Mateus 4
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NTLH
1 Kəni Narmɨn Rəha Uhgɨn təməghati=pən e nɨki Iesu məmə in otuvən əpəha ikɨn təpiə-məpiə ikɨn məmə Setən otəfən-əfən kəm in. Kəni Iesu təmuvən ikɨn.
1 Então o Espírito Santo levou Jesus ao deserto para ser tentado pelo Diabo.
2 Kəni Iesu təməpəh nauəniən o nian fote, e nərauiə mɨne lapɨn, kəni uərisɨg lan nəumɨs təmus pɨk.
2 E, depois de passar quarenta dias e quarenta noites sem comer, Jesus estava com fome.
3 Kəni Setən təmuva mɨnatəfən-əfən kəm Iesu məni=pən kəm in məmə, “Nəmə ik Nətɨ Uhgɨn, əni=pən kəm kəpiel mɨn pəh kotəuhlin ilah məhuva motol pɨret lan.”
3 Então o Diabo chegou perto dele e disse: — Se você é o Filho de Deus, mande que estas pedras virem pão.
4 Mətəu Iesu təmuhalpɨn nəghatiən rəha Setən məmə, “Kəmətei e Nauəuə Rəha Uhgɨn məmə, ‘Nətəmimi ko kəsotəmiəgəhiən e nauəniən əmə, mətəu okotatɨg e nəghatiən mɨn rəfin iətəm tatsɨpən o Uhgɨn.’”
4 Jesus respondeu:
5 Kəni Setən təmit Iesu mian əpəha Jerusɨləm, e nəhue nimə əpəha ilɨs agɨn e Nimə Rəha Uhgɨn,
5 Em seguida o Diabo levou Jesus até Jerusalém, a Cidade Santa, e o colocou no lugar mais alto do Templo.
6 kəni məni=pən kəm Iesu məmə, “Nəmə ik Nətɨ Uhgɨn, iuvɨg pətɨgəm, mətəu-inu Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəni məmə, ‘Uhgɨn otəni=pən kəm rəhan nagelo mɨn məmə okotəsal vivi lam, kəni motələs ik əpə ilɨs e nəhlmɨlah məmə nəsoriniən nəhlkəm nəuvetɨn e kəpiel.’”
6 Então disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui, pois as Escrituras Sagradas afirmam: “Deus mandará que os seus anjos cuidem de você. Eles vão segurá-lo com as suas mãos, para que nem mesmo os seus pés sejam feridos nas pedras.”
7 Kəni Iesu təmuhalpɨn nəghatiən rəha Setən məmə, “Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəni mɨn məmə, ‘Ko nəsəfən-əfəniən kəm rəhatəmah Iərmənɨg Uhgɨn matol məmə in tətatɨg itəmah min, uə kəpə.’”
7 Jesus respondeu:
8 Kəni Setən təmit mɨn Iesu mian əpəha ilɨs e nɨtəuət asoli, kəni məgətun in e nɨtənimtəni mɨn rəfin, mɨne nepətiən rəhalah, mɨne natimnati təuvɨr agɨn mɨn rəfin iətəm kəutatɨg lan,
8 Depois o Diabo levou Jesus para um monte muito alto, mostrou-lhe todos os reinos do mundo e as suas grandezas
9 kəni təməni=pən kəm Iesu məmə, “Natimnati mɨn rəfin mɨn əha, iəkəfɨnə kəm ik məmə onətarmənɨg e lah, nəmə nəkasiəulɨn=pa kəni məfaki=pa kəm iəu.”
9 e disse: — Eu lhe darei tudo isso se você se ajoelhar e me adorar.
10 Kəni Iesu təmuhalpɨn rəhan nəghatiən məmə, “!Amərəkɨs muvən isəu, Setən! Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəni məmə, ‘Onəkotəfaki əmə kəm rəhatəmah Iərmənɨg Uhgɨn, kəni in əmə, onautol əmə rəhan nətəlɨgiən.’”
10 Jesus respondeu:
11 Kəni Setən təmagɨm məpəh Iesu, kəni nagelo mɨn kəməhuva motasiru lan.
11 Então o Diabo foi embora, e vieram anjos e cuidaram de Jesus.
12 Kəni e nian əha, kəmaskəlɨm Jon Bəptais kləfən e kaləpus. Kəni nian Iesu təmətəu nəghatiən lan, kəni in təmiet muvən e taun Nasərɨt e nɨtəni Kaləli.
12 Quando Jesus soube que João tinha sido preso, foi para a região da Galileia.
13 Kəni ko uərisɨg, təməpəh natɨgiən Nasərɨt, kəni miet muvən əpəha ləuahtəni e taun kəti, nərgɨn u Kapeniəm, iuəkɨr o nəhu Lek Kaləli, kəni mətatɨg ikɨn əha e nɨtəni asoli rəha nəuanɨləuɨs mɨn rəha Sepulun mɨne Naptali aupən.
13 Não ficou em Nazaré, mas foi morar na cidade de Cafarnaum, na beira do lago da Galileia, nas regiões de Zebulom e Naftali .
14 Təmuvən ikɨn əha məmə nəghatiən rəha iəni Aiseə otuva mol nɨpəhriəniən lan iətəm təməni aupən məmə,
14 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
15 “Nɨftəni rəha nəuanɨləuɨs rəha Sepulun, mɨne nɨftəni rəha nəuanɨləuɨs rəha Naptali tətəməhli e suaru tatuvən e nəhu Lek Kaləli, nəven=pən e nəhu Jotən. Inu nɨtəni asoli Kaləli, ima Nanihluə mɨn.
15 “Terra de Zebulom e terra de Naftali, na direção do mar, do outro lado do rio Jordão, Galileia, onde moram os pagãos!
16 Nətəmi ikɨn kəmotatɨg e napinəpuiən, mətəu kəmoteruh nəhagəhagiən asoli kəti. Kəni tɨnatian, kəni nəhagəhagiən asoli təmasiəgəpɨn ilah nətəm kəmotatɨg e napinəpuiən rəha nɨmɨsiən u tətəhtərain ilah nian rəfin.”
16 O povo que vive na escuridão verá uma forte luz! E a luz brilhará sobre os que vivem na região escura da morte!”
17 Kəni mətuəuin e nian əha, Iesu təmətəni pətɨgəm nəghatiən rəha Uhgɨn mətəni məmə, “Otəuhlin itəmah e rəhatəmah noliən tərah mɨn, kəni mohtəlɨg=pən o Uhgɨn, mətəu-inu Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn tɨnatuva iuəkɨr.”
17 Daí em diante Jesus começou a anunciar a sua mensagem. Ele dizia:
18 Bot asoli|alt="Fishermen in a boat with furled sail" src="hk00208b.tif" size="span" loc="Mat 4:18-22" copy="BFBS (Knowles)" ref="Matiu 4:18" Iesu təmətaliuək e nɨkalɨ nəhu Lek Kaləli, kəni meruh suah mil keiu ilau pian, Antɨru mɨne Saimon, u nərgɨn kəti mɨn u Pitə. Ilau kətuatu e net e nəhu Lek Kaləli mətəu-inu ilau iətəmimi mil rəha niuviən nəmu mɨn.
18 Jesus estava andando pela beira do lago da Galileia quando viu dois irmãos que eram pescadores: Simão, também chamado de Pedro, e André. Eles estavam no lago, pescando com redes.
19 Kəni təməni=pən kəm lau məmə, “Iəuva, muɨtəu=pa iəu, miəuva rəhak iətəmimi mil, kəni iəu iəkol itəlau nəkiəuva iətəmimi mil rəha niuviən nətəmimi məmə okəhuva rəhak mɨn nətəmimi.”
19 Jesus lhes disse:
20 Kəni rəueiu agɨn, ilau kəmuəpəh rəhalau net, kəni muɨtəu=pən.
20 Então eles largaram logo as redes e foram com Jesus.
21 Kəni Iesu təmaliuək muvən nəuan nəuvetɨn mɨn, kəni meruh suah mil keiu mɨn ilau pian, nərgɨlau u Jemɨs mɨne Jon, nətɨ Səpəti mil. Kətuəharəg e nɨpəgnəua bot ilahal rəhalau tatə mətuəhli vivi rəhalau mɨn net. Kəni Iesu təmauɨn e lau məmə okiəuva miauərisɨg lan.
21 Um pouco mais adiante Jesus viu outros dois irmãos, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Eles estavam no barco junto com o pai, consertando as redes. Jesus chamou os dois,
22 Kəni rəueiu agɨn, ilau kəmuəhtul muəpəh bot mɨne tatə rəhalau, kəni miatəu=pən Iesu.
22 e, no mesmo instante, eles deixaram o pai e o barco e foram com ele.
23 Kəni Iesu təmaliuək ikɨn mɨn rəfin e nɨtəni Kaləli, mətəgətun nətəmimi əpəha e nimə mɨn rəha nuhapumɨniən, kəni mətəni pətɨgəm nanusiən təuvɨr rəha Uhgɨn kəm nətəmimi, kəni matol vivi nətəmimi nətəm kautohmɨs e nɨmɨsiən rəfin, mɨne nətəmimi nətəm nɨpətɨlah tərah o nɨmɨsiən rəfin.
23 Jesus andou por toda a Galileia, ensinando nas sinagogas , anunciando a boa notícia do Reino e curando as enfermidades e as doenças graves do povo.
24 Kəni nanusiən e Iesu təmɨtəlau rəfin e profens ikɨn Sɨriə, kəni nətəmimi kəmotos nətəmimi rəfin nətəm kautohmɨs məhuva o Iesu, rəhalah nɨmɨsiən tol mɨn lanu: nəuvein kautohmɨs, nəuvein nɨpətɨlah tətahmə, nəuvein narmɨn tərah tətatɨg e lah, nəuvein kautos nɨmɨsiən rəha mənɨg məutauɨt, kəni nəuvein nɨpətɨlah nəuvetɨn təmɨmɨs. Mətəu Iesu təmol vivi ilah.
24 As notícias a respeito dele se espalharam por toda a região da Síria. Por isso o povo levava a Jesus pessoas que sofriam de várias doenças e de todos os tipos de males, isto é, epiléticos, paralíticos e pessoas dominadas por demônios; e ele curava todos.
25 Kəni nɨmənin nətəmimi kəmohiet e ikɨn mɨn rəfin. Mohiet e nɨtəni Kaləli, mɨne ikɨn Tekapolɨs, mɨne Jerusɨləm əpəha Jutiə, mɨne ikɨn pɨsɨn mɨn nəuvein əpəha Jutiə, mɨne ikɨn mɨn nəven=pən e nəhu Jotən kəni ilah rəfin kəməhuarisɨg e Iesu.
25 Grandes multidões o seguiam; eram gente da Galileia, das Dez Cidades , de Jerusalém, da Judeia e das regiões que ficam no lado leste do rio Jordão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.