João 13
North Tanna New Testament (TNN_WBT) vs NTLH
1 Tɨnuwa mətoarus nian netəm Isrel kotol lafet lan, lafet rəha Nuhagego-inən, kən Iesu tɨnɨtun məmə rəhan nian tɨnuwa rəkɨs məmə otiet e nətueintən u, muwɨn mehm Tata Uhgɨn.Nian rafin in təmatolkeike pɨk rəhan netəmim u kotatɨg e nətueintən, kən məto roiu in tatəgətun əsas rəhan nolkeikeən rafin kəm ilat.
1 Faltava somente um dia para a Festa da Páscoa . Jesus sabia que tinha chegado a hora de deixar este mundo e ir para o Pai. Ele sempre havia amado os seus que estavam neste mundo e os amou até o fim.
2 Tɨnehnaipən, Iesu ne rəhan netəmim mɨn kəmoatagwən, kən Setan tɨnatos-ipən-os-ipən rəkɨs kəm Jutas Iskariot, nətɨ Saimon, məmə in otosalɨm-in Iesu tuwɨn e nelmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhan.
2 Jesus e os seus discípulos estavam jantando. O Diabo já havia posto na cabeça de Judas, filho de Simão Iscariotes, a ideia de trair Jesus.
3 Iesu təmɨtun məmə Tata Uhgɨn təmələhəu-pən rəkɨs natɨmnat rafin u e nelmɨn,kən tɨnɨtun mɨn məmə in təmɨsɨ-pən o Uhgɨn, kən in otəpanɨtəlɨg-pən mɨn o Uhgɨn.
3 Jesus sabia que o Pai lhe tinha dado todo o poder. E sabia também que tinha vindo de Deus e ia para Deus.
4 Tol nəhlan, in təmətul, kən mapeg rəkɨs rəhan sot asol, kən mətəut-in tawɨl kit.
4 Então se levantou, tirou a sua capa , pegou uma toalha e amarrou na cintura.
5 Kən mɨləs pesɨn kit, mətu-pən nəhau lan, kən əmun mətuoun mətau nelkɨ rəhan mɨn netəmim, kən mətafəl e tawɨl, tawɨl u itəm in tatətəut-in.
5 Em seguida pôs água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha.
6 Təmol mihin, muwɨn e Saimon Pita, kən Pita tən-ipən kəm in məmə, “?Iərəmərə, təhrol? Təsəwɨrən məmə ik onakau nelkək.”
6 Quando chegou perto de Simão Pedro, este lhe perguntou: — Vai lavar os meus pés, Senhor?
7 Məto Iesu tən-ipən kəm in məmə, “Roiu ik nəkəruru nɨpətɨ nat u io iatol, məto uarisɨg un, onəpanɨtun nɨpətɨn.”
7 Jesus respondeu:
8 Kən Pita tən-ipən kəm in məmə, “Okol nəsauən nelkək nian kit ne.” Məto Iesu təmə, “Okəmə ekəsauən nelkəm, kən okol ik nəkəsuwamən mol rəhak etəmim.”
8 — O senhor nunca lavará os meus pés! — disse Pedro.
9 Kən Saimon Pita təmən-ipən kəm in məmə, “!Iərəmərə, okəmə tol nəhlan, kən onasauən əm nelkək, məto onakau mɨn nelmək ne rəhk-kapə!”
9 — Então, Senhor, não lave somente os meus pés; lave também as minhas mãos e a minha cabeça! — pediu Simão Pedro.
10 Kən Iesu tən-ipən kəm in məmə, “!Kəp! Etəm un tɨnaig rəkɨs, in tɨnəruən rəkɨs, tɨnahmen. Təwɨr əm məmə okəsau mɨnən nɨpətɨn; məto io oekəike mau mɨn əm nelkɨn. Itəmat nɨnotəruən rəkɨs. Məto sənəmə itəmat rafin agɨn-əh.”
10 Aí Jesus disse:
11 Iesu tɨnɨtun rəkɨs məmə ilat pah un otegəhan-in-pən in e nelmɨ rəhan tɨkɨmɨr mɨn. Tol nəhlan, kən in tən məmə, “Sənəmə itəmat rafin agɨn-əh.”
11 Jesus sabia quem era o traidor. Foi por isso que disse: “Todos menos um.”
12 Nian Iesu tɨnau rəkɨs nelkɨ rəhan netəmim mɨn, kən muwɨn mɨn e rəhan napən, kən muwɨn mɨn məpələh e nəmeen e tepɨl. Kən əmun mətapəh olat məmə, “?Itəmat nəkotɨtun nɨpətɨ nat u emol roiu agɨn etəmat?
12 Depois de lavar os pés dos seus discípulos, Jesus vestiu de novo a capa, sentou-se outra vez à mesa e perguntou:
13 Itəmat nakotaun-in io məmə Iəgətun ne Iərəmərə, kən tətuatɨp əm nulan, məto-inun nɨpahrienən məmə io u, rəhatəmat Iəgətun ne rəhatəmat Iərəmərə.
13 Vocês me chamam de “Mestre” e de “Senhor” e têm razão, pois eu sou mesmo.
14 “Məto-inu io, io u rəhatəmat Iərəmərə ne io Iəgətun rəhatəmat, kənu io ekau nelkɨtəmat, kənu itəmat mɨn, onəkotau nelkɨtəmat mɨn.
14 Se eu, o Senhor e o Mestre, lavei os pés de vocês, então vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Io emol məgətun itəmat lan, məmə itəmat onəkotol nolən kitiəh əm, məmə inu, emol mihin etəmat.
15 Pois eu dei o exemplo para que vocês façam o que eu fiz.
16 Nɨpahrienən agɨn u iatən-ipɨnə kəm itəmat məmə, iolwək kit, in təsaprəkɨs-inən rəhan etəm-iasol, kənu iahl-ipən in təsaprəkɨs-inən etəm tɨtahləpis.
16 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o empregado não é mais importante do que o patrão, e o mensageiro não é mais importante do que aquele que o enviou.
17 Roiu əh, itəmat nəkotɨtun wɨr natɨmnat mɨn u. Kən o nat u, okəmə nəkoatol nulan, kən itəmat onəkotos nəwɨrən o Uhgɨn.
17 Já que vocês conhecem esta verdade, serão felizes se a praticarem.
18 “Io esənən itəmat rafin.Io ekɨtun wɨr itəmat mɨn un itəm io emɨtəpun itəmat.Məto nəghatən u rəha Naoa Rəha Uhgɨn, otəkəike muwa mol nɨpahrienən lan. Nəghatən u tatən məmə, ‘Etəmim u, aupən itɨmlau ematuagwən kələh e plet kitiəh, məto roiu, in tɨnəuhlin rəhan nətəlɨgən, mɨnatol noa kəm io.’
18 — Não estou falando de vocês todos; eu conheço aqueles que escolhi. Pois tem de se cumprir o que as
19 Io iatən-iarəp natɨmnat mɨn u kəm itəmat u-roiu, nian okəsolən əh. Məto nian okatol, kən itəmat onəkotahatətə lak, məmə Io u inu.
19 Digo isso a vocês agora, antes que aconteça, para que, quando acontecer, vocês creiam que “
20 Nɨpahrienən agɨn u iatən-ipɨnə kəm itəmat məmə, etəmim pah itəm tatos rəhak iahləpis kən nɨkin tagien ron, tahmen-pən əm məmə in tatos mɨn io, kən nɨkin tagien ron io. Kənu etəmim itəm tatos wɨr io, kən nɨkin tagien ron io, tahmen-pən əm məmə in tatos wɨr mɨn rəhak Tata, kən nɨkin tagien ron.”
20 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem receber aquele que eu enviar estará também me recebendo; e quem me recebe recebe aquele que me enviou.
21 Nian Iesu tɨnən-iarəp rəkɨs nəghatən əh, kən nɨkin təməfɨgəm pɨk, kən in təmə, “Nɨpahrienən agɨn u iatən-ipɨnə kəm itəmat məmə, itəmat kit u ikɨn-u, otegəhan-in-pən io e nelmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhak.”
21 Depois de dizer isso, Jesus ficou muito aflito e declarou abertamente aos discípulos:
22 Kən rəhan netəmim mɨn kəmotətag-pən motəplan ilat mɨn. Nɨkilat natəht məmə kəruru məmə in tatən pah.
22 Então eles olharam uns para os outros, sem saber de quem ele estava falando.
23 Kən ilat kit u itəm Iesu in tolkeike pɨk,in tataməhliuəhkɨr əm o Iesu.
23 Ao lado de Jesus estava sentado um deles, a quem Jesus amava.
24 Kən Saimon Pita, in təmasgəwɨn-pən anion kəm in məmə, “Ətapəh-tu ron, məmə etəmim pah əh in tatən.”
24 Simão Pedro fez um sinal para ele e disse: — Pergunte de quem o Mestre está falando.
25 Kən suah əh təmiəu-iəu muwa iuəhkɨr o Iesu, kən mətapəh ron məmə, “?Iərəmərə, pah un nakatən?”
25 Então aquele discípulo chegou mais perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quem é ele?
26 Kən Iesu təmə, “Io ekəmkas pɨret məsɨn, kənu meer-pən e sup, kən mos-ipən kəm in, kənu suah u, inun.” Kən əmun, in təməmkas pɨret kit, meer-pən e sup, kən mos-ipən kəm Jutas, nətɨ Saimon Iskariot.
26 — É aquele a quem vou dar um pedaço de pão passado no molho! — respondeu Jesus. Em seguida pegou um pedaço de pão, passou no molho e deu a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Kən Jutas təmos pɨret un. Kən Setan tɨnalpin rəhan nətəlɨgən. Kən Iesu tən-ipən kəm in məmə, “Nat u nakəmə nakol, uwɨn uəhai əm mol.”
27 E assim que Judas recebeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus disse a Judas:
28 Netəmim mɨn un rəha Iesu itəm kotəməhl tɨtəlau e tepɨl moatagwən, ilat kəsotɨtunən məmə Iesu təmən-ipən nəghatən u kəm in o naka.
28 Nenhum dos que estavam à mesa entendeu por que Jesus disse isso.
29 Jutas in tɨtahtu kətɨm rəha məni rəhalat, kən ilat neen nɨkilat təht məmə Iesu təmən-ipən kəm in məmə otuwɨn mos-nəmtɨn nagwənən neen nɨgɨlat o lafet, o okəm-naka tatuwɨn otos-ipən məni neen kəm ian-rat mɨn.
29 Como era Judas que tomava conta da bolsa do dinheiro, alguns pensaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse alguma coisa para a festa ou desse alguma ajuda aos pobres.
30 Kən nian Jutas təmos rəkɨs pɨret u, təmətul miet uəhai əm. Kən tɨnapinəp rəkɨs.
30 Judas recebeu o pão e saiu logo. E era noite.
31 Nian Jutas tɨniet rəkɨs, kən Iesu təmə, “Roiu əh, Uhgɨn tɨnatɨləs-ipər nərgɨ Nətɨ Etəmim,kən Nətɨ Etəmim tɨnatɨləs-ipər nərgɨ Uhgɨn.
31 Quando Judas saiu, Jesus disse:
32 Məto nian Nətɨ Etəmim tɨnol əp rəkɨs nepətən rəha Uhgɨn, kən Uhgɨn atɨp əm in otol əp mɨn nepətən rəha Nətɨ Etəmim. Kən in otol əm huə roiu əm.
32 E, se por meio dele a natureza gloriosa de Deus for revelada, então Deus revelará em si mesmo a natureza divina do Filho do Homem. E Deus fará isso agora mesmo.
33 “Nenətɨk mɨn, okol esatɨgən tuwəh kitat min itəmat. Kən itəmat onəpanotegəs-in io, məto io iakatən mɨn əm nəghatən kitiəh əm kəm itəmat u-roiu, itəm ematən-ipən kəm netəm-iasol mɨn rəha Isrel aupən. Ematən-ipən kəm ilat məmə, ‘Ikɨn əh ekatuwɨn ikɨn, itəmat nəkotəruru nuwɨnən ikɨn.’
33 Meus filhos, não vou ficar com vocês por muito tempo. Vocês vão me procurar, mas eu digo agora o que já disse aos líderes judeus: vocês não podem ir para onde eu vou.
34 “Io iatən-ipɨnə nəghatən wi kit kəm itəmat məmə nəkotəkəike moatol.Itəmat nəkotəkəike motolkeike itəmat mɨn.Tahmen-pən əm məmə io emolkeike mihin itəmat, kənu e nolən kitiəh əm, itəmat nəkotəkəike motolkeike itəmat mɨn.
34 Eu lhes dou este novo mandamento: amem uns aos outros. Assim como eu os amei, amem também uns aos outros.
35 Kən okəmə nakolkeike nulan itəmat mɨn, kən netəmim rafin okotɨtun məmə itəmat rəhak mɨn netəmim.”
35 Se tiverem amor uns pelos outros, todos saberão que vocês são meus discípulos.
36 Kən Saimon Pita tətapəh ron məmə, “?Iərəmərə, ik onəkuwɨn hiə?” Kən Iesu tən-ipən kəm in məmə, “Ikɨn əh io ekatuwɨn ikɨn, ik nəkəruru nətəu-pa-mən io roiu, məto uarisɨg un, onəpanuwa.”
36 Simão Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, para onde é que o senhor vai? Jesus respondeu:
37 Kən Pita tətapəh ron məmə, “?Iərəmərə, oekəsətəu-pənən ik u-roiu o naka? Io, nɨkik tagien əm məmə ekɨmɨs ron ik.”
37 Pedro tornou a perguntar: — Senhor, por que eu não posso segui-lo agora? Eu estou pronto para morrer pelo senhor!
38 Kən Iesu tən-ipən kəm in məmə, “?Ik nakəmə nɨkim tagien əm məmə onakɨmɨs ron io? Nɨpahrienən agɨn u iatən kəm ik məmə, mənɨg otəsɨmnənən əh, kən ik onakən mau kɨsɨl məmə nəkəruru io.”
38 — Está mesmo? — perguntou Jesus. — Pois eu afirmo a você que isto é verdade: antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.