Tiago 1
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs AAI
1 Iou Jemes. Iou iərmama riti sə iakamo tukwini nari m Kumwesən mɨne Iesu Kristo Iərɨmənu səkɨtaha. Iakamərhi pehe nəkukuə i rauvehe tukumiaha kwənəkwus twelef səvəi nəkur Isrel hiamarə kɨrkɨri ia tənəmtənə me. Iakani ramasan tukumiaha.
1 Baitumatumayah etei a tafaram kwaihamiy kwatit tafaram tata’amaim kwama’am, etei a merar ayiy. Ayu James God ana akir wairafin na’atube ata Regah Jesu Keriso ana akir wairafin kwa a fef akikirum.
2 Piak me, narimnari me səpəmsəpə tuhəuvehe mho nəmisəien m kɨmiaha. Nəpɨn tihətoni, rerɨmiaha traməkeikei maɡien.
2 Taitu, routobon fokarih yumatah ta ta isa hinamamatar ana veya, mar etei kwaniyasisir.
3 Kɨmiaha hiəuvəukurən raka mə nəpɨn nəmisəien ruvehe mə tro mətə sas ia nahatətəien səkɨmiaha, noien nəha tro hiəuvehe mhəskai mwi tɨ nərer əknekɨnien ia nahatətəien səkɨmiaha.
3 Anayabin a baitumatum routobon nati na’atube nab kwanabisnowah ana veya baitafofor ana ef boro kwanaso’ob.
4 Nənə kɨmiaha tihaməkeikei mhərer əknekɨn ia nahatətəien səkɨmiaha ia nəpɨn me mheste pen nəpɨn sə tihəuvehe mhatukwatukw mhəmwhen, nari riti mwi ko rɨpkiwən təni mhə kɨmiaha.
4 Naatu kwanabatkikin nawainabi kwanan yomanin kwanabisawar ufunamaim, boro men abisa ta isan niyababanimih.
5 Trɨni mɨnuə kɨmiaha riti nukurənien səvənhi rəpwəh nəmwhenien, ramasan mə in trəres Kumwesən sə rauvei pen auər a narimnari me m nərmama me pam mɨpkətə ərəha mhə irəha. Nənə Kumwesən trasitu irə, mo nukurənien səvənhi ruvehe məpwəmwɨs mwi.
5 Baise o yait kukokok ukwar narerekab, God isan inayoyoban, God boro nit, anayabin God i dogoron tutufin etei yasisiramaim sabuw etei ebitih.
6 Mətə nəpɨn iərmama nəha trəres i, in traməkeikei mahatətə ia Kumwesən, məpwəh nəmkiəmkiien, tɨ nəri nə mə iərmama sə raməmkiəmki nari rəmwhen ia peiau ia təsi nɨmətaɡi raməpwi raməsəsau əpnapen.
6 Baise inayoyoyoban ana veya initumatum, men ere kasiy auman, anayabin orot yait erekasiy auman eyoyoyoban ana’itinin i tor yan yabat kotar ebabin in ebiyuwiyuw na’atube.
7 Iərmama iamɨnhi ko rəpwəh nətəien mə truvehi nari riti ruku pen tɨ Iərɨmənu,
7 Orot yait ana not nati na’atube enotanot Regah biyanane boro men sawar ta nab.
8 tɨ nəri nə mə nətərɨɡien səvənhi ro kəru ko rɨpkərer mhə ia nari kuatia ia noien me sə in ramo.
8 Anayabin nati orot ana not i rou’ab ebinotanot, ana sinafumaim ana not ebiyuwiyuw.
9 Trɨni mɨnuə piəvtaha riti nautə səvənhi riwən, ramasan mə rerɨn traɡien nəpɨn Kumwesən truvehi utə in.
9 Kirisiyan orot yait yababan wairafin Regah nabobora’ah isan niyasisir nakawasa.
10 Rəmwhen a mwi trɨni mɨnuə piəvɨtaha riti nautə səvənhi rasori, ramasan mə rerɨn traɡien nəpɨn Kumwesən truvehi irapw in. Iakani iamɨnhi irə tɨ nəri nə mə iərmama nautə səvənhi rasori traukei məmwhen ia tihi nurhi.
10 Naatu Kirisiyan orot yait guguw wairafin, God nab nayayare isan niyasisir, anayabin guguw wairafin sigar beran na’atube boro hinafenem hinare.
11 Nəpɨn meri rutə məpnəpan pɨk mənhi nurhi, nurhi trɨmhiə, tihin traukei məsas, namasanien səvənhi triwən. Ia noien nəha rəmwhen a mwi iərmama nautə səvənhi rasori. Nəpɨn ramavən mamowok səvənhi, in tremhə, nautə səvənhi triwən.
11 Veya wabuburinamaim beran earkimow, ana gewasin i’en hea’obow ere’er na’atube, orot guguw wairafin boro namorob ana sawar abisa’awat bow ma tafan yayababar boro nihamiyen.
12 Nəpɨn nəmisəien truvehe mə tro mətə sas ia nahatətəien səvəi iərmama riti, trɨni mɨnuə iərmama nəha ramərer əknekɨn ia nahatətəien səvənhi, rerɨn traɡien. Nəpɨn nəmisəien nəha traraka irə, Kumwesən truvei pen nɨmɨruien rerɨn min rəmwhen kəfəfau pen kəfəfau səvəi nɨsiaiien m iərmama riti. In rɨno raka promes mə truvei pen nɨmɨruien rerɨn nəha m nərmama me səməme hokeikei in.
12 Orot yait routobon wanawananamaim nabatkikin nawawainab boro baigegewasin nab. Anayabin routobon nati na’atube nabisnowaten ana maramaim, ana baiyan ma’ama wanatowan boro nab. Iti omatanen i sabuw iyab God tibiyabuw eomatanih.
13 Trɨni mɨnuə iərmama riti rɨreɡi noien ərəha ravi nətərɨɡien səvənhi, iərmama nəha trəpwəh nɨniien mə, “Kumwesən rərhi pehe nəri i, mavi nətərɨɡien səiou irə mə takɨmwei.” In trəpwəh nɨniien nəɡkiariien nəha tɨ nəri nə mə noien ərəha ko rɨpkɨvi mhə nətərɨɡien səvəi Kumwesən, nənə rɨpko mhə noien səvəi Kumwesən mə trɨvi nətərɨɡien səvəi iərmama irə.
13 Orot yait routobon iti na’atube nabaib ana maramaim men nao, “Iti routobon i Godane enan.” Kwanaso’ob demon kakafin men kafa’imo God erurtubunimih naatu God men kafa’imo orot babin routobon ebitinimih.
14 Mətə iərmama trɨreɡi noien ərəha ravi nətərɨɡien səvənhi nəpɨn rerɨn atukw ramrhi noien ərəha sə in rokeikei mə tro. In nə ravi nətərɨɡien səvənhi mamiri raka in.
14 Baise routobon i orot taiyuwin biyan ana kok ebonawiy, kakafih sinaf kwanekwan enan taiyuwin ana warasa eona’on.
15 Nəpɨn iərmama rerɨn rɨnamrhi noien ərəha sə in rokeikei pɨk mə tro, noien ərəha nəha truvi nətərɨɡien səvənhi mo in rɨmwei. Nənə noien ərəha truvehe masori ia nɨmɨruien səvənhi mukuə kwənkwan nə iərmama nəha tremhə.
15 Naatu i taiyuwin ana kakafih nayen namamaririb ufunamaim, ana bowabow kakafin boro nirerereb. Naatu bowabow kakafin ana yomaninamaim boro morob natita’ur.
16 Piak keikei me. Kɨmiaha tihəpwəh nəseniien iərmama riti reikuə ia kɨmiaha.
16 Imih taitu au yabow, sabuw men hinifufuwi. God men kafa’imo orot babin erurutubunihimih.
17 Narimnari me pam səməme hamasan mhatukwatukw kauvei pehe m kɨtaha kamhəuku pen fwe ia neiai. Kumwesən ramərhi irapw pehe narimnari me nəha. In rɨno meri, mɨne məkwə, mɨne kəməhau me ia nɨmaɡouaɡou. Noien səvənhi ko rəpwəh nərariien, uə in ko rəpwəh nərariien muvei pehe təkutan m kɨtaha, məpwəh kɨtaha samarə ia nəpitəvien.
17 Usar gewasih naatu siwar mokobfouh etei i marane tenan. Tamat God marakaw ana baimatarenayan biyanane. I men kafa’imo boro nabotabir auwaraunane nigugum ina’itinimih, en anababatun.
18 Tɨ nəri nə mə Kumwesən rokeikei in rərhi pehe nəɡkiariien sə ro nɨpərhienien. Nəɡkiariien nəha ro kɨtaha səuvehe mhəno nəkwərhakwərha me səvənhi. Kumwesən ro iamɨnhi irə mə ia narimnari me pam in rɨno kɨtaha tsəmwhen ia kwənkwai nei me sə vi tukukupwən kesi.
18 God taiyuwin ana kokomaim Tur anababatun bai na itit ata yawas iboubun i natunatun tamatar. Saise it tatan sawar bimataren wanawanahimaim ata efan wantoro’ot tatab isan.
19 Piak keikei me, rerɨmiaha tramrhi nəɡkiariien i. Nəpɨn kɨmiaha hiaməɡkiari, tihaməkeikei mhətərɨɡ amasan, mhəpwəh nəɡkiari akwauakwien. Kɨmiaha tihəpwəh nəseniien niemaha rəpi akwauakw kɨmiaha,
19 Taitu au yabow, iti tur i men nuhi nabur! Tain i kwanarub gewas tur kwanowar, naatu tur o isan i yatenanub kwanao, na’atube yaso’ar isan men ya virivir hiniwa’an.
20 tɨ nəri nə mə niemaha səvəi iərmama ko rɨpkukuə pehe mhə nukwan sə ratukwatukw rəmwhen Kumwesən rokeikei.
20 Anayabin orot yait yan so’aso’arin God ana kok abisa yamutufurin isan boro men karam nasinaf.
21 Kɨmiaha tihaməkeikei mhərarki raka noien me pam səməme həmkemɨk mɨne noien ərəha me nəha həpɨk ia nɨmɨruien səkɨmiaha. Tiheiwaiu mhətərɨɡ amasan tɨ nəɡkiariien nəha kɨnəpwei rəmwhen ia nuni nari ia rerɨmiaha. Nəɡkiariien nəha rukurən nuvehimɨruien kɨmiaha.
21 Isan imih a kato etei naatu a tafasar etei susuw kwama’am kwanihamiyen, taiyuw kwanitaiy, God ana tur dogoromaim tatanum i kwanab, anayabin nati tur i boro niyawasi.
22 Mətə tihaməkeikei mho nəfe nəɡkiariien nəha rani. Trɨni mɨnuə kɨmiaha hiamətərɨɡ a irə, hiameikuə atukw a ia kɨmiaha.
22 Men taiyuw inifufuwi ana’itinin o i tur kunonowar, baise tur inanowar naatu inia’ait.
23 Trɨni mɨnuə iərmama riti ramətərɨɡ a ia nəɡkiariien səvəi Kumwesən, mətə rəpwəh noien nəfe rani, in rəmwhen ia iərmama sə ramətə nənimen ia klas.
23 Orot yait tur nowar baise men ebi’a’it, ana’itinin i orot yumatan kiyam yan i’itin na’atube.
24 Nənə nəpɨn rətə raka nənimen, məpwəh mevən, təkwtəkwuni a mwi renouenou mə nənimen rɨnəfo irə.
24 Orot yumatan itinbunai sawar, tit inan ufunamaim mar ta’imon yumatan nuhin bur.
25 Mətə iərmama sə raməti pen ia loa atukwatukw nəha sə rameivinari ia nərmama, nənə raməti pen mamətə ia nəpɨn me, mɨpko mhə in iərmama sə ramətərɨɡ a nənə menouenou i, mətə in ramo nəfe loa nəha rani, iərmama sə ramo iamɨnhi Kumwesən trəkwein amasan irə ia nəfe wok səvənhi ramo.
25 Baise orot yait sabuw roufamih isan ana ofafar rousouwin na’itinbunai nanot nabia’ait, nati orot boro baigegewasin nab. Anayabin men turawat nowar nuhin burumih.
26 Trɨni mɨnuə iərmama riti rerɨn ramrhi mə in iərmama səvəi nəfwakiien, mətə rɨpkətə amasan mhə tɨ nəfe nəramɨn ramɨni, in rameikuə atukw a irə. Nəfe nari in ramo mamsiai Kumwesən irə ramo auər a.
26 Naatu orot yait taiyuwin i’itin i Kirisiyan gewasin, baise menan ebi’uma’ar, nati orot ana Kirisiyan yawas i yabin en, taiyuwin ebifuwifuw.
27 Kumwesən in Tata səkɨtaha. Noien i nəkur əfwaki me tuho mhəsiai in irə sə ratukwatukw məmher ia nənimen, in i irəha tuhaməkeikei mhasitu ia nɨpran me səməme nərman me səvənraha hemhə mhəpwəh irəha, mhasitu ia nəkwərhakwərha kemhə təni irəha, nənə mhətui amasan mwi tɨ nɨmɨruien səvənraha mə noien ərəha me səvəi tɨprənə i tuhəpwəh noien irəha həuvehe mhəmkemɨk.
27 Imih Tamat God matanamaim Kirisiyan orot anababatun gewasin naatu dogoron rousouwin ana bowabow i boro iti na’atube nasinaf. Kwafur baibin, kwatuw oro’orot, gagaganiy boro ninanawanih, naatu tafaram ana kato boro men biyan nikwahikwah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.