimwa palai sikonakona besiele nume.
3 E, como tinham o mesmo ofício, passou a morar com eles e ali trabalhava. O ofício deles era fazer tendas.
4 Sabati kaigeda kaigeda Paulo iedeedede Yudiya ali nume tapwalolo mena. Yo siya Yudiya yo Giliki mekalikava sigamwagamwa-pakiki na Paulo itonatonan nuwanuwana lalakina tem simeli.
4 E todos os sábados Paulo falava na sinagoga, persuadindo tanto judeus como gregos.
5 Sailasa yo Timoti Masidoniya dedeina silogabaen silobima Kolinita kabo Paulo ana paisowa palai konakona ilopei na ana sauga meuloina italamwani guguye koina yo ikabiyamayale Yudiya tomoliyao kolili iba, “Yeisu iya Mesaiya.”
5 Quando Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se entregou totalmente à palavra, testemunhando aos judeus que Jesus é o Cristo.
6 Na saugana Yudiya siwalo-yavivilayoi Paulo koina yo sikawa-naenaeyani mwa kana kwama ikotataiyani kolili, kaiwena wasana namwanamwana sisikotanani mwa iwalolau kolili iba, “Tem kwasawowoli amokisa, kwaboma ami pwanoli. Nige sowana kwayakewaiyau. Sauga bwaite yalau siya nige Yudiya tomoliyao na wasana namwanamwana yaguguyeyani kolili.”
6 Como eles se opuseram e blasfemaram, Paulo sacudiu as roupas e disse-lhes: — Que o sangue de vocês caia sobre a cabeça de vocês! Eu estou limpo dele e, a partir de agora, vou para os gentios.
7 Kabo Paulo Yudiya ali nume tapwalolo ilogabaeni yo ilau Taita Yusito ana nume mena, iyaele nume tapwalolo salina mena. Tomone iya nige Yudiya tomona, na iyamo iya itapwatapwalolo Yaubada koina.
7 Saindo dali, entrou na casa de um homem chamado Tício Justo, que era temente a Deus; a casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Yudiya ali nume tapwalolo kana tobaguna esana Kilisipasi, iya yo ana nume kana tomiya meuloili sinuwabui na Guyau Yeisu simeliyani. Tabe Kolinita tomoliyao sibaibaiwa besiele, Paulo ana walo sibenalani, sinuwabui, simeli yo sibabitaiso.
8 Crispo, o chefe da sinagoga, creu no Senhor, com toda a sua casa; também muitos dos coríntios, ouvindo, creram e foram batizados.
9 Boniyai yabo Paulo kenona ikenoi yo Guyau iwalo koina iba, “Tabu kumamatausi, wasana namwanamwana kuyawasa-kalatan tomo kolili, tabu kulolopei.
9 Certa noite Paulo teve uma visão em que o Senhor lhe disse:
10 Yau mekamkava mwa nige sowana tomo yabo ikaleya koliwo na isibayanaewo, kaiwena yanuwa bwaite koina tomo sibaibaiwa naga siyamala yagu tomoyao.”
10 porque eu estou com você, e ninguém ousará lhe fazer mal, pois tenho muito povo nesta cidade.
11 Mwa Paulo imiyamiya sauga tupwanayoi yo ana miyamiya Kolinita koina kana mamalawe bolime kaigeda yo tupwana. Sauganane koina Yaubada ana walo iguguguguyeyani tomo kolili.
11 Assim, Paulo permaneceu em Corinto um ano e seis meses, ensinando entre eles a palavra de Deus.
12 Galio ana sauga gavana dedei Akaya bwaimwa Gilisi koina mwa Yudiya tomoliyao ali nuwatu kaigeda kabo silau Paulo sikabikalatani yo silawani gavanane koina yakato iyatalayan.
12 Quando Gálio era procônsul da Acaia, os judeus, de comum acordo, se levantaram contra Paulo e o levaram ao tribunal,
13 Siba, “Tomone bwaite tomo nuwaliyao ikoikoili, nuwanuwana kamwasa waluwaluna koina sitapwalolo Yaubada koina, kamwasane ama loina nige itatalamwani.”
13 dizendo: — Este homem quer persuadir as pessoas a adorar a Deus de um modo contrário à lei.
14 Saugana Paulo gamwana isaei yakato iedeedede, mwa Galio iwalolau Yudiya tomoliyao kolili iba, “Temga tomo bwaite ilopwano na nae yabo iginauli kabo sowasowagu ami walo yabenalani.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Se fosse, de fato, alguma injustiça ou crime de maior gravidade, ó judeus, eu teria motivo para acolher a queixa que vocês estão trazendo.
15 Na ami gamwapakikine bwaimwa ami edeedede yo esa yo ami loina kaiweli bwaimwana siya ginauli kikiuli kwaboma kwayadudulaili, genuwagu bwaite ginauline yayatalayagili.”
15 Mas como é uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam isso vocês mesmos; eu não quero ser juiz dessas coisas!
16 Mwa itawoili siyawatagili kaba yatala mena.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Kabo bodane sigitai Sositeni, iya Yudiya ali nume tapwalolo kana tobaguna, silokalatani yo siunu-gwalagwalai kaba yatala salina mena na Galio nige inunuwatui ali paisowane kaiwena.
17 Então todos agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e começaram a espancá-lo diante do tribunal; Gálio, todavia, não se incomodava com estas coisas.
18 Paulo imiyamiya Kolinita sauga tupwana imamalawe, kabo muli mena tomeliwo ilogabaegili yo Pilisila mewainena Akuila mekanakavao silobi silau galowa Sensiliya. Bwaine koina itona itom-gabaeni kaiwena tauna kona ana waloyameli iginauli Yaubada manna mena. Imwawasi waga mena simwalisae kaiwena Paulo nuwanuwana ivivilayoi dedei Siliya.
18 Paulo ficou ainda muitos dias em Corinto. Por fim, despedindo-se dos irmãos, navegou para a Síria, levando em sua companhia Priscila e Áquila. Antes de embarcar, rapou a cabeça em Cencreia, porque tinha feito um voto.
19 Sikuke silau siulisi Epeso bwaine koina sikaisulu. Paulo Pilisila yo Akuila ilogabaegili, na iboma ilau Yudiya ali nume tapwalolo mena, yo mekanakavao Yudiya tomoliyao siedeedede yo sigamwapakiki.
19 Quando chegaram a Éfeso, Paulo deixou ali Priscila e Áquila. Ele, porém, entrando na sinagoga, pregava aos judeus.
20 Sikawanoi koina yakato tem mekalikava simiyamiya naga sauga tupwana imamalawe na iyamo nige ana nuwatu besiele.
20 Pediram-lhe que ficasse mais algum tempo, mas Paulo não quis.
21 Ana sauga lowasi koina iwaloyameli kolili iba, “Tem Yaubada ana nuwatu besiele, kani yapileyoima.” Yo ikukeyoi Epeso ilogabaeni.
21 Ao se despedir, disse: — Se Deus quiser, virei visitá-los outra vez. E, embarcando, partiu de Éfeso.
22 Saugana waga iulisi Sisaliya koina, kabo Paulo isae Yelusalema toekalesiyayao igitaili kabo muli mena ilobi Antioki Siliya dedeina mena.
22 Chegando a Cesareia, foi logo para Jerusalém. E, tendo saudado a igreja, seguiu para Antioquia.
23 Paulo imiyamiya Antioki sauga kubwakubwana koina kabo ilogabaegili yoi ilau ilotakikili Galetiya yo Piligiya ali dedei mena na tomeliwo waluwaluli meuloili ikabiyakaiweli.
23 Havendo passado ali algum tempo, saiu, atravessando sucessivamente a região da Galácia e Frígia, fortalecendo todos os discípulos.
24 Sauganane koina Yudiya tomona yabo esana Apolosa, sikabiya Alekesendaliya, ilaoma Epeso. Iya toedeedede namwanamwana yo Buki Tabu ikatai namwanamwai.
24 Nesse meio-tempo, chegou a Éfeso um judeu, natural de Alexandria, chamado Apolo, homem eloquente e poderoso nas Escrituras.
25 Tauna kona tomeliwo tupwali Guyau Yeisu kaiwena siyakayakatai Apolosa koina, kabo muli mena me ana kaiwe iyakayakatai yo iedeedede dudulai Yeisu kaiwena. Iya ikakatai ele Yoni ana babitaiso, na Yaluyaluwa Tabuna ana babitaiso nige ikakatai.
25 Ele era instruído no caminho do Senhor; e, sendo fervoroso de espírito, falava e ensinava com precisão a respeito de Jesus, conhecendo apenas o batismo de João.
26 Apolosa ilau Yudiya ali nume tapwalolo mena me ana katepatu iguguye. Saugana Pilisila yo Akuila Apolosa ana guguye sibenalani, mwa siyogan ali nume mena kabo Guyau Yeisu kaiwena siyakayakatai yo siyamayale namwanamwai koina.
26 Apolo começou a falar ousadamente na sinagoga. Quando Priscila e Áquila o ouviram falar, levaram-no consigo e, com mais exatidão, lhe expuseram o caminho de Deus.
27 Yo muli mena Apolosa nuwanuwana ilau Akaya bwaimwa Gilisi, mwa tomeliwo siya Epeso koina sisagui. Kabo tomeliwo Akaya ali leta silele siba, “Saugana tem Apolosa ilaowa kwayogan me ami yaliyaya.” Mwa ilau Akaya. Saugana iyawatagili bwaine koina kabo tomeliwo, siya tauna kona Yaubada ana mulolo mena sinuwabui yo simeli, siyogan me ali yaliyaya. Kabo Apolosa tomeliwone ikabiyakaiweli.
27 Quando ele resolveu percorrer a Acaia, os irmãos o animaram e escreveram aos discípulos para que o recebessem bem. Tendo chegado, Apolo auxiliou muito aqueles que, mediante a graça, haviam crido;
28 Kaiwena ana gamwapakiki mena Yudiya tomoliyao isonoga-gabaegili tomo manli mena na iyakenayagili Buki Tabu koina yakato Yeisu iya Mesaiya.
28 porque, com grande poder, convencia publicamente os judeus, provando, por meio das Escrituras, que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.