Tiago 2
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs AAI
1 Piak me, kɨmiaha hiənahatətə raka ia Iərɨmənu asori səkɨtaha Iesu Kristo. Ro pen kɨmiaha tihəpkopəiti mhə ia kɨmiaha me, mətə tiho rəmnəmwhen a.
1 Taitu kwa i ata Regah Jesu Keriso marakaw ana Regah kwabitumitum. Imih sabuw men ufuhine hai itininamaim kwanabuwih hai merar kwanayimih.
2 Trɨni mɨnuə kɨmiaha hiousəsɨmwɨn kɨmiaha me, nənə iəmə kəru krouuvnimwə pehe, riti tɨnari səvənhi ramasan, ruvei pen riɡ kɨno ia kol, riti nautə səvənhi riwən, tɨnari səvənhi rəpəruəpəruə, kɨmiaha tihaməkeikei mho rəmnəmwhen a ia nirau.
2 Veya ta orot sawar wairafin boro na’abur gewas uman gold ring niyoun nan a kou’ayamaim narun; naatu orot ta yababan wairafin auman boro ana sawar kakafih na’osen nan narun.
3 Rərəha mə hiəsiai iəmə tɨnari səvənhi ramasan, mhəni pen tukwe in mə, “Uvehe, məkure i ia kwopun amasan ikɨn,” mhəni ərəha iəmə i nautə səvənhi riwən mə, “Ərer pen fwe,” uə “Əkurei irapw ia nɨsuk.”
3 Kwa orot e’abur gewas enan boro kwanab ana merar kwanay kwanao, “Aro, efan gewasin iti kumare kuma.” Baise orot yababan wairafin isan boro kwanao, “Aro nati haw kumare kuma o nati’imaim kubat.” Nati na’atube kwanasisinaf na’at
4 Nəpɨn kɨmiaha hiamo noien me iamɨnhi, hiətoni mə kɨmiaha nepwɨn hiasori mhəpi raka kɨmiaha nepwɨn. Nənə hiaməkiri nərmama ia nətərɨɡien ərəha səkɨmiaha.
4 kwa i kouseb wanawanamaim kwaimatar. Orot ta efan gewasin kwaitin, orot ta efan kakafin kwaitin, afufunen nati na’atube i men gewasin.
5 Piak keikei me, hətərɨɡ ro. Kumwesən ruvərfi raka nərmama nautə səvənraha riwən ia təkure tɨprənə i mə nahatətəien səvənraha trɨskai. In ruvərfi raka mwi irəha mə tuhəuvnimwə pen ia nɨtətə sə in ramərɨmənu irə. Nɨtətə nəha Kumwesən rɨməni mə nərmama səməme hokeikei in tuhəuvnimwə pen irə.
5 Imih taitu au yabow, kwananowar gewas, sabuw iyab iti tafaramamaim yababan wairafih God rubinih baitumatum wairafih himatar God ana aiwob boro ninowah hinab, sabuw iyab God hibiyabuw eomatanih bairi.
6 Mətə kɨmiaha hiamətə ərəha a nərmama me nəha nautə səvənraha riwən. Mətə nɨsɨmə nəha kamho nəmisəien m kɨmiaha? Nɨsɨmə nəha kamhəvi irapw kɨmiaha ia kwopun kaməkiri nəɡkiariien ikɨn? Kwa nərmama me nəha nautə səvənraha rasori kamho iamɨnhi irə.
6 Baise kwa i yababan wairafih kwabi’orot bai’ibih. Sabuw sawar wairafih hibokwarakwarar baibatiyenamaim teyaya’i kwa’itih kwasoso’ob ai en?
7 Irəha nəha kamhəni ərəha nahaɡ asori səvəi Iesu, nəhaɡ sə Kumwesən rɨnəkwein kɨmiaha irə.
7 Sabuw nati i kwa Jesu wabin gewasin kwabaib isan tur kakafin hio tibi’ibi kwa’i’itin ai en?
8 Mətə loa asori səvəi Iərɨmənu səkɨtaha raməmak ia Nəkukuə Ikinan rani mə, “Tikaməkeikei mokeikei piam rəmwhen ikokeikei atukw ik.” Trɨni mɨnuə kɨmiaha hiamesi pen pərhien nəɡkiariien nəha, hiamo noien amasan.
8 God ana obaiyunen tur ofafar bukamaim iti na’atube hikirum, “Taituwa iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.” Iti ofafar i anababatun turobe’emaim kwanabi’ufunun na’at, nati i ef gewasin kwasisinaf.
9 Mətə trɨni mɨnuə hiamopəiti ia nərmama nepwɨn, hiamo noien ərəha, nənə loa nəha tro pui kɨmiaha, mɨni mə kɨmiaha nərmama sə hiamərui Loa.
9 Baise sabuw ufuhine hai itininamaim ta efan gewasin kwanitin, naatu ta efan kakafin kwanabitin, nati i bowabow kakafin kwasisinaf, imih kwa i ofafar asto’obenayah.
10 Trɨni mɨnuə iərmama riti ramarkut mə tresi pen pam nəfe Loa səvəi Kumwesən rani, mətə rapəti ia nəɡkiariien kuatia a, rəmwhen mə in rɨnərui nəɡkiariien me pam ia Loa nəha.
10 Orot yait ofafar etei ebobosiyasiyar, baise wanawanahimaim ofafar ta’imon ea’astu’ub, ofafar etei i ea’asto’oben.
11 Kumwesən nəha sə rɨməni mə, “Tikəpwəh nakresien pran səvəi iərməpə,” Kumwesən nəha in nəha rɨməni mwi mə, “Tikəpwəh nousi əpuneien iərmama.” Trɨni mɨnuə ikəpwəh nakresien pran səvəi iərməpə, mətə ikamousi əpune iərmama, ik iərmama ikamərui ihi Loa səvəi Kumwesən.
11 Anayabin ofafar eo, “Taituwa aawan ufun men inan.” Naatu eo maiye, “Taituwa men ina’asabun.” Naatu o tura aawan ufun men inamih, baise tura i’asabun momorob o i ofafar etei i’asto’oben.
12 Nəɡkiariien me səkɨmiaha mɨne noien me səkɨmiaha tuhaməkeikei mhesi pen loa sə rameivinari ia kɨmiaha. Kɨmiaha tihaməkeikei mho iamɨnhi irə tɨ nəri nə mə Kumwesən trəkiri kɨmiaha ia loa nəha.
12 Sabuw iyab roufamen ana ofafar ebibatiyih na’atube o auman boro nibatiyi, imih mata toniwa’an abisa kubowabow naatu abisa kuo ina’itin gewas.
13 Trɨni mɨnuə iərmama riti rəpwəh napiien nərmama nəpɨn raməkiri irəha tɨ noien me səvənraha, Kumwesən trəpwəh napiien in nəpɨn trəkiri in tɨ noien me səvənhi. Napiien tɨ iərmama ramasan məpi raka nəkiriien in tɨ noien me səvənhi.
13 Anayabin o yait taituw men kukakabibirih baibabatiyen ana veya God boro men nakabibirimih. Kabeberamaim boro God dogoron inabotabir baibatiyen boro inisnowah.
14 Piak me, trəfo masitu ia iərmama riti trɨni mɨnuə rani mə ramahatətə ia Iesu Kristo mətə in rɨpko mhə nari riti, ko nahatətəien sə ro iamɨnhi irə ruvehimɨru in? Rekəm!
14 Taitu, orot ta nao, ayu i baitumatumayan, baise men nabi’a’it na’at ana gewasin boro abistan namatar? Baitumatum nati na’atube men karam boro niyawasi.
15 Trɨni mɨnuə piəvtaha riti uə kɨtirimətaha riti ramarə ərəha tɨnari səvənhi riwən nəveɡɨnien sənəni rəpwəh nəmwhenien,
15 Ana itinin ta i iti, taituwa aurih ar faifuw en naatu mar etei ana fofonin isan aurih bay en.Taituwa aurin sawar en inibais|src="C069.tif" size="span" loc="Jas 2.15" copy="Illustration used with permission of New Tribes Mission." ref="2.15-16"
16 tihaməkeikei mhəuvei pen tɨnari uə nəveɡɨnien min. Trɨni mɨnuə hiəpwəh nuvehi penien nari riti min, mhəni pen a tukwe in mə, “Evən ia nəmərinuien, məpwəh nəkwieiien, məni amasan nari,” nəɡkiariien nəha trəfasitu irə? Ro nəri auər a i.
16 Nati ana veya’amaim o bay men initih naatu ar faifuw men initih, baise ina’uwih. “Kwana’abur gewas biya hinafora’ab naatu bay kwanaa ya hinagadid, God nigegewasini kwanama.” Tur nati na’atube inao ana gewasin boro abisa namatar?
17 Ia noien nəha rəmwhen a mwi nahatətəien əpa trɨni mɨnuə rɨpko mhə nari riti remhə.
17 Itininaban nati na’atube, imih baitumatum akisin nabin nabat, aurin bai’a’it en nati baitumatum i murubin.
18 Mətə iərmama riti trəɡkiari iamɨnhi irə mɨni mə, “Ik səim nə nahatətəien, mətə iou səiou nə noien me.” Itə. Ko iko ro iakətoni nahatətəien səim mətə ipko mhə nari riti? Rəknekɨn. Mətə iou iakukurən noien ikətoni ia noien me səiou mə iakamahatətə pərhien.
18 Baise orot boro iti na’atube nao. “Orot ta i baitumatumayan, naatu orot ta bai’a’aitayan, hairi’ika i karamam,” baise ayu abibatiy, “Orot baitumatumayan aurin bai’a’ait en kwi’obaiyu aitin, baise ayu karam boro au baitumatum abi’a’it ani’obaiy kwana’itin.”
19 Ik ikani nɨpərhienien ia Kumwesən mə in kuatia a. Ramasan. Nəremhə me irəha mwi kamhəni nɨpərhienien irə, nənə kamhəhekɨr mamhətəmnɨmwɨn.
19 Kwa kwabitumatum God i ta’imon? Gewasin! Demon auman hitumatum hibir ah umah teo’oror.
20 Ik iərmama ikreirei nari. Nahatətəien sə rɨpko mhə nari riti ro nəri auər a i. Ikokeikei mə tako ikətoni mə nəri nəha ro nɨpərhienien i?
20 Kwabikoko’aw! Ani’obaiyi kwana’itin baitumatum aurin bai’a’it en ana ub i murubin.
21 Rerɨm trɨrhi ro kaha kupwən səkɨtaha Epraham. In ratukwatukw ia nəmri Kumwesən ia noien me səvənhi uə rekəm? Ouəh, Kumwesən rɨməni mə in ratukwatukw ia nənimen nəpɨn rɨnaməmrutə tɨni, Aesak, ia təkure nɨfatə.
21 Kwaso’ob aisim ata agir Abraham yamutufuren bai God nanamaim tit? Ana bai’a’itamaim taiyuwin natun Isaac bai gem tafanamaim siboromih yara’ah.
22 Ikətoni mə nahatətəien səvəi Epraham mɨne noien me səvənhi krauo nari kuatia. Noien me səvənhi həno nahatətəien səvənhi ruvehe matukwatukw məmwhen.
22 Imih kwana’itin Abraham ana baitumatum naatu ana bai’a’it hairi hai bowabow i ta’imon, imih ana bai’a’itamaim ana baitumatum in yomanin easa’ub.
23 Nənə nəɡkiariien i səvəi Nəkukuə Ikinan ruvehe mukuə. Rɨni mə, “Epraham rɨni nɨpərhienien ia Kumwesən. Nənə tɨ nəri nə mə in rahatətə iamɨnhi, Kumwesən rətə in mə in ratukwatukw ia nənimen.” Kurirə irə kəkwein Epraham mə in riti nə Kumwesən.
23 Imih Bukamaim iti na iturobe eo, “Abraham God itumitum naatu ana baitumatumamaim God Abraham bai ana orot mutufurin matar.” Naatu ana begon rouw eaf.
24 Ro iamɨnhi irə hiamətoni mə iərmama in ratukwatukw ia nəmri Kumwesən ia noien me, rɨpko mhə ia nahatətəien əpa.
24 Imih kwana’itin baitumatum naatu bai’a’it hairi i tanita’imon ata ef boro namutufor God matanamaim, men baitumatum akisin nabin nabat.
25 Rəmwhen a mwi rerɨmiaha trɨrhi ro prən nəha Rehap, pran səvəi suatuk. In ratukwatukw ia nəmri Kumwesən ia noien me səvənhi uə rekəm? Ouəh, Kumwesən rɨməni mə in ratukwatukw ia nənimen nəpɨn prən nəha rɨnəsevər ia nimwə səvənhi tɨ iəmə kəru sə kɨnərhi pen irau krouevən rouətə afafa Jeriko. Nənə kurirə irə rərhi pen irau krauesi pen suatuk əpə iti rauevən.
25 Ana’itinin ta kwana’itin. Efamaim baiwa’an kwanekwaneyan babin wabin Rahab Israel sabuw hai rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih, naatu ibaisih ef ta’awat iuwih hibihir. Imih ana bowabowamaim yamutufur God matanamaim.
26 Nɨpwrai iərmama neiahaɡien riwən irə ruvamhə. Ia noien nəha rəmwhen a mwi nahatətəien əpa sə rɨpko mhə nari riti remhə.
26 Biya aurin ayubin en, biya i murubin na’atube baitumatum aurin bai’a’it en baitumatum i murubin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.