João 10
North Tanna New Testament (TNN_WBT) vs VC
1 Kən tən məmə, “Nɨpahrienən agɨn u iatən kəm itəmat məmə, etəmim itəm tatuwɨn imə e noanɨkulu rəha sipsip, təsuwɨn-pənən e ket, məto in tətaiu əm lan kən matiwɨgego in məmə otuwɨn imə e noanɨkulu rəha sipsip,in iakləh ne iohamnu itəm kit.
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, é ladrão e salteador.
2 Məto etəmim itəm tatuwɨn-pən e ket, in etəm tatehm sipsip.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Etəmim itəm tatətul e ket, nian rafin in taterəh e ket o suah u, kən sipsip mɨn kotɨtun nəwian. Nian rafin in tətaun-in nərgɨ sipsip mɨn kitiəh kitiəh, kən in matit ilat moatiet.
3 A este o porteiro abre, e as ovelhas ouvem a sua voz. Ele chama as ovelhas pelo nome e as conduz à pastagem.
4 Nian in tatit rəhan mɨn rafin sipsip moatiet e noanɨkulu, in tətaupən-in ilat, kən sipsip mɨn koatuarisɨg-in, məto-inu kotɨtun nəwian.
4 Depois de conduzir todas as suas ovelhas para fora, vai adiante delas; e as ovelhas seguem-no, pois lhe conhecem a voz.
5 Məto ilat kəsotətəu-pənən suah kit u itəm kotəruru, ilat okotəkəike kagɨm kapəs, məto-inu ilat kotəruru nəwian.”
5 Mas não seguem o estranho; antes fogem dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Iesu təmuəh nimaa nəghatən u, məto ilat kotəruru nɨpətɨn məmə tatən naka.
6 Jesus disse-lhes essa parábola, mas não entendiam do que ele queria falar.
7 Tol nəhlan, kən Iesu təmən-ipən mɨn kəm ilat məmə, “Nɨpahrienən agɨn u iatən kəm itəmat məmə, io u, io Ket rəha sipsip mɨn itəm koatuwɨn-pən ikɨn.
7 Jesus tornou a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Netəm mɨn u itəm kotaupən-in io, ilat rafin netəmim rəha nakləhən əm ne nohamnuən itəm.Məto sipsip mɨn kol kəsotətəlɨg-inən ilat.
8 Todos quantos vieram antes de mim foram ladrões e salteadores, mas as ovelhas não os ouviram.
9 Io un, io Ket u. Etəm tatuwa-pa io ikɨn, məmə otuwɨn imə, in otos nəmegəhən. In otuwa imə, miet muwɨn ihluə e io, kən mos manuwɨhl wɨr itəm tamiəmɨtə lan.
9 Eu sou a porta. Se alguém entrar por mim será salvo; tanto entrará como sairá e encontrará pastagem.
10 Məto iakləh, in tatuwa əm o nat kitiəh əm. In tatuwa məmə otakləh kən mohamnu itəm, kən mərəkɨn-ərəkɨn natɨmnat rafin. Məto io, emuwa məmə iakol suatɨp o nosən nəmegəhən,kən nəmegəhən u, in tərioah wɨr e nəwɨrən rafin.
10 O ladrão não vem senão para furtar, matar e destruir. Eu vim para que as ovelhas tenham vida e para que a tenham em abundância.
11 “Io u, Etəmim rəha Nehm Wɨrən Sipsip Mɨn.Etəm wɨr un, itəm tatehm wɨr sipsip mɨn, in nɨkin tagien əm məmə otos-ipən nəmegəhən rəhan o sipsip mɨn.
11 Eu sou o bom pastor. O bom pastor expõe a sua vida pelas ovelhas.
12 Məto etəmim un itəm katətou məmə in otatehm sipsip mɨn, in sənəmə etəm ətuatɨp rəha nehmən sipsip. Sənəmə in rəhan əh sipsip mɨn. Kən okəmə tarəplan kuri iarupɨn kit tatuwa məmə otus ilat, kən in otaiu mapəs ilat. Kən kuri iarupɨn u, tuwɨn mus sipsip mɨn neen, kən məhgatit ilat kotagɨm kitiəh kitiəh.
12 O mercenário, porém, que não é pastor, a quem não pertencem as ovelhas, quando vê que o lobo vem vindo, abandona as ovelhas e foge; o lobo rouba e dispersa as ovelhas.
13 Etəm nəhlan, in otagɨm məto-inun katətou əm in o nehmən sipsip mɨn, məto e nɨkin, in təsolən nat agɨn e sipsip mɨn.
13 O mercenário, porém, foge, porque é mercenário e não se importa com as ovelhas.
14 “Io u inu, io Etəmim rəha Nehm Wɨrən Sipsip Mɨn. Tata Uhgɨn in tɨtun io, kən io ekɨtun in,kən e nolən kitiəh əm, io ekɨtun rəhak sipsip mɨn, kən rəhak sipsip mɨn ilat kotɨtun io. Io nɨkik tagien əm, məmə oekɨmɨs o nosmegəhən ilat.
14 Eu sou o bom pastor. Conheço as minhas ovelhas e as minhas ovelhas conhecem a mim,
15 — ausente —
15 como meu Pai me conhece e eu conheço o Pai. Dou a minha vida pelas minhas ovelhas.
16 Kənu rəhak mɨn neen əpəh ikɨn sipsip mɨn, itəm kəsotatɨgən e noanɨkulu u, məto io ekəkəike mit mɨn ilat kotuwa. Ilat mɨn, okəpanotɨtun nətoən nəwiak. Kənu sipsip mɨn u ilat rafin u, okotuwa motuəfɨmɨn əm ilat mɨn motol kitiəh. Kən etəmim kitiəh əm, in otatehm ilat.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco. Preciso conduzi-las também, e ouvirão a minha voz e haverá um só rebanho e um só pastor.
17 “Rəhak Tata in tolkeike pɨk io, məto-inu nɨkik tagien əm məmə oekos-ipən rəhak nəmegəhən o netəmim, məmə uarisɨg lan, io ekos mɨn nəmegəhən rəhak.
17 O Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Etəmim kit tɨkə məmə otos-irəkɨs nəmegəhən rəhak, məto io atɨp əm ekos-ipən rəhak nəmegəhən məto-inun io əm iakolkeike mihin. Io atɨp əm iatos nepətən məmə ekəhlman rəhak nəmegəhən, kən io atɨp əm matos mɨn nepətən məmə ekaskəlɨm mɨn rəhak nəmegəhən. Nat u inu, itəm rəhak Tata təmən-ipa kəm io məmə ekəkəike mol mihin.”
18 Ninguém a tira de mim, mas eu a dou de mim mesmo e tenho o poder de a dar, como tenho o poder de a reassumir. Tal é a ordem que recebi de meu Pai.
19 Kən netəm Isrel u, ilat kəmotoor mɨn ilat mɨn o nəghatən mɨn u.
19 A propósito dessas palavras, originou-se nova divisão entre os judeus.
20 Ilat tepət kotən məmə, “!Suah u narmɨn rat kit tətatɨg lan! !Rəhn-kapə tətalməl! ?Təhrol itəmat nakoatətəlɨg-in?”
20 Muitos deles diziam: Ele está possuído do demônio. Ele delira. Por que o escutais vós?
21 Məto neen mɨn, ilat koatən məmə, “Nəghatən u, sənəmə nəghatən rəha etəm narmɨn rat tətatɨg lan. ?Nɨkitəmat təht məmə, narmɨn rat tɨtun nol-wɨrən iganəmtɨn əpɨs, təwɨr mɨn?”
21 Outros diziam: Estas palavras não são de quem está endemoninhado. Acaso pode o demônio abrir os olhos a um cego?
22 Tɨnuwa e nian rəha netəm Isrel itəm koatol lafet kit lan Jerusalem. Nərgɨ lafet u, in lafet rəha Nol-Wɨrən Mɨn Nimə Rəha Uhgɨn.
22 Celebrava-se em Jerusalém a festa da Dedicação. Era inverno.
23 In əh e nian rəha nətəpən. Kən Iesu təmətaliwək e feranta e Nimə Rəha Uhgɨn, nərgɨn u, Feranta Rəha Kig Solomon.
23 Jesus passeava no templo, no pórtico de Salomão.
24 Kən netəm Isrel neen kəmotuwa motətul, motɨtəlau in. Kəmotən-ipən kəm in məmə, “?Onəghan kən ik nəpanol itɨmat ekotɨtun ik? Okəmə ik Kristo pahrien itəm Uhgɨn təmən məmə otahl-ipa, nakən-ipa wɨr kəm itɨmat.”
24 Os judeus rodearam-no e perguntaram-lhe: Até quando nos deixarás na incerteza? Se tu és o Cristo, dize-nos claramente.
25 Kən Iesu tən-ipən kəm ilat məmə, “Io enəmən-ipɨnə rəkɨs kəm itəmat,məto itəmat nəsotahatətəən lak. Nəmtətin mɨn u itəm iatol e nərgɨ rəhak Tata, ilat koatol nəfɨgəmən e nəghatən rəhak,
25 Jesus respondeu-lhes : Eu vo-lo digo, mas não credes. As obras que faço em nome de meu Pai, estas dão testemunho de mim.
26 məto itəmat nəsotahatətəən lak, məto-inun itəmat sənəmə rəhak mɨn sipsip mɨn.
26 Entretanto, não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Rəhak sipsip mɨn ilat koatəto nəwiak kən motɨtun. Io ekɨtun wɨr ilat, kən ilat koatuarisɨg-in io.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, eu as conheço e elas me seguem.
28 Kən io iatos-ipən nəmegəhən lilɨn u namnun tɨkə kəm ilat, ilat okol kəsotɨsɨmɨsən nian kit ne. Kən etəmim kit ne okol təsiuw rəkɨsən ilat e nelmək.
28 Eu llhes dou a vida eterna; elas jamais hão de perecer, e ninguém as roubará de minha mão.
29 Rəhak Tata itəm təmos-ipa ilat kəm io, in təsanən taprəkɨs-in natɨmnat rafin. Tol nəhlan, kən suah kit okol təsiuw rəkɨsən ilat e nelmɨn.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém as pode arrebatar da mão de meu Pai.
30 Itɨmlau rəhak Tata, itɨmlau kitiəh əm.”
30 Eu e o Pai somos um.
31 Kən netəm Isrel kəmotəmɨk mɨn kəpiel apɨn, məmə okotaht in lan.
31 Os judeus pegaram pela segunda vez em pedras para o apedejar.
32 Məto Iesu tən-ipən kəm ilat məmə, “Io enamol rəkɨs nəmtətin wɨr mɨn tepət e nɨganəmtɨtəmat. Nəmtətin mɨn əh ilat əh, rəhak Tata təmos-ipa məmə io ekol. ?Məto nəmtətin ahrol un itəmat nakotəmə onəkotaht io ron e kəpiel apɨn?”
32 Disse-lhes Jesus: Tenho-vos mostrado muitas obras boas da parte de meu Pai. Por qual dessas obras me apedrejais?
33 Kən ilat kotəmə, “Itɨmat esotənən məmə ekotaht ik e kəpiel apɨn o nat pɨspɨs wɨr mɨn u ik natol. Itɨmat ekotəmə ekotaht ik məto-inu nakatən rat Uhgɨn. Ik etəmim əm, məto ik nakatən məmə ik Uhgɨn.”
33 Os judeus responderam-lhe: Não é por causa de alguma boa obra que te queremos apedrejar, mas por uma blasfêmia, porque, sendo homem, te fazes Deus.
34 Kən Iesu tən-ipən kəm ilat məmə, “Kəməte-pən aupən, e rəhatəmat ətuatɨp Lou, məmə Uhgɨn təmən-ipən kəm ilat məmə, ‘Itəmat uhgɨn mɨn.’
34 Replicou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses {Sl 81,6}?
35 Kən kitat kotɨtun məmə Naoa Rəha Uhgɨn, okol təsəuhlinən. Uhgɨn təmos-ipən nəghatən rəhan kəm netəmim neen. ?Tol nəhlan, okəmə Uhgɨn təmatəghat-in netəm mɨn u, kən mən ilat məmə uhgɨn mɨn,
35 Se a lei chama deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {ora, a Escritura não pode ser desprezada},
36 kən nakotəhrol motəhai io moatən məmə io iatən rat Uhgɨn məto-inu iatən məmə io Nətɨ Uhgɨn? Io u inu, itəm Tata Uhgɨn in təmələhəu-pən io məmə rəhan pɨsɨn əm, kən mol əpen-əpenə lak, məmə otahl-ipa io ekuwa e nətueintən.
36 como acusais de blasfemo aquele a quem o Pai santificou e enviou ao mundo, porque eu disse: Sou o Filho de Deus?
37 Okəmə esolən nəmtətin mɨn itəm rəhak Tata tatol, kən sotahatətəən lak.
37 Se eu não faço as obras de meu Pai, não me creiais.
38 Məto okəmə iatol nəmtətin mɨn u rəhak Tata tatol, kən nat əpnapɨn məmə itəmat nəsotahatətəən e rəhak nəghatən mɨn, məto təwɨr məmə onəkotahatətə e nəmtətin mɨn rəhak. Kən tol nəhlan, itəmat onəpanotɨtun wɨr agɨn məmə Tata Uhgɨn tətatɨg lak, kən iakətatɨg e Tata Uhgɨn.”
38 Mas se as faço, e se não quiserdes crer em mim, crede nas minhas obras, para que saibais e reconheçais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Tol nəhlan, o nəghatən mɨn u, ilat kəmotolkeike mɨn məmə okotaskəlɨm in, məto in təmiet elat, magɨm.
39 Procuraram então prendê-lo, mas ele se esquivou das suas mãos.
40 In təmeguəfɨmɨn-pən mɨn e nəwtain nəhau Jotan, muwɨn əpəh, aupən, Jon təmol baptais e netəmim ikɨn. Kən mətatɨg ikɨn əh.
40 Ele se retirou novamente para além do Jordão, para o lugar onde João começara a batizar, e lá permaneceu.
41 Kən netəmim tepət kəmotuwa ron, kən moatən məmə, “Jon təməsolən nəmtətin kit ne. Məto nəghatən mɨn itəm in təmatən e suah u, ilat rafin nɨpahrienən əm.”
41 Muitos foram a ele e diziam: João não fez milagre algum,
42 Kən ikɨn əh, netəmim tepət kəmotahatətə e Iesu.
42 mas tudo o que João falou deste homem era verdade. E muitos acreditaram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.