Lucas 7
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NTLH
1 Nian Iesu təməghati rəkɨs kəm nətəmimi, kəni in təmuvən əpəha e taun Kapeniəm.
1 Quando Jesus acabou de dizer essas coisas ao povo, foi para a cidade de Cafarnaum.
2 Kəni ikɨn əha, iətəmi asoli kəti rəha soldiə mɨn rəha nətəm Rom tətatɨg, kəni slef kəti əha ikɨn rəhan iətəmimi in tolkeikei pɨk, mətəu slef əha tatɨmɨs pɨk, rəhan nahməiən tepət.
2 Havia ali um oficial romano que tinha um empregado a quem estimava muito. O empregado estava gravemente doente, quase morto.
3 Kəni e nian iətəmi asoli əha təmətəu nəniən rəha Iesu, kəni in təmahli rəkɨs nətəmi asoli nəuvein rəha nətəm Isrel məmə okəhuvən motəni=pən kəm Iesu məmə otuvən mol vi rəhan slef.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, enviou alguns líderes judeus para pedirem a ele que viesse curar o seu empregado.
4 Kəni nətəmi asoli mɨn əha kəməhuva moteh Iesu, məutətapuəh əskasɨk ohni mautəni məmə, “Iərmənɨg, təhruahru əmə məmə nəkasiru e suah kəha,
4 Eles foram falar com Jesus e lhe pediram com insistência: — Esse homem merece, de fato, a sua ajuda,
5 mətəu-inu in tolkeikei pɨk kitah nətəm Isrel, kəni in təmasiru mol nimə rəha nuhapumɨniən.”
5 pois estima muito o nosso povo e até construiu uma sinagoga para nós.
6 Kəni Iesu təmɨtəu=pən ilah. Kəni nian kɨnəhuva iuəkɨr o nimə, iətəmi asoli rəha soldiə mɨn tahli=pən rəhan mɨn nətəmimi kəhuvən moteruh Iesu məutəni rəhan nəghatiən u məmə, “Iərmənɨg, suvaiən nahgim təsɨkəiən, mətəu-inu iəu iəsəhmeniən məmə nəkuva imak ikɨn.
6 Então Jesus foi com eles. Porém, quando já estava perto da casa, o oficial romano mandou alguns amigos dizerem a Jesus: — Senhor, não se incomode, pois eu não mereço que entre na minha casa.
7 Kəni tol lanu, iəu iəsəhmeniən mə iəkuva meh ik. Ik iətəmi asoli kəti, mətəu iəu iətəmi əkəku əmə. Mətəu əghati əmə, kəni rəhak iol əhruin, in otətəu təuvɨr mɨn.
7 E acho também que não mereço a honra de falar pessoalmente com o senhor. Dê somente uma ordem, e o meu empregado ficará bom.
8 Iəkəhrun məmə ik natos narmənɨgiən məmə nɨmɨsiən otəkeikei mol nəuiam. Iəkəhrun mətəu-inu iəu mɨn, rəhak nətəmi asoli mɨn kəutarmənɨg lak, kəni iatol nəuialah. Kəni soldiə mɨn nəuvein əha ikɨn nətəm iəu iətarmənɨg e lah. Nəmə iəkəni kəm kəti məmə, ‘Uvən,’ kəni tuvən. Kəni nəmə iəkəni kəm kəti məmə, ‘Va,’ kəni tuva. Kəni nəmə iəkəni kəm rəhak slef məmə, ‘Ol nati u,’ kəni tol nati əha.”
8 Eu também estou debaixo da autoridade de oficiais superiores e tenho soldados que obedecem às minhas ordens. Digo para um: “Vá lá”, e ele vai. Digo para outro: “Venha cá”, e ele vem. E digo também para o meu empregado: “Faça isto”, e ele faz.
9 Nian Iesu təmətəu nəghatiən u, narmɨn təmiuvɨg pɨk o nəghatiən rəha suah u. Kəni in təmeirair məni=pən kəm nəhlin nətəmimi u kəutəhtul uərisɨg lan məmə, “Iəkəni kəm təmah məmə, suah u səniəmə in iətəm Isrel. Kəni nati əpnapɨn nətəm Isrel, mətəu iəseruhiən ilah kəti rəhan nəhatətəiən iahgin təhmen=pən lan.”
9 Jesus ficou muito admirado quando ouviu isso. Então virou-se e disse para a multidão que o seguia:
10 Kəni e nian iahlirəkɨs mɨn rəha iətəmi asoli kəmohtəlɨg=pən imə, kəni moteruh iol əhruin əha tɨnəsanən rəkɨs.
10 Aí os amigos do oficial voltaram para a casa dele e encontraram o empregado curado.
11 Kəni təsuvəhiən e natimnati mɨn u, Iesu təmuvən e taun kəti nərgɨn u Nain, ilah rəhan mɨn nətəmimi mɨne nɨmənin nətəmimi tepət kautəhuərisɨg lan.
11 Pouco tempo depois Jesus foi para uma cidade chamada Naim. Os seus discípulos e uma grande multidão foram com ele.
12 Kəmol nɨpai e kəpiel tɨtəlau e taun əha, kəni nian Iesu təmuva iuəkɨr o namtɨhluə rəha taun, meruh nətəmimi kautsɨpən e taun mautələs iətəm təmɨmɨs kəti. In iətəm aluə iərman, nətɨ pətalɨmɨs kəti in kətiəh əmə. Kəni nɨmənin nətəmimi tepət e taun əha kəutaliuək pəti ilah pətalɨmɨs əha.
12 Quando ele estava chegando perto do portão da cidade, ia saindo um enterro. O defunto era filho único de uma viúva, e muita gente da cidade ia com ela.
13 Mətəu nian Iərmənɨg təmeh pətalɨmɨs əha, nɨkin tahmə pɨk ohni, kəni məni=pən kəm in məmə, “Sasəkiən.”
13 Quando o Senhor a viu, ficou com muita pena dela e disse:
14 Kəni in təmuvən mek uvləuvlə u kətəlis suah u təmɨmɨs lan, kəni kəmotəhtul. Kəni Iesu təməni=pən məmə, “!Iətəm aluə! !Iətəni kəm ik məmə, əhtul!”
14 Então ele chegou mais perto e tocou no caixão. E os que o estavam carregando pararam. Então Jesus disse:
15 Kəni iətəm təmɨmɨs təməmiəgəh kəni məhtul, kəni mɨnətəghati. Kəni Iesu təfən iətəm aluə əha kəm rəhan mamə.
15 O moço sentou-se no caixão e começou a falar, e Jesus o entregou à mãe.
16 Nətəmimi rəfin kəmotəgɨn məutərəmrumɨn, kəni mautəni-vivi Uhgɨn məmə, “!Iəni asoli kəti tɨnuva u rəueiu kəutatɨg kitah min!” Kəni məutəni mɨn məmə, “!Uhgɨn təmuva məmə otasiru e rəhan mɨn nətəmimi!”
16 Todos ficaram com muito medo e louvavam a Deus, dizendo: — Que grande
17 Kəni nanusiən rəha Iesu təmaiu mɨtəlau ikɨn mɨn rəfin e nɨtəni Jutiə kəni e nɨftəni mɨn rəfin mɨn iuəkɨr ohni.
17 Essas notícias a respeito de Jesus se espalharam por todo o país e pelas regiões vizinhas.
18 Nətəmimi rəha Jon Bəptais kəmotəni=pən kəm in natimnati rəfin iətəm Iesu təmol ilah. Kəni Jon Bəptais təmauɨn e rəhan keiu iətəmimi mil kiəuva ohni,
18 Os discípulos de João Batista contaram tudo isso a ele. Aí João chamou dois deles
19 kəni tahli rəkɨs ilau məmə okian mueruh Iərmənɨg muətapuəh ohni məmə, “?Təhro? ?Ik u iətəm kəmətəni aupən məmə suah kəti otuva, uə itɨmah iəutəhtahnin iətəmimi kəti mɨn məmə otəpanuva mɨn?”
19 e os enviou ao Senhor Jesus para perguntarem: “O senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?”
20 Kəni nian suah mil kəmiəuva mueruh Iesu, kəmuəni=pən kəm in məmə, “Jon Bəptais təmahli=pa itɨmlau iəkiəuva məmə iəkuətapuəh ohnik məmə, ‘?Təhro? ?Ik u iətəm kəmətəni aupən məmə suah kəti otuva, uə itɨmah iəutəhtahnin iətəmimi kəti mɨn məmə otəpanuva mɨn?’”
20 Então eles foram até o lugar onde Jesus estava e disseram: — João Batista nos mandou perguntar o seguinte: o senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?
21 Kəni e nian əmə əha ilau kəmiəuva mueruh Iesu lan, mətəu Iesu tatol nɨmɨsiən tepət kotəuvɨr. Nəuvein kautos nɨmɨsiən pɨsɨn pɨsɨn mɨn, nəuvein narmɨn tərah tətatɨg e lah. Kəni nətəmimi tepət nəhmtɨ lah tərah, mətəu Iesu təmol vivi ilah.
21 Naquele momento Jesus curou muitas pessoas das suas doenças e dos seus sofrimentos, expulsou espíritos maus e também curou muitos cegos.
22 Kəni Iesu təməni=pən kəm lau məmə, “Iatəlɨg mian muəni=pən natimnati mɨn ərəfin u kəm Jon, nati iətəm nəmuətəu kəni mueruh. Nətəmi nəhmtɨlah təpɨs kɨnauteruh nati. Kəni nətəmimi nətəm nəhlkɨlah tərah kɨnotətəu təuvɨr kəni mɨnəutaliuək. Kəni nətəmimi mɨn u kəmotos nɨmɨsiən leprosi, nɨlosɨlah tɨnəuvɨr. Kəni nətəmimi mɨn u nɨpəgtəlgɨlah təmalu, rəueiu əha kɨnautətəu nati. Kəni nətəmimi mɨn u kəmohmɨs, kɨnotəmiəgəh mɨn. Kəni rəueiu, iətəmi kəti tɨnatənɨ pətɨgəm nanusiən təuvɨr kəm nanrah mɨn.
22 Depois respondeu aos discípulos de João:
23 Iətəmimi otatɨg e nəuvɨriən pəhriən nəmə in təsəhlmaniən e nəhatətəiən lak o natimnati mɨn iətəm iəu iatol uə iəsoliən.”
23 E felizes são as pessoas que não duvidam de mim!
24 Nian iahləpis mil rəha Jon ilau kəmiatəlɨg mɨn, kəni Iesu tɨnətuəuin mətəghati e Jon kəm nətəmimi mɨn u kəutəharəg əha ikɨn, mətəni məmə, “?Aupən, nəmautəhuvən ikɨn təpiə-məpiə ikɨn məmə nəkoteh nak? ?Nəməhuvən məmə nəkotafu iətəmi əpnapɨn əmə kəti təhmen e nɨmanuvehli əfəməh iətəm nɨmətagi tətalɨfu alɨfu əpnapɨn əmə? Kəpə.
24 Quando os discípulos de João foram embora, Jesus começou a dizer ao povo o seguinte a respeito de João:
25 ?Kəni təhro itəmah nəmohiet, məmə nəkotafu iətəmi kəti iətəm tatuvən e napən təuvɨr nəhmtɨn tiəkɨs? Kəpə. Nətəmimi kautəhuvən e napən təuvɨr, məutagiən əmə o rəhalah nautə, ilah kəutatɨg e nimə təuvɨr mɨn təhmen e rəha kig.
25 O que foram ver? Um homem bem-vestido? Ora, os que se vestem bem e vivem no luxo moram nos palácios!
26 ?Mətəu nati nak əha nəməhuvən məmə nəkoteruh, iəni kəti, uə? Əuəh, pəhriən, mətəu iətəni kəm təmah məmə in ilɨs tapirəkɨs iəni.
26 Então me digam: o que foram ver? Um
27 Suah u inu Nauəuə Rəha Uhgɨn təmətəghati lan. Uhgɨn təməni məmə, ‘Otafu-to. Iətahli=pɨnə iahləpis iətəm otos rəhak nəghatiən. In otaupən lam məmə otol əpenə-penə e rəham suaru.’
27 Porque João é aquele a respeito de quem as
28 Iətəni kəm təmah məmə, nətəmi u kəmotair e nɨftəni u, kəti təsapirəkɨsiən suah kəha Jon. Kəni mətəu iətəmi in ləhtəni agɨn e Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn, in ilɨs tapirəkɨs Jon.”
28 — Eu digo a vocês que de todos os homens que já nasceram João é o maior. Porém quem é o menor no
29 Nian nətəmi əpnapɨn, mɨne nətəmimi rəha nosiən takɨs kəmotətəu nəghatiən rəha Iesu, ilah kəmotəni məmə suaru rəha Uhgɨn in suaru əhruahru. Kəutəni lanəha mətəu-inu Jon təmol bəptais rəkɨs e lah.
29 Os cobradores de impostos e todo o povo ouviram isso. Eles eram aqueles que haviam obedecido às ordens justas de Deus e tinham sido batizados por João.
30 Mətəu Farəsi mɨn mɨne nəgətun mɨn rəha Lou, ilah kəməsotosiən bəptais rəha Jon, kəni inəha ilah kəmotəpəh suaru rəha Uhgɨn e nəmiəgəhiən rəhalah.
30 Mas os fariseus e os mestres da Lei não quiseram ser batizados por João e assim rejeitaram o plano de Deus para eles.
31 Kəni Iesu təməghati mɨn məmə, “?Oiəkəni noliən rəha nətəmimi u rəueiu, məmə təhmen e nak? ?Kəni rəhalah nətəlɨgiən təhro?
31 E Jesus terminou, dizendo:
32 Ilah kotəhmen=pən e kəlkələh mɨn kəutəharəg ikɨn katol makɨt ikɨn məutahkul məutauɨn e lah mɨn nəuvein məmə, ‘Itɨmah iəmotahli nau kəm təmah məmə onəkautol danɨs rəha nagiəniən lan, mətəu itəmah nəsotoliən danɨs. Kəni itɨmah iəməutasək eiuə rəha nɨmɨsiən, mətəu nəsotasəkiən kitah min itəmah.’
32 Elas são como crianças sentadas na praça. Um grupo grita para o outro:
33 “Iatəni lanu mətəu-inu nian Jon Bəptais təmuva, mətətuakəm məsuniən nauəniən nian tepət o nəfakiən, məsəmnɨmiən wain. Kəni itəmah nəutəni məmə, ‘Suah kəha, narmɨn tərah kəti tətatɨg lan.’
33 João Batista jejua e não bebe vinho, e vocês dizem: “Ele está dominado por um demônio.”
34 Mətəu iəu, Nətɨ Iətəmimi, iəmuva mətauən mətəmnɨm wain, kəni itəmah nəutəni məmə, ‘!Otafu-to, suah kəha in iətəmimi rəha nauən pɨkiən mɨne iətəmimi rəha napɨsiən, kəni mətan pəti ilah nətəmimi rəha nosiən məni rəha takɨs, mɨne nətəmimi nətəm nol təfagə tərah!’
34 O
35 Mətəu neinatɨgiən rəha Uhgɨn mɨne nəlpəkauiən rəhan in təhruahru məmə itɨmlau Jon iatuol nati in tolkeikei. Kəni nəmiəgəhiən rəha nətəmimi u kəutəhatətə lanəha tətəgətun məmə inu nɨpəhriəniən.”
35 Mas aqueles que aceitam a sabedoria de Deus mostram que ela é verdadeira.
36 Kəni Farəsi kəti, nərgɨn u Saimon, in təmauɨn e Iesu məmə otuvən mauən e rəhan nimə. Kəni Iesu təmuvən lahuənu, kəni muvən imə e nimə rəha Farəsi u mətəharəg məmə otauən.
36 Um fariseu convidou Jesus para jantar. Jesus foi até a casa dele e sentou-se para comer.
37 Kəni pətan kəti e taun əha in iol təfagə tərah, təmətəu məmə Iesu tətauən əpəha ima Farəsi ikɨn. Kəni in təmos səntə kəti muva iətəm nəhmtɨn tiəkɨs. Səntə u e pətəl kəmol e kəpiel iətəm nəhmtɨn tiəkɨs, kətəni kəmə alapastə.
37 Naquela cidade morava uma mulher de má fama. Ela soube que Jesus estava jantando na casa do fariseu. Então pegou um frasco feito de alabastro , cheio de perfume,
38 Kəni in təmuva iuəkɨr o Iesu məhtul e nɨkalɨ nəhlkɨn mətasək, nəhu nəhmtɨn tahli=pən e nəhlkɨ Iesu mol nəhlkɨn təpɨrɨg. Kəni təmafəl nəhu nəhmtɨn e nəhlkɨ Iesu e nəuanun, kəni matek nəhlkɨ Iesu e nɨkapɨn mətəfən nɨsiaiən kəm in, kəni mol=pən səntə e nəhlkɨn.
38 e ficou aos pés de Jesus, por trás. Ela chorava e as suas lágrimas molhavam os pés dele. Então ela os enxugou com os seus próprios cabelos. Ela beijava os pés de Jesus e derramava o perfume neles.
39 Kəni Farəsi u təmeh nati u, kəni məni aru e nɨkin məmə, “Nəmə suah u in iəni pəhriən, ko in təhrun əmə noliən rəha pətan əha iətəm tatek nəhlkɨn, məmə in iol təfagə tərah.”
39 Quando o fariseu viu isso, pensou assim: “Se este homem fosse, de fato, um profeta , saberia quem é esta mulher que está tocando nele e a vida de pecado que ela leva.”
40 Kəni Iesu təməni=pən kəm in məmə, “Saimon, iəkolkeikei məmə iəkəni nati kəti kəm ik.”
40 Jesus então disse ao fariseu: — Fale, Mestre! — respondeu Simão.
41 Kəni Iesu təni məmə, “Suah keiu, rəhalau məni təsəhmeniən, kəni iərmənɨg kəti təməfən məni nəuvein kəm lau, mə nian kəti kəmənuhalpɨn rəhan məni. Kəti təmos faif-hanrɨt tənariəs, kəni kəti tos fifti tənariəs.
41 Jesus disse:
42 Nian ilau kɨnuəruru nalpɨniən, kəni iərmənɨg təməni məmə, ‘uəpəh əmə nalpɨniən məni u nəmuos.’ ?Kəni suah mil u in pəhruvən lan otolkeikei pɨk iərmənɨg?”
42 mas nenhum dos dois podia pagar ao homem que havia emprestado. Então ele perdoou a dívida de cada um. Qual deles vai estimá-lo mais?
43 Kəni Saimon in təni məmə, “Nɨkik təhti məmə iətəm u in təmos məni tepət, iərmənɨg in nɨkin təmepət ohni, in otolkeikei pɨk iərmənɨg.” Kəni Iesu təməni məmə, “Nəməni pəhriən.”
43 — Eu acho que é aquele que foi mais perdoado! — respondeu Simão.
44 Kəni Iesu təmeirair meruh pətan u, kəni məni=pən kəm Saimon məmə, “?Saimon, nəmeh pətan u, uə kəpə? Nian iəmuva imam ikɨn, ik nəsəfaiən nəhu kəti o nəueiuiən nəhlkək, mətəu pətan u, in təməueiu nəhlkək e nəhu nəhmtɨn mafəl e nəuanun.
44 Então virou-se para a mulher e disse a Simão:
45 Nian iəmuva, kəni Saimon, ik nəməsoliən nəmtətiən kəti məmə nəkolkeikei iəu. Mətəu pətan u, tatek əmə nəhlkək e nɨkapɨn lanko, kəni noliən rəhan tətəgətun məmə in tolkeikei iəu.
45 Você não me beijou quando cheguei; ela, porém, não para de beijar os meus pés desde que entrei.
46 Saimon, ik nəməsəueiuiən rəhk-kapə e kalɨku nəuvetɨn, mətəu pətan u, in təməueiu nəhlkək e səntə iətəm nati kəti nəhmtɨn tiəkɨs.
46 Você não pôs azeite perfumado na minha cabeça , porém ela derramou perfume nos meus pés.
47 Kəni tol lanu iətəni kəm ik məmə, inafəl rəkɨs rəhan təfagə tərah mɨn u tepət pɨk, kəni tol lanu, noliən mɨn əha iətəm təmol, tətəgətun məmə tolkeikei pɨk iəu. Mətəu nian iətos rəkɨs təfagə tərah rəha iətəmimi nəuan nəuvetɨn əmə, kəni kəsi, rəhan nolkeikeiən in natiəkəku ohniəu.”
47 Eu afirmo a você, então, que o grande amor que ela mostrou prova que os seus muitos pecados já foram perdoados. Mas onde pouco é perdoado, pouco amor é mostrado.
48 Kəni Iesu təməni=pən kəm pətan u məmə, “Rəham təfagə tərah mɨn, iəu inafəl rəkɨs.”
48 Então Jesus disse à mulher:
49 Kəni nətəmimi nəuvein mɨn iətəm kəməutauən ilah min, kəutəni kəm lah mɨn məmə, “?Iətəmimi naku təni məmə tatos rəkɨs təfagə tərah rəha iətəmimi?”
49 Os que estavam sentados à mesa começaram a perguntar: — Que homem é esse que até perdoa pecados?
50 Mətəu Iesu təməni=pən kəm pətan u məmə, “Uhgɨn tɨnosmiəgəh ik mətəu-inu nəməhatətə lak. Kəni uvən, pəh nəməlinuiən rəha Uhgɨn tətatɨg ohnik.”
50 Mas Jesus disse à mulher:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.