Mateus 9
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NVI
1 Kəni Iesu təmuvən e bot muvən e nɨtəni=pən e lek, kəni miet pətɨgəm iman ikɨn, e taun Kapeniəm.
1 Entrando Jesus num barco, atravessou o mar e foi para a sua própria cidade.
2 Kəni nətəmimi nəuvein kəmotələs iətəmimi kəti məhuva ohni. Nɨpətɨn nəuvetɨn təmɨmɨs, kəni tətapɨli e rəhan nɨmahan. Kəni nian Iesu təmeruh rəhalah nəhatətəiən, kəni təməni=pən kəm iətəmimi əha məmə, “Nətɨk, səgɨniən. Rəham noliən tərah mɨn iəmos rəkɨs rəkɨs.”
2 Alguns homens trouxeram-lhe um paralítico, deitado numa cama. Vendo a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: "Tenha bom ânimo, filho; os seus pecados estão perdoados".
3 Kəni nian kəmotətəu nəghatiən əha, nəgətun mɨn nəuvein rəha Lou kotəni=pən kəm lah mɨn məmə, “Nəghatiən əha tərah. Suah kəha tətəghati təhmen məmə in Uhgɨn.”
3 Diante disso, alguns mestres da lei disseram a si mesmos: "Este homem está blasfemando! "
4 Mətəu Iesu təhrun nətəlɨgiən rəhalah kəni təməni=pən kəm lah məmə, “?Təhro itəmah nəutos nətəlɨgiən iətəm tərah mɨn lanu lan?
4 Conhecendo Jesus seus pensamentos, disse-lhes: "Por que vocês pensam maldosamente em seus corações?
5 ?In pəhruvən tɨmətɨg məmə oiəkəni, məmə, ‘Iəmafəl rəkɨs rəham noliən tərah mɨn,’ uə ‘Əhtul maliuək’?
5 Que é mais fácil dizer: ‘Os seus pecados estão perdoados’, ou: ‘Levante-se e ande’?
6 Kəni rəueiu iəkol nati kəti məmə nəkotəhrun məmə Nətɨ Iətəmimi tatos nepətiən ikɨnu e nəhue nɨftəni məmə otafəl rəkɨs təfagə tərah mɨn.” Kəni in təməni=pən kəm suah kəha tatɨmɨs məmə, “Əhtul mos rəham nɨmahan maliuək matuvən lahuənu.”
6 Mas, para que vocês saibam que o Filho do homem tem na terra autoridade para perdoar pecados" — disse ao paralítico: "Levante-se, pegue a sua maca e vá para casa".
7 Kəni suah u tatɨmɨs təməhtul maliuək matuvən lahuənu.
7 Ele se levantou e foi.
8 Kəni nian nɨmənin nətəmimi kəmotafu nati əha, kəni kəmotəgɨn, kəni motəni-vivi nərgɨ Uhgɨn iətəm təməfən nepətiən kəm iətəmimi məmə otol lanəha.
8 Vendo isso, a multidão ficou cheia de temor e glorificou a Deus, que dera tal autoridade aos homens.
9 Kəni Iesu təmaliuək muvən nəuvetɨn mɨn, mafu suah kəti, nərgɨn u Matiu. In iətəmimi iətəm tatos məni rəha takɨs, kəni tətəharəg ikɨn kətətəou=pən takɨs ikɨn. Kəni Iesu təməni=pən kəm in məmə, “Uərisɨg lak, muva iətəmimi rəhak.” Kəni in təməhtul muərisɨg e Iesu.
9 Passando por ali, Jesus viu um homem chamado Mateus, sentado na coletoria, e disse-lhe: "Siga-me". Mateus levantou-se e o seguiu.
10 Kəni Iesu təmuvən mətauən e nimə rəha Matiu, kəni nətəmimi tepət rəha nosiən məni rəha takɨs kəməhuva, kəni nətəmimi tepət nətəm kautol təfagə tərah kəməhuva, kəni ilah kəməhuva motəharəg motauən ilah Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi.
10 Estando Jesus em casa, foram comer com ele e seus discípulos muitos publicanos e "pecadores".
11 Kəni nian Farəsi mɨn kəmotafu nati əha, kəni kəmotəni=pən kəm nətəmimi rəha Iesu məmə, “?Təhro rəhatəmah iəgətun tətauən pəti ilah nətəm kautos məni rəha takɨs mɨne nətəm kautol təfagə?”
11 Vendo isso, os fariseus perguntaram aos discípulos dele: "Por que o mestre de vocês come com publicanos e ‘pecadores’? "
12 Mətəu Iesu təmətəu rəhalah nəghatiən kəni təməni=pən kəm lah məmə, “Iətəmimi iətəm təsɨmɨsiən təsuvəniən o toktə. Mətəu iətəmi u iətəm tatɨmɨs, in otəkeikei muvən o toktə.
12 Ouvindo isso, Jesus disse: "Não são os que têm saúde que precisam de médico, mas sim os doentes.
13 Əhuvən moteruh-to kəni motətəlɨg əhruahru lan məmə nɨpətɨ nəghatiən u iətəm Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəni məmə,
13 Vão aprender o que significa isto: ‘Desejo misericórdia, não sacrifícios’. Pois eu não vim chamar justos, mas pecadores".
14 Kəni nətəmimi rəha Jon Bəptais kəməhuva moteruh Iesu motəni=pən kəm in məmə, “Eruh-to. Itɨmah iəutətuakəm məutəpəh nauəniən məutəfaki kəm Uhgɨn, kəni Farəsi mɨn, ilah mɨn kautol lanəha. ?Mətəu təhro rəham nətəmimi kəsotoliən lanəha?”
14 Então os discípulos de João vieram perguntar-lhe: "Por que nós e os fariseus jejuamos, mas os teus discípulos não? "
15 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “?Nian nətəmimi kautol marɨt rəha suah kəti, kəni in tətan e nauəniən rəhan ilah in mɨn nəuvein, nɨkitəmah təhti məmə in mɨn nəuvein okotasək? !Kəpə! Mətəu nian əha ikɨn iətəm tətuva məmə nətəmimi okotələs rəkɨs iətəmimi iətəmi katol nauəniən rəhan. Kəni e nian əha, in mɨn nəuvein kotəhrun nəpəhiən nauəniən.
15 Jesus respondeu: "Como podem os convidados do noivo ficar de luto enquanto o noivo está com eles? Virão dias quando o noivo lhes será tirado; então jejuarão.
16 “Kəni iətəmimi kəti tɨkə məmə otos nəuvetɨ napən vi kəti, kəni məhli-ərain=pən e napən əmnəmɨt rəhan iətəm təməhapu, mətəu-inu nəmə tol lanəha, kəni nəuvetɨ napən vi təhrun nauvɨniən məhapuiən napən əmnəmɨt, kəni ikɨn təməhapu ikɨn aupən təhrun nuvaiən mol iahgin pɨk agɨn.
16 "Ninguém põe remendo de pano novo em roupa velha, pois o remendo forçará a roupa, tornando pior o rasgo.
17 Nati kətətəlmɨn wain lan|alt="Wineskin" src="lb00145b.tif" size="col" loc="Mat 9:17, Mrk 2:22, Luk 5:37-38" copy="BFBS (Bass)" ref="Mat 9:17" “Kəni iətəmimi kəti tɨkə məmə otos wain iətəm kəmol vi, kəni miuvi=pən e pətəl əuas u təskasɨk iətəm kəmol e nɨlosɨ nəni. Nəmə tol lanu lan, kəni nahgi wain otahlɨfu, kəni pətəl otəhapu, kəni wain otauvəregɨn, kəni pətəl otərah. Mətəu wain kəmol vi okəkeikei kiuvi=pən e pətəl iətəm kəmol tɨmətmətɨg, kəni wain mɨne pətəl kətuəməhli vivi.”
17 Nem se põe vinho novo em vasilhas de couro velhas; se o fizer, as vasilhas se rebentarão, o vinho se derramará e as vasilhas se estragarão. Pelo contrário, põe-se vinho novo em vasilhas de couro novas; e ambos se conservam".
18 Nian Iesu tətəni=pən natimnati mɨn əha kəm lah, iətəmi asoli kəti tuva masiəulɨn=pən nəulɨn o Iesu məmə, “Nətɨk pətəkəku təmɨmɨs rəueiu əmə. Mətəu va, mələhu=pən nəhlməm lan, kəni otəmiəgəh mɨn.”
18 Falava ele ainda quando um dos dirigentes da sinagoga chegou, ajoelhou-se diante dele e disse: "Minha filha acaba de morrer. Vem e impõe a tua mão sobre ela, e ela viverá".
19 Kəni Iesu təməhtul mɨne rəhan mɨn nətəmimi, məhuərisɨg e suah u məhuvən.
19 Jesus levantou-se e foi com ele, e também os seus discípulos.
20 Kəni əmeiko pətan kəti əha ikɨn iətəm tatos nɨmɨsiən rəhalah nɨpətan nian rəfin əmə, mɨnos nu tueləf. Kəni pətan əha təmsɨpən e nəmtah Iesu ikɨn, kəni meapən mek nɨfɨfɨ napən rəhan,
20 Nisso uma mulher que havia doze anos vinha sofrendo de uma hemorragia, chegou por trás dele e tocou na borda do seu manto,
21 təmol lanəha mətəu-inu tətəni aru əmə kəm in məmə, “Nəmə iəkek əmə nɨfɨfɨ napən rəhan, kəni rəhak nɨmɨsiən otol naunun.”
21 pois dizia a si mesma: "Se eu tão-somente tocar em seu manto, ficarei curada".
22 Kəni Iesu təmeirair meruh pətan əha, kəni məni=pən kəm in məmə, “Nətɨk pətan, səgɨniən. E rəham nəhatətəiən lak, nɨnuva mɨnəuvɨr.” Kəni e nian əha, rəhan nɨmɨsiən təmɨkə.
22 Voltando-se, Jesus a viu e disse: "Ânimo, filha, a sua fé a curou! " E desde aquele instante a mulher ficou curada.
23 Kəni nian Iesu təmuva miet pətɨgəm=pa e nimə rəha iətəmi asoli əha, kəni təmuvən imə meruh nətəmimi kautahli nau məutani nəpuən lan rəha nɨmɨsiən, kəni nətəmimi kəməutasək pɨk.
23 Quando ele chegou à casa do dirigente da sinagoga e viu os flautistas e a multidão agitada,
24 Kəni Iesu təməni=pən məmə, “Ohiet məhuvən isəu, mətəu-inu pətəkəku u təsɨmɨsiən, mətəu in tətapɨli əmə.” Kəni ilah kəmotaləh əuvsan lan.
24 disse: "Saiam! A menina não está morta, mas dorme". Todos começaram a rir dele.
25 Mətəu nian nətəmimi kəmohiet məhuvən ihluə, kəni tuvən imə, maskəlɨm nəhlmɨ pətəkəku, kəni pətəkəku u təməhtul.
25 Depois que a multidão se afastou, ele entrou e tomou a menina pela mão, e ela se levantou.
26 Kəni nanusiən rəha nati u təmaiu mɨtəlau rəfin e nɨtəni əha.
26 A notícia deste acontecimento espalhou-se por toda aquela região.
27 Kəni nian Iesu təmiet ikɨn əha, mətəu iəmnəu mil tərah keiu kəmuɨtəu=pən in, kəni mətuagət əfəməh məmə, “!Mipɨ Kig Tefɨt, asəkəhruin itɨmlau!”
27 Saindo Jesus dali, dois cegos o seguiram, clamando: "Filho de Davi, tem misericórdia de nós! "
28 Nian Iesu tɨnuvən əpəha imə, kəni iəmnəu tərah mil kiəuva ohni. Kəni Iesu təməni=pən kəm lau məmə, “?Itəlau nətuəhatətə məmə iəkəhrun nol viviən nəhmtɨtɨmlau, uə kəpə?”
28 Entrando ele em casa, os cegos se aproximaram, e ele lhes perguntou: "Vocês crêem que eu sou capaz de fazer isso? " Eles responderam: "Sim, Senhor! "
29 Kəni Iesu təmələhu=pən nəhlmɨn e nəhmtɨlau məni=pən məmə, “Uhgɨn otol vivi nəhmtɨtəlau mətəu-inu nəmuəhatətə lan.”
29 E ele, tocando nos olhos deles, disse: "Que lhes seja feito segundo a fé que vocês têm! "
30 Kəni nəhmtɨlau təuvɨr kəni kɨnatueruh nati. Kəni Iesu təməni=pən əskasɨk kəm lau məmə, “Onəsuəni pətɨgəmiən natimnati mɨn u kəm nətəmimi.”
30 E a visão deles foi restaurada. Então Jesus os advertiu severamente: "Cuidem para que ninguém saiba disso".
31 Mətəu ilau kəmiaiet mian, kəni muəni pətɨgəm nanusiən rəha Iesu tuvən mɨtəlau ikɨn mɨn rəfin e nɨtəni u.
31 Eles, porém, saíram e espalharam a notícia por toda aquela região.
32 Nian suah mil u kəmiaiet, nətəmimi kotələs iətəmi kəti təruru nəghatiən məhuva o Iesu. Suah kəha in təruru nəghatiən mətəu-inu narmɨn tərah tətatɨg lan.
32 Enquanto eles se retiravam, foi levado a Jesus um homem endemoninhado que não podia falar.
33 Kəni Iesu təməhgi pətɨgəm narmɨn tərah e suah kəha, kəni tɨnətəghati. Kəni nɨmənin nətəmimi narmɨlah təmiuvɨg pɨk ohni, kəni motəni məmə, “Suah kəti təsehiən nati kəti tol lanu u ikɨnu Isrel nian kəti mɨne.”
33 Quando o demônio foi expulso, o mudo começou a falar. A multidão ficou admirada e disse: "Nunca se viu nada parecido em Israel! "
34 Mətəu Farəsi mɨn kəmotəni məmə, “Tatos nəsanəniən o iətəmi asoli rəha narmɨn tərah mɨn məmə otəhgi pətɨgəm narmɨn tərah mɨn lan.”
34 Mas os fariseus diziam: "É pelo príncipe dos demônios que ele expulsa demônios".
35 Kəni Iesu təmaliuək matuvən e taun mɨne lahuənu mɨn rəfin, kəni mətəgətun əpəha e nɨpəgnəua nimə mɨn rəha nuhapumɨniən, mətəni pətɨgəm nanusiən təuvɨr rəha Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn, kəni matol vivi nətəmimi rəfin nətəm kautohmɨs, mɨne nətəmimi rəfin nətəm nɨpətɨlah tərah kautəuvɨr.
35 Jesus ia passando por todas as cidades e povoados, ensinando nas sinagogas, pregando as boas novas do Reino e curando todas as enfermidades e doenças.
36 Nian təmeruh nɨmənin nətəmimi tɨnepət pɨk, kəni nɨkin təmepət pɨk o lah mətəu-inu kɨnotos pɨk nahməiən, kəni motəruru nasiru aruiən e rəhalah nəmiəgəhiən, kɨnotəhmen e sipsip mɨn rəhalah iətəmimi tɨkə o neruh viviən ilah.
36 Ao ver as multidões, teve compaixão delas, porque estavam aflitas e desamparadas, como ovelhas sem pastor.
37 Kəni Iesu təməni=pən kəm rəhan mɨn nətəmimi məmə, “!Oteruh-to! Nauəniən tepət əpəha e nasumiən tɨnɨməhtə, mətəu noluək mɨn təkəku əmə kəutəulək lan.
37 Então disse aos seus discípulos: "A seara é grande, mas os trabalhadores são poucos.
38 Otətapuəh o iətəmi asoli rəha nasumiən məmə otahli=pa noluək mɨn tepət məmə okəhuvən motəulək e nasumiən rəhan.”
38 Peçam, pois, ao Senhor da seara que envie trabalhadores para a sua seara".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.