Marcos 10
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs AAI
1 Iesu rəpwəh kwopun nəha mevən ia tənə Jutia fwe ia nɨkare nui arɨs Jotan pen. Nərmama həpɨk həuvehe mwi mhousəsɨmwɨn pen irəha me tukwe. In rahatən irəha rosi sə ramo ia nəpɨn me.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Nənə Farisi me nepwɨn həuvehe mhəres pen nari riti min mə tuhəreɡi ro Iesu mə trəfni irə. Irəha həni mə, “Ratukwatukw ia Loa səkɨtaha mə ko iərman riti rəpwəh səvənhi pran uə rekəm?”
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Mɨreɡi Iesu rəres pen irəha i mə, “Nəfe nəɡkiariien Moses rɨməni pehe tukumiaha i fwe kupwən?”
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Mɨreɡi həni mə “Moses rɨnəseni mə iərman riti rukurən nɨraiien nɨmwai nəkukuə m pran səvənhi rani mə in rɨnəpwəh in, nənə mərhi pen i ramevən.”
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Mətə Iesu rɨni pen tɨ nirəha i mə, “Moses rɨmərai nəɡkiariien nəha m kɨmiaha tɨ nəri nə mə kəmkapwəmiaha rɨskai.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Mətə Nəkukuə Ikinan rɨni mə fwe ia nukune narəien, ‘Kumwesən rɨno iərmama kəru riti iərman riti pran.’
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 ‘Ro iamɨnhi irə iərman traraka ia tata mɨne mama səvənhi mevən rouarə pəri irau pran səvənhi, nənə
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 irau trouvehe rouəmwhen ia nɨpwrai iərmama kuatia.’ Nəɡkiariien nəha rɨni mə iərman mɨne pran səvənhi krouəpwəh ihi noien iərmama kəru i, mətə krouvəuvehe rouəmwhen ia nɨpwrai iərmama kuatia.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Tɨ nəri nə mə Kumwesən rɨrɨpɨn iərman mɨne pran səvənhi iamɨnhi irə, ro pen rɨpkatukwatukw mhə mə iərman trəpwəh səvənhi pran, mətefi narəien səvənrau.”
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Nəpɨn Iesu mɨne nərmama me səvənhi həuvnimwə mwi ia nəkwai nimwə, irəha həres mwi nəɡkiariien i min.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Nənə Iesu rɨni pen tɨ nirəha i mə, “Iərman sə rəpwəh pran səvənhi miri prən əpə riti mwi ramo noien ərəha ia səvənhi pran. Prən nəha in ramiri rɨpko mhə pran atukwatukw səvənhi.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Rəmwhen a mwi pran sə rəpwəh səvənhi iərman mesi pen iərman əpə riti mwi ramo noien ərəha ia səvənhi iərman. Iərman nəha in ramesi pen rɨpko mhə iərman atukwatukw səvənhi.”
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Nəpɨn riti nərmama me kamhəuvehi nəkwərhakwərha me səvənraha, mamhəuvehe tɨ Iesu mə trapi irəha. Nənə nərmama me səvəi Iesu hənise irəha.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Mətə nəpɨn Iesu rətoni, niemaha rəpi. In rɨni pen tɨ nirəha i mə, “Pwəh nəkwərhakwərha me həuvehe tukw iou. Tihəpwəh nɨniseien irəha. Nɨtətə sə Kumwesən ramərɨmənu irə səvəi nərmama səməme həmwhen ia nəkwərhakwərha me i.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Iakani nɨpərhienien tukumiaha i mə iərmama traməkeikei mo rəmwhen ia iəkunouihi, muvehi nɨtətə sə Kumwesən ramərɨmənu irə. Mə rɨpko mhə trɨpkuvnimwə mhə ia nɨtətə nəha ia nəpɨn riti.”
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Nənə Iesu rərəhi pehe nəkwərhakwərha me, məmrutə rəɡɨn mi ia nirəha, məkwein amasan ia nirəha.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Iesu rɨnamesi pen mwi suatuk səvənhi mamevən. Nənə iərmama riti raiu muvehe mɨnɨmwi nukurhun mi ia nənimen, məres pen in i mə, “Iahatən, ik iəmə amasan. Nəfe noien takaməkeikei mo mə takuvehi nɨmɨruien rerɨn?”
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Mɨreɡi Iesu rɨni pen tukwe in mə, “Rəfo ikɨni mə iou iəmə amasan? Iərmama amasan riti riwən. Kumwesən əpa in ramasan.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Ik ikuvəukurən raka loa me səvəi Kumwesən. In rɨni mə, ‘Tikəpwəh nousi əpuneien iərmama, məpwəh nakresien pran, məpwəh nakresien, məpwəh neikuəien, məpwəh neikuəien mə tikakres. Tikaməkeikei mɨsiai səim tata mɨne mama.’”
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Mɨreɡi iərmama nəha rɨni pen tɨ Iesu i mə, “Iahatən, loa me pam i iakesi pen fwe ia nouihiien səiou meste pehe ipwet mɨne.”
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Iesu rətə iərmama nəha, rerɨn rokeikei in. Ro iamɨnhi irə rɨni pen tukwe in mə, “Nari kuatia rarə ikəpwəh ihi noien. Evən, məmri pen nəmri nari ia səim narimnari me. Nəpɨn kuvehi nənimen, tikuvehi mane, muvei pen m nərmama nautə səvənraha riwən. Nənə səim nautə trɨpɨk fwe ia neiai. Nəpɨn ikɨno pam, ikuvehe mukurirə iou.”
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Nəpɨn iərmama nəha rɨreɡi nəɡkiariien nəha, nənimen rɨsiu. Rəpwəh Iesu mamevən. Rerɨn rəpou tɨ nəri nə mə nautə səvənhi rasori.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Ia nəpɨn nəha Iesu rəti ərari mətoni nərmama me səvənhi, mɨni pen tɨ nirəha i mə, “Rəknekɨn tɨ nərmama nautə səvənraha rasori mə tuhəuvnimwə ia nɨtətə sə Kumwesən ramərɨmənu irə.”
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Nərmama me səvəi Iesu hərkəri asori nari ia nəɡkiariien səvənhi. Mətə Iesu rɨni pen mwi tɨ nirəha i mə, “Nəkwərhakwərha səiou me, rəknekɨn tɨ nuvnimwəien ia nɨtətə sə Kumwesən ramərɨmənu irə.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Iərmama nautə səvənhi rasori rəknekɨn tukwe in mə truvnimwə ia nɨtətə sə Kumwesən ramərɨmənu irə. Rəknekɨn məpi raka nərimɨru nəha kamel rasu pen ia ruei nitel mier.”
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Nəpɨn nərmama me səvəi Iesu həreɡi nəɡkiariien səvənhi, nənimenraha rier. Kamhəres irəha me i mə, “Mə rəknekɨn iamɨnhi, nɨsɨmə nəha ko həuvehi nɨmɨruien?”
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Iesu rətə irəha mɨni mə, “Nəri nəha rəknekɨn iərmama ko rɨpko mhə, mətə Kumwesən rukurən noien. Narimnari me pam rɨməru tɨ Kumwesən.”
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Ia nəpɨn nəha Pita rɨskəmter mɨni pen tɨ Iesu i mə, “Ətə ro. Kɨmaha iahənəpwəh pam narimnari me səkɨmaha mamhəkurirə ik.”
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Mɨreɡi Iesu rɨni mə, “Iakani nɨpərhienien tukumiaha i mə nərmama me səməme hənəpwəh narimnari me səvənraha tukwe iou mə tuhəuvən mhəvisau irapw nəɡkiariien amasan səiou, irəha pam tuhəuvehi tain. Trɨni mɨnuə iərmama riti rəpwəh nimwə me, uə piəvni me, uə kɨtiriməni me, uə mama mɨne tata səvənhi, uə nəkwərhakwərha me səvənhi, uə tɨprənə səvənhi,
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 ia nɨtətə ipwet mɨne truvehi mwi tain hantret, nimwə me, mɨne piəvni me, mɨne kɨtiriməni me, mɨne mama me, mɨne nəkwərhakwərha me, mɨne tɨprənə. Tukəmwəki mwi in, ko nəmisəien min tɨ nəɡkiariien amasan səiou. Nənə ia nɨtətə fwe truvehe in truvehi nɨmɨruien rerɨn.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Mətə nərmama həpɨk səməme kamhəkupwən tuhəkurirə. Nənə səməme kamhəkurirə tuhəkupwən.”
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Irəha kamhesi pen suatuk mamhəutə pen fwe ia Jerusalem. Iesu rakupwən irəha kamhəkurirə. Səvənhi nərmama me hərkərinari. Nərmama səməme kamhəkurirə ia nirəha kamhəhekɨr. Iesu riri raka əpa nərmama səvənhi twelef mɨnani pen tɨ nirəha i nəfe tuho irə,
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 mɨni mə, “Hətə ro, kɨtaha saməutə mamhəuvən fwe ia Jerusalem. Ia kwopun nəha tukuvei pen iou, Iəməti Iərmama, ia rəɡi pris asori me mɨne nahatən me səvəi Loa. Irəha tuhəni mə takaməkeikei memhə. Tuhəuvei pen iou ia rəɡi nərməpə rɨpko mhə irəha nəkur Isrel.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Irəha tuharɨs əkenhɨn ia nirak, mhərɡəvəsi iou, mhərisi iou, mhousi əpune iou. Ia nəpɨn sə ro kahar irə takətui mwi ia nemhəien səiou.”
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Jemes mɨne Jon, tɨni Sepeti mi, irau krouvehe tɨ Iesu rouni pen tukwe in mə, “Iahatən, kɨmrau tarouəres ik ia nari riti. Iarouokeikei mə tikəseni kɨmrau.”
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Mɨreɡi Iesu rɨni mə, “Nəfe irouokeikei mə tako m kɨmirau?”
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Mɨreɡi krouni mə, “Əseni kɨmrau pwəh riti rəkure ia nɨkarem mwatuk riti ia nɨkarem mour nəpɨn tikuvehi nasoriien səim, mamərɨmənu ia nərmama.”
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Mətə Iesu rɨni pen tɨ nirau i mə, “Kɨmirau iroureirei nəfe nari irouəres i. Ko kɨmirau irouənɨmwi kap i iou takənɨmwi? Uə ko kakiətənɨmw mwi kɨmirau ia paptaes i sə tukakiətənɨmw iou irə?”
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Mɨreɡi krouni mə, “Kɨmrau iarouəmwhen.”
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Mətə iou ko iakəpwəh nəseniien kɨmirau irouəkure riti ia nɨkarek mwatuk riti ia nɨkarek mour. Mətə kwopun nəha səvəi iərmama mi nəha kɨmərfi raka irau mə trouəkure fwe ikɨn.”
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Nəpɨn ten mwi nərmama me səvəi Iesu həreɡi nəresien nəha səvəi Jemes mɨne Jon, niemaha rəpi irəha.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Ro iamɨnhi irə Iesu rəkwein irəha həuvehe. Rɨni pen tɨ nirəha i mə, “Kɨmiaha hiəuvəukurən raka noien səvəi nərmama rɨpko mhə irəha nəkur Isrel. Nəmə asori me səvənraha sə kamhərɨmənu ia nirəha, kamhəfiəutə irəha, mamho nərmama kamho nəkwanraha.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Mətə kɨmiaha tihəpwəh noien iamɨnha irə ia kɨmiaha me. Trɨni mɨnuə kɨmiaha riti rokeikei mə truvehe masori ia kɨmiaha, in traməkeikei muvehe mo iərmama sə ramo tukwini nari m kɨmiaha.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Trɨni mɨnuə kɨmiaha riti rokeikei mə trasori makupwən ia kɨmiaha, in traməkeikei muvehe mo iərmama sə ramo auər a wok səkɨmiaha pam.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Kɨmiaha tiho rəmwhen a ia nirak. Iou, Iəməti Iərmama, iapkuvehe mhə mə nərmama tuho tukwini nari miou, mətə iakuvehe mə tako tukwini nari mɨnraha, muvei pen nɨmɨruien səiou trərəku suatuk tɨ nɨfi rakaien nari ia nərmama həpɨk.”
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Iesu mɨne nərmama me səvənhi həuvehe mhapirapw ia taon nəha Jeriko. Nəpɨn həier, nərmama həpɨk kamhəkurirə in. Partimeas, tɨni Timeas, raməkure ia nɨkare suatuk mamase mane m nərmama. Partimeas nənimen rɨfwə.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Nəpɨn rɨreɡi mə Iesu iəmə Nasaret rɨnauvehe, rɨnaməkwein əpwəmwɨs, mɨnamɨni mə, “Iesu, kwənəkwus səvəi Kiɡ Tevɨt! Api tukw iou!”
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Nərmama həpɨk hənise pen tukwe in, mhəni mə, “Afafa, məpwəh nəɡkiariien!”
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Ia nəpɨn nəha Iesu rərer, mɨni pen tɨ nirəha i mə, “Həkwein iərmama nəha ruvehe.”
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Nənə iərmama nəha nənimen rɨfwə ruvehi raka səvənhi karkahu əpwəmwɨs məpwəh, mɨskəmter akwauakw, mevən tɨ Iesu.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Nənə Iesu rɨni pen tukwe in mə, “Ikokeikei mə tako nəfe mik?”
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Mɨreɡi Iesu rɨni pen tukwe in mə, “Ramasan. Ikukurən nevənien. Nahatətəien səim rɨnomasan raka nənimem.” Nənə təkwtəkwuni nəha nənimen rɨnamasan mɨnətə nari. Nənə Iesu ramesi suatuk mamevən, iərmama nəha rukurirə i.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.