Mateus 26
North Tanna New Testament (TNN_WBT) vs AAI
1 Nian Iesu təmol namnun nəghatən mɨn əh kəm rəhan netəmim, kən mən-ipən kəm ilat məmə,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Nəkotɨtun məmə lafet rəha Nuhagego-inənotuwa, nian kəiu əm əh-ikɨn. Kən io, Nətɨ Etəmim, okegəhan-in-pən io məmə okətu-pər e nɨg kəməluau.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Kən pris asol mɨn ne netəm-iasol rəha noanol rəha Isrel kəmotuəfɨmɨn ilat mɨn e nimə rəha pris asol agɨn u nərgɨn u Kaeafas.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Kən moatəlpəkau məmə okotaskəlɨm Iesu e nolən eko-eko, kən motohamnu in.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Məto motən məmə, “Sənəmə e nian rəha lafet rəha Nuhagego-inən, okol məta netəmim kotoh ilat mɨn.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Nian Iesu əpəh e Petani e nimə rəha suah əh, nərgɨn u Saimon u leprosi təmol,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 kən pətan kit təmuwa ron mos senta kit u nəmtɨn tiəkɨs, kəmiuw-pən e pətəl kəmol e kəpiel itəm nəmtɨn tiəkɨs, katən məmə alapasta. Nian Iesu tatəpələh e tepɨl mətagwən, kən pətan u təmau rəhn-kapə e senta un.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Nian netəmim rəha Iesu kəmotəplan nat əh, neməha təmol ilat, motən məmə, “?Tahro katərəkɨn nat u?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Senta u, kɨtun nol-salɨm-inən, kən kos məni asol lan, kos-ipən kəm ian-rat mɨn.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Məto Iesu tɨnɨtun nəghatən itəm koatən, kən mən-ipən kəm ilat məmə, “?Tahro noatən rat pətan u? In təmol nat təwɨr agɨn kəm io.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Ian-rat mɨn nian rafin kotatɨg itəmat min ilat. Məto io, okol esatɨgən kitat min itəmat nian rafin.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Nian təməhtəg-pən e nɨpətɨk, təmol məmə otol əpen-əpenə o nɨtənɨmən io.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Iatən pahrien kəm itəmat məmə, ikɨn mɨn rafin e nətueintən itəm okən-iarəp namnusən təwɨr u, kən okəkəike kən-iarəp mɨn nat naka itəm pətan u təmol, kən nɨkilat otatəht mɨn in.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Kən netəm tuelef u kit rəha Iesu, nərgɨn u Jutas Iskariot, təmuwɨn məplan pris asol mɨn,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 kən mən-ipən məmə, “?Onəkotos-ipa naka kəm io okəmə ekegəhan-in-pɨnə Iesu kəm itəmat?” Kən kəmotafin məni ilat rafin tate itəm kəmol e silfa.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Kən tətuoun e nian əh, Jutas təmategəs-in suatɨp məmə otegəhan-in-pən Iesu e nelmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Nian e nətuounən itəm rəha lafet rəha Pret U Is Tɨkə Lan, netəmim rəha Iesu kəmotuwa motən-ipən kəm in məmə, “?Nakolkeike məmə itɨmat ekotol əpen-əpenə hiə rəham nagwənən rəha lafet rəha Nuhagego-inən məmə nakagwən ikɨn?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Kən Iesu təmən-ipən məmə, “Otuwɨn əpəh e taon, kən onəkotəplan suah kit itəm ekən kəm itəmat, kən nakotən-ipən kəm in məmə, ‘Iəgətun tatən məmə: Nian itəm Uhgɨn təmɨtəpun rəkɨs məmə rəhak, tɨnuwa iuəhkɨr. Kən ekol lafet rəha Nuhagego-inən kitiəh itɨmat rəhak netəmim mɨn e rəham nimə.’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Tol nəhlan rəhan netəmim kəmotol nat naka itəm Iesu təmən məmə okotol o nol əpen-əpenəən o nagwənən rəha lafet rəha Nuhagego-inən.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Nian tɨnehnaipən, Iesu tatəpələh ilat rəhan netəmim tuelef əpəh e tepɨl.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Kən nian kəmotagwən, kən təmən-ipən kəm ilat məmə, “Iatən pahrien kəm itəmat məmə itəmat kit otegəhan-in-pən io e nelmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhak.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Kən nɨkilat tɨnəpou, kən moatən-ipən kəm Iesu kitiəh kitiəh məmə, “?Eh, Iərəmərə, pah u? ?Io?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Kən Iesu təmən-ipən məmə, “Etəmim itəm otegəhan-in-pən io e nelmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhak, in rəhak kit itəm tatos nɨgɨn pɨret mos-ipən meer e plet kitiəh əm itɨmlau min.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Io, Nətɨ Etəmim, iatuwɨn e suatɨp rəhak, tahmen-ahmen əm e nəghatən kəməte lak. !Məto kəsi, nahməən asol o etəm u itəm otegəhan-in-pən Nətɨ Etəmim e nelmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn! Təwɨr pɨk agɨn məmə təməsaiir-əmən.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Kən Jutas u etəm otegəhan-in-pən Iesu e nelmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn təmən-ipən məmə, “Iəgətun. ?Pah əh? ?Io?” Məto Iesu təmən-ipən məmə, “Əwəh, ik. Ik atɨp nəmən.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Nian kəmoatagwən, Iesu təmos pɨret, məfak ron, məmkas, mos-ipən kəm rəhan netəmim, mən-ipən məmə, “Otos motun, inu nɨpətɨk.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Kən mos kap wain, məfak ron, mos-ipən kəm rəhan netəmim, mən-ipən məmə, “Otənɨm, itəmat rafin.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Inu nɨtak itəm tatol məmə nəniəkɨsən rəha nasituən in tatətul matəmegəh. Nɨtak u okəhtəg o netəmim tepət məmə otafəl rəkɨs rəhalat nolən rat mɨn.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Iatən pahrien kəm itəmat məmə ekəsənɨm mɨnən wain u mətoarus nian itəm ekənɨm wain wi kitat min itəmat əpəh e nərəmərəən rəha Tata rəhak.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Nian kəmotan napuən əfak kit, motiet motuwɨn e Nɨtot Rəha Nɨg U Olif.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Kən Iesu təmən-ipən kəm ilat məmə, “O lapɨn əm u, nakotapəs rəhatəmat nahatətəən lak o nat naka itəm okol lak. Naoa Rəha Uhgɨn itəm təkəike mol nɨpahrienən, təmən məmə,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Məto nian ekəmegəh mɨn e nɨmɨsən, iakaupən muwɨn əpəh Kalili, kən itəmat nəpanotuarisɨg.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Kən Pita təmən-ipən məmə, “Mətan, ilat rafin okotapəs rəhalat nahatətəən lam, məto io, kəp, esapəsən rəhak nahatətəən lam nian kit ne.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Kən Iesu təmən-ipən kəm Pita məmə, “Iatən-ipɨnə pahrien kəm ik məmə, lapɨn əm u, uarisɨg mənɨg təpanɨmnən, onakən mau kɨsɨl məmə nəkəruru io.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Məto Pita tən məmə, “Nat əpnapɨn ekəkəike mɨmɨs kilau min ik, okol ekəsənən məmə ekəruru ik.” Kən rəhan rafin netəmim kotən mɨn tahmen e Pita.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Kən Iesu ne rəhan netəmim kəmotuwɨn ikɨn kit katən məmə Ketsemani, kən təmən-ipən kəm ilat məmə, “Oatəpələh ikɨn-u, pəs io ekuwɨn ikɨn əh məghat kəm Uhgɨn e nəfakən.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Kən təmit Pita ne nətɨ Sepeti mil ilat min, kən nɨkin tɨnahmə pɨk, kən tɨnəto tərat.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Kən təmən-ipən kəm iləhal məmə, “Iakəto nɨkik tɨnahmə pɨk, iuəhkɨr ekɨmɨs lan. Itəməhal ətahləpələh ukɨn-u, mətəhlaiir kitat min io.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Kən muwɨn noan məsɨn əm, meiuaiu mɨsin-pən rəhn-kapə e nɨsɨp matəfak, matən məmə, “Rəhak Tata, okəmə suatɨp kit mɨn əh-ikɨn o rəham nalpəkauən, pəs nakohrəkɨs ron io nəratən itəm tatuwa. Məto sənəmə nakol nəwiak, məto nakol nəwiam.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Kən təmɨtəlɨg-pa məplan iləhal kətəhlapɨl. Kən təmən-ipən kəm Pita məmə, “?Tahro nəsəhlaiirən kitat min io o aua kitiəh əm ne?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Atəhlaiir kən mətəhaləfak məmə nəsəhaluwɨnən ima nos-ipən-os-ipənən. Nɨkitəməhal tolkeike, məto nɨpətɨtəməhal təpou.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Kən mɨtəlɨg-pən mɨn matəfak mətau kəiu, matən məmə, “Rəhak Tata, okəmə ekəkəike mos nəratən itəm tatuwa, kən pəs nakol nəwiam.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Kən nian təmɨtəlɨg-pa, təməplan iləhal kɨnəhlapɨl məto-inu napɨlən tɨnos iləhal.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Kən tapəs iləhal mɨtəlɨg-pən mɨn matəfak mətau kɨsɨl, matən əm nəghatən kitiəh əm.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Kən mɨtəlɨg-pa mən-ipən kəm iləhal məmə, “?Nəkatəhlapɨl əh mətəhlameg, o? Əhaləplan-tu, aua tɨnatuwa iuəhkɨr, kən io Nətɨ Etəmim, okegəhan-in-pən e nelmɨ netəm nol təfagə rat.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 !Əhalətul-ta, koatuwɨn! !Etəmim u tatuwa itəm otegəhan-in-pən io e nelmɨ rəhak tɨkɨmɨr mɨn!”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Nian Iesu təmatəghat-əh, Jutas, in etəm tuelef kit rəha Iesu, təmiet-arəpa ilat nɨmanin netəmim itəm koatəmɨk naip asol rəha nəluagɨnən ne kəsou-əsou. Pris asol mɨn ne netəm-iasol rəha noanol rəha Isrel kəmotahl-ipa ilat.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Jutas təmən-ipən rəkɨs nəghatən kəm ilat məmə, “Pah u itəm ekətuilɨm-pən lan, kən nakotaskəlɨm in.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Kən roiu agɨn, Jutas təmaliwək muwɨn o Iesu mən-ipən məmə, “!Təwɨr, Iəgətun!” kən mətuilɨm-pən lan.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Kən Iesu təmən-ipən məmə, “Io kit, ol nat naka itəm nəmuwa ron.” Kən netəmim kəmotaliwək motaskəlɨm Iesu məmə okotɨləs-ipən e kalapus.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Kən etəmim kit rəha Iesu təmea-pən miuw rəkɨs rəhan naip asol rəha nəluagɨnən, kən moahin naip təte-rəkɨs matəlgɨ slef rəha pris asol agɨn.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Kən Iesu təmən-ipən kəm in məmə, “Aii-pən rəham naip e nəmeen, məto-inu netəm mɨn u itəm koatoahin naip, okotɨmɨs e naip.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ?Nɨkim təht məmə ekəruru naun-inən rəhak Tata, kən roiu agɨn otahl-ipa nagelo mɨn taosan tepət tepətməmə okotasitu lak?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Məto okəmə ekol nəhlan, okol Naoa Rəha Uhgɨn otəsuwamən mol nɨpahrienən lan, itəm tatən məmə otuwa tol nəhlan.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 E nian əh, Iesu təmən-ipən kəm nɨmanin netəmim məmə, “?Tahro nəmotuwa motəmɨk naip asol mɨn ne kəsou-əsou mɨn? ?Nɨkitəmat təht məmə io iatol nəluagɨnən o nahwinən kapman, o? !Kəp! Nian rafin iakatəpələh əpəh e Nimə Rəha Uhgɨn matəgətun netəmim, kən nəsotuwamən motaskəlɨm io.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Məto natɨmnat mɨn əh rafin tɨnuwa mol nɨpahrienən lan məmə Naoa Rəha Uhgɨn itəm ien mɨn aupən kəmotəte otuwa mol nɨpahrienən lan.” Kən rəhan mɨn netəmim kəmotapəs in motagɨm.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Netəm mɨn u itəm kəmotaskəlɨm Iesu, kəmotɨləs motuwɨn o Kaeafas u in pris asol agɨn. Ikɨn əh, iəgətun mɨn rəha Lou ne netəm-iasol mɨn rəha noanol rəha Isrel, koatuwa motuəfɨmɨn ikɨn.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Məto Pita tətan təlɨg-təlɨg matuarisɨg-in Iesu, muwɨn əpəh e latuənu rəha pris asol agɨn. Kən təmuwɨn əpəh e iat matəpələh ilat mopael mɨn məmə otəplan-tu məmə okol naka e Iesu.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Pris asol mɨn ne netəmim rafin rəha kaonsel koategəs-in nəghatən eiueiuə mɨn e Iesu məmə okotohamnu in o nəghatən mɨn əh.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Məto kəsotəplanən nolən rat kit rəhan o nəghatən eiueiuə mɨn rəha netəmim, nat əpnapɨn nəghatən eiueiuə mɨn tepət kəmotiet. Kən əmun, etəmim kəiu kuea aupən,
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 kən muən-iarəp məmə, “Suah u təmatən məmə tɨtun nərəkɨnən Nimə Rəha Uhgɨn, kən miləkɨn mɨn e nian kɨsɨl əm.”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Kən pris asol agɨn tətul mən-ipən kəm Iesu məmə, “?Tahro nəsəghatən? ?Tahro e nəghatən mɨn əh itəm koatən-iarəp tatɨləs pɨkən ik?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Məto Iesu təpnapɨn əm məsəghatən. Kən pris asol agɨn təmən-ipən kəm in məmə, “Onakəkəike mos noanawɨl kit e Uhgɨn itəm tatəmegəh, kən mən-iarəp nɨpahrienən kəm itɨmat məmə ik Nətɨ Uhgɨn ne Kristo itəm Uhgɨn təmən məmə otahl-ipa, o kəp.”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Kən Iesu təmən-ipən məmə, “Əwəh, tol əm məmə inu nəmən mihin ne. Məto ekən-ipɨnə kəm itəmat rafin məmə, e nian itəm otuwa, onəkotəplan io Nətɨ Etəmim ekatəpələh e nɨkalɨn matɨp rəha Uhgɨn u Etəm Təsanən Agɨn, kən mateiuaiu-pa e neai e nɨmal napuə.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Kən pris asol agɨn təməhap rəhan napən məto-inu tatəto tərat o nəghatən rəha Iesu, kən mən məmə, “!Tatəghat rat e Uhgɨn!?Tahro məmə suah kit mɨn təkəike məghat mɨn lan? Otətəlɨg-in-tu, nəmotəto nəghatən rat əh.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ?Nɨkitəmat təht məmə naka?” Kən kəmotən-ipən məmə, “Otəkəike mɨmɨs.”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Kən kəmotagəh əpnapɨn əm nɨganəmtɨn, kən motaht e nelmɨlat. Neen kotem e nelmɨlat,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 kən motən-ipən məmə, “Ei, Kristo. ?Ən-iarəp e nəsanənən rəha Uhgɨn məmə pah təmoh ik?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 E nian əh, Pita tatəpələh ihluə e iat rəha nimə, kən iolwək kit pətan əkəku tuwa ron mən-ipən kəm in məmə, “Ik mɨn u, nəmatuarisɨg-in Iesu, etəm Kalili.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Məto Pita təmən-iamnin kəm ilat rafin məmə, “Iəkəruru nat un itəm nakatən.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Kən maliwək muwɨn e ket rəha iat, kən ikɨn əh pətan əkəku kit mɨn təməplan in, kən təmən-ipən kəm netəmim ikɨn əh məmə, “Suah u kit u təmatuarisɨg-in Iesu Etəm Nasaret.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Məto Pita təmən-iamnin əskasɨk mɨn mos noanawɨl məmə, “!Iəkəruru suah əh!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Təsuwəhən, netəm mɨn u koatətul ikɨn əh kotuwɨn o Pita motən-ipən məmə, “Pahrien məmə ik kit əh, məto-inu nolən rəha nəghatən rəham tahmen əm elat.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Kən tɨnətuoun maun-in nəratən mɨn koatɨsɨ-pən o Uhgɨn moatuwa ron okəmə teiuə. Kən təmos noanawɨl məmə, “!Iəkəruru suah əh!” Kən roiu agɨn, mənɨg təmɨmnən.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Kən Pita nɨkin təht nəghatən itəm Iesu təmən kəm in məmə, “Uarisɨg mənɨg otɨmnən, onakən mau kɨsɨl məmə nəkəruru io.” Kən Pita təmiet muwɨn ihluə, kən təmasək təmasək.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.