João 19
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs NAA
1 Ia nəpɨn nəha Paelat ruvehi Iesu mɨni nəkwan mə naruaɡən me səvənhi tuhərisi in.
1 Por isso, Pilatos tomou Jesus e mandou açoitá-lo.
2 Ro pen irəha həuvehi in mhərisi, nənə mhəuvehi rəhi mhəuvnhi kəfəfau səvəi kiɡ irə, mhəfəfau pen ia kənkapwə, nənə mhəuvehi mwi karkahu riti rəruerəv məpwəmwɨs məmwhen ia karkahu səvəi kiɡ, mharkahu pen min,
2 Os soldados teceram uma coroa de espinhos e a puseram na cabeça de Jesus. Também o vestiram com um manto de púrpura.
3 mhəuvehe ipaka tukwe, mamhəni mə, “Ik kiɡ səvəi nəkur Isrel kɨmaha iahəsiai ik!” Irəha həni ianhi, nənə mhəpwi in.
3 Chegavam-se a ele e diziam: — Salve, rei dos judeus! E davam-lhe bofetadas.
4 Paelat rɨrərɨɡ revən mwi iruə, mɨni pen tɨ nirəha i mə, “Hətə ro. Iakauvehi in mauvehe təkwtəkwuni mə tihətoni in mhəukurən mə iapkətə mhə nari riti ro rərəha.”
4 Pilatos saiu outra vez e disse aos judeus: — Eis que eu o apresento a vocês, para que saibam que não encontro nele crime algum.
5 Ro iamɨnhi irə Iesu rier irapw pehe iruə, məfəfau ia rəhi nəha kuvnhi kəfəfau səvəi kiɡ irə, markahu karkahu nəha rəpwəmwɨs kala səvənhi rəmwhen ia tihinatis. Nənə Paelat rɨni pen tɨ nirəha i mə, “Hətə ro! Iəmə i in i!”
5 Então Jesus saiu, trazendo a coroa de espinhos e o manto de púrpura. E Pilatos lhes disse: — Eis o homem!
6 Nəpɨn pris asori me mɨne iotukwininari me səvənraha hətoni Iesu, həkwein əpwəmwɨs mə, “Ərui tərini pen in ia nei kamarkuaui! Ərui tərini pen in ia nei kamarkuaui!”
6 Quando viram Jesus, os principais sacerdotes e os seus guardas gritaram: — Crucifique! Crucifique! Pilatos repetiu: — Levem-no daqui vocês mesmos e o crucifiquem, porque eu não encontro nele crime algum.
7 Mɨreɡi nəmə asori me səvəi nəkur Isrel həni pen tukwe in mə, “Səkɨmaha riti loa. Loa nəha rani mə iəmə i traməkeikei memhə tɨ nəri nə mə rɨni mə in Tɨni Kumwesən.”
7 Os judeus responderam: — Temos uma lei e, segundo essa lei, ele deve morrer, porque se fez Filho de Deus.
8 Nəpɨn Paelat rɨreɡi nəɡkiariien i, rɨreɡi rehekɨr pɨk mwi.
8 Pilatos, ouvindo tal declaração, ficou ainda mais atemorizado
9 Ro pen rɨrərɨɡ muvnimwə mwi ia nimwə səvənhi, mɨni pen tɨ Iesu i mə, “Ik iəmə pəku?” Mətə Iesu rəpnapen.
9 e, entrando outra vez no Pretório, perguntou a Jesus: — De onde você é? Mas Jesus não lhe deu resposta.
10 Ro pen Paelat rɨni pen tukwe in mə, “Rəfo ipkəɡkiari mhə miou? Rosi ikreirei mə iakauvehi nasoriien iakukurən nəseniien ikier mamevən, nənə iakauvehi mwi nasoriien iakukurən nɨniien mə tukərui tərini pen ik ia nei kamarkuaui?”
10 Então Pilatos o advertiu: — Você não me responde? Não sabe que tenho autoridade tanto para soltar você como para crucificá-lo?
11 Mɨreɡi Iesu rɨni pen tukwe in mə, “Ko ipkasori mhə ia nirak iamɨnhi trɨni mɨnuə Kumwesən rɨpkuvei pehe mhə nasoriien nəha mik. Ro iamɨnhi irə iəmə nəha rɨməuvei pehe iou ia rəɡɨm nərəhaien sə in rɨno rərəha məpi raka nərəhaien i ikamo.”
11 Jesus respondeu:
12 Ia nəpɨn nəha mamevən Paelat raməmwur mə trəseni Iesu rier mamevən, mətə nəmə asori me səvəi nəkur Isrel kamhəkwein əpwəmwɨs mə, “Trɨni mɨnuə ikəseni iəmə i rier mamevən, Kiɡ Sisa ko rɨpkɨni mhə mə in riti nə ik. Iərmama sə rɨni mə in kiɡ riti ramərui nəkwai Kiɡ Sisa.”
12 A partir desse momento, Pilatos queria soltá-lo, mas os judeus gritavam: — Se você soltar este homem, não é amigo de César! Todo aquele que se faz rei é contra César!
13 Ro iamɨnhi irə nəpɨn Paelat rɨreɡi nəɡkiariien me nəha, riri Iesu mier irapw iruə, məkure ia kwopun raməkiri nəɡkiariien ikɨn. Kani kwopun nəha mə Kwopun keipeni kəruəterei me ikɨn. Nənə nəɡkiariien Hipru rani mə Kapata.
13 Quando Pilatos ouviu essas palavras, trouxe Jesus para fora e sentou-se no tribunal, no lugar chamado Pavimento, em hebraico Gabatá.
14 Ro kurkwai nəpɨn ia ran ia nəpɨn nəha kaməpnəpenə narimnari me irə səvəi nəveɡɨnien asori nəha Pasova. Paelat rɨni pen tɨ nəmə asori me səvəi nəkur Isrel mə, “Hətə ro in i kiɡ səkɨmiaha.”
14 E era a preparação da Páscoa, por volta do meio-dia. E Pilatos disse aos judeus: — Eis aqui o rei de vocês.
15 Mɨreɡi irəha həkwein əpwəmwɨs mə, “Uvehi raka iəmə i! Uvehi raka iəmə i! Ərui tərini pen in ia nei kamarkuaui!”
15 Eles, porém, clamavam: — Fora! Fora! Crucifique-o! Então Pilatos perguntou: — Devo crucificar o rei de vocês? Os principais sacerdotes responderam: — Não temos rei, senão César!
16 Ro pen Paelat ruvei pen Iesu ia rəɡi naruaɡən me səvənhi mə tuhərui tərini pen in ia nei kamarkuaui.
16 Então Pilatos entregou Jesus para ser crucificado, e eles o levaram.
17 Nənə irəha həuvehi Iesu, mhəier ia taon, raməvrani nei kamarkuaui səvənhi, mamevən meste kwopun nəha kani mə Kerhə ia Iərmama. Ia nəɡkiariien Hipru rani mə Kolkota.
17 Jesus, carregando ele mesmo a sua cruz, saiu para o lugar chamado Calvário, Gólgota em hebraico.
18 Ia kwopun nəha irəha hərui tərini pen Iesu ia nei kamarkuaui, mhərui tərini pen mwi iərmama kəru ia nei kamarkuaui irəhar min, riti ia nɨkaren mwatuk, riti ia nɨkaren mour, Iesu ia kurkwanrau.
18 Ali o crucificaram e com ele outros dois, um de cada lado, e Jesus no meio.
19 Paelat rɨrai nəɡkiariien riti, mɨni nəkwan mə tuhərui pen ia nei kamarkuaui səvəi Iesu. Nəɡkiariien nəha rɨni iamɨnhi irə mə:
19 Pilatos escreveu também um título e o colocou no alto da cruz. E o que estava escrito era: “ Jesus Nazareno, o Rei dos Judeus ”.
20 Nəkur Isrel me həpɨk həvsini nəɡkiariien nəha tɨ nəri nə mə kwopun nəha hərui tərini pen Iesu ia nei kamarkuaui ikɨn ipaka tɨ taon. Kɨmərai pen nəɡkiariien nəha ia nəɡkiariien mirəhar i Hipru mɨne Latin mɨne Krik.
20 Muitos judeus leram este título, porque o lugar em que Jesus havia sido crucificado era perto da cidade; e estava escrito em hebraico, latim e grego.
21 Ro iamɨnhi irə pris asori me səvəi nəkur Isrel həni pen tɨ Paelat i mə, “Tikəpwəh nɨrai penien mə ‘Kiɡ səvəi Nəkur Isrel.’ Mətə tikaməkeikei mɨrai pen mə, ‘Iəmə i rɨni mə in Kiɡ səvəi Nəkur Isrel.’”
21 Os principais sacerdotes dos judeus disseram a Pilatos: — Não escreva: “Rei dos judeus”, e sim: “Ele disse: Sou o rei dos judeus.”
22 Mɨreɡi Paelat rɨni mə, “Rekəm. Nəfe iakɨmərai pen iakɨmərai pen.”
22 Pilatos respondeu: — O que escrevi escrevi.
23 Nəpɨn naruaɡən me hənərui tərini pen raka Iesu ia nei kamarkuaui, həuvehi tɨnari me səvənhi, mhəuai ia kusen kefə. Kusen riti səvəi iaruaɡən riti. Irəha həuvehi mwi karkahu əpwəmwɨs səvənhi, mətə iərmama sə rɨmətiri karkahu nəha rɨpkrɨpɨn mhə tɨnari me. Rɨmətiri fwe irənhə meiwaiu meste inhərɨpw ia tɨnari kuatia.
23 Os soldados, pois, quando crucificaram Jesus, pegaram as roupas dele e dividiram em quatro partes, uma parte para cada soldado; e pegaram também a túnica. A túnica, porém, era sem costura, toda tecida de alto a baixo.
24 Ro iamɨnhi irə naruaɡən me həni pen tɨ nirəha me i mə, “Pwəh səpwəh neitehiien, mətə pwəh səuini pen kəpwier me pwəh rahatən mə sin truvehi səvənhi.” Noien nəha rier pehe mə nəɡkiariien ia Nəkukuə Ikinan truvehe mukuə, nəɡkiariien sə rɨni iamɨnhi irə mɨnuə,
24 Por isso, os soldados disseram uns aos outros: — Não a rasguemos, mas vamos tirar a sorte para ver quem ficará com ela. Isso aconteceu para que se cumprisse a Escritura, que diz: “Repartiram entre si as minhas roupas e sobre a minha túnica lançaram sortes.” E foi isso que os soldados fizeram.
25 Mama səvəi Iesu, mɨne piəvi mama səvənhi, mɨne Meri pran səvəi Klopas, mɨne Meri Maktala, irəha kamhərer ipaka tɨ nei kamarkuaui səvəi Iesu.
25 E junto à cruz estavam a mãe de Jesus, a irmã dela, Maria, mulher de Clopas, e Maria Madalena.
26 Iərmama riti səvəi Iesu, sə Iesu rokeikei pɨk in, in mwi ramərer ipaka. Nəpɨn Iesu rətoni iəmə nəha mɨne mama səvənhi, rɨni pen tɨ mama səvənhi mə, “Prən i. Iəmə i in i nərɨm.”
26 Vendo Jesus a sua mãe e junto dela o discípulo amado, disse:
27 Nənə rɨni pen tɨ iərmama səvənhi mə, “Prən i in i mama səim.” Ro iamɨnhi irə ia nəpɨn atukwatukw nəha mamevən iərmama nəha səvəi Iesu ramətui amasan tɨ prən nəha rəmwhen ia in mama səvənhi.
27 Depois, disse ao discípulo: Dessa hora em diante, o discípulo a tomou para casa.
28 Iesu rɨni pam nəɡkiariien i, mukurən mə narimnari me pam səməme in ruvehe mə tro, rɨno pam. Nənə mə tro nəɡkiariien ia Nəkukuə Ikinan ruvehe mukuə, in rɨni mə, “Iakɨnəkwakwa.”
28 Depois, vendo Jesus que tudo já estava consumado, para que se cumprisse a Escritura, disse:
29 Nari riti raməkure ikɨn rukuər ia waen sə rəfiə. Ro pen irəha heitesi pen koten riti ia waen nəha, mhəpiri pen ia rəɡi nei riti kani mə hisop, nənə mhəuvehi utə pen ia tərhui Iesu.
29 Estava ali um vaso cheio de vinagre. Embeberam de vinagre uma esponja e, fixando-a num caniço de hissopo, aproximaram a esponja da boca de Jesus.
30 Nəpɨn Iesu ruvətɨmwi raka waen nəha, rɨni mə, “Narimnari me pam iakɨno pam.” Nənə in rərpəsuk, məseni pen nɨmɨruien səvənhi, memhə.
30 Quando Jesus tomou o vinagre, disse: E, inclinando a cabeça, entregou o espírito.
31 Nəpɨn nəha kaməpnəpenə irə narimnari me səvəi nəveɡɨnien asori nəha Pasova. Trakwakwi irə Sapat riti sə rasori musəpə ia Sapat me nepwɨn. Nəmə asori me səvəi nəkur Isrel həpwəh nokeikeiien mə nɨpwrai nəmə me nəha kahar tuamharəɡher ia nei kamarkuaui ia nəpɨn nəha. Ro pen həuvən mhəres Paelat mə trətefi nɨsunraha mə irəhar tuharemhə akwauakw nənə irəha həukurən nuvehi rakaien nɨpwranraha.
31 Então, para que os corpos não ficassem na cruz durante o sábado, visto que era o dia da preparação e era grande o dia daquele sábado, os judeus pediram a Pilatos que fossem quebradas as pernas dos crucificados e fossem tirados das cruzes.
32 Ro iamɨnhi irə naruaɡən me nepwɨn həuvən mhətefi nɨsui iəmə mi nəha kəru kərui tərini pen irau ia nei kamarkuaui irəhar Iesu. Hətefi sə rukupwən məɡher, nənə mhətefi mwi sə rukurirə i.
32 Os soldados quebraram as pernas dos homens que tinham sido crucificados com Jesus, primeiro de um, depois do outro.
33 Mətə nəpɨn irəha həuvehe tɨ Iesu, mhətoni mə ruvamhə raka, həpwəh nətefiien nɨsun mi.
33 Quando, porém, chegaram a Jesus, vendo que já estava morto, não lhe quebraram as pernas.
34 Mətə iaruaɡən riti ia nirəha rəpi nɨkau irə ia nitei, nənə təkwtəkwuni a mwi netə mɨne nui krouier.
34 Mas um dos soldados lhe abriu o lado com uma lança, e logo saiu sangue e água.
35 Iərmama riti nəha ikɨn rɨnətə narimnari me nəha ia nənimen. In rɨnəɡkiari raka irə, mə kɨmiaha mwi hiəukurən nɨniien nɨpərhienien irə. Nəɡkiariien səvənhi ro nɨpərhienien. Nənə in rukurən mə in rani nəɡkiariien sə ro nɨpərhienien.
35 Aquele que viu isso dá testemunho, e o testemunho dele é verdadeiro. E ele sabe que diz a verdade, para que também vocês creiam.
36 Kɨno narimnari me nəha mə nəɡkiariien i ia Nəkukuə Ikinan truvehe mukuə. Rɨni mə, “Tukəpwəh nətefiien nɨkəkrin riti.”
36 E isso aconteceu para que se cumprisse a Escritura: “Nenhum dos seus ossos será quebrado.”
37 Nənə nəɡkiariien riti mwi ia Nəkukuə Ikinan rɨni mə, “Irəha tuhəti pen mhətoni iəmə nəha hənəpi in ia nitei.”
37 E outra vez diz a Escritura: “Olharão para aquele a quem traspassaram.”
38 Kɨno pam narimnari me nəha nənə iəmə Aramatia riti nəɡhɨn nə Josef revən məres Paelat mə trəseni in ruvehi raka nɨpwrai Iesu. Josef in iərmama riti səvəi Iesu, mətə ramərkwafə in tɨ nəri nə mə ramhekɨr nəmə asori me səvəi nəkur Isrel. Paelat rəseni, ro pen Josef revən muvehi raka nɨpwrai Iesu.
38 Depois disso, José de Arimateia, que era discípulo de Jesus — ainda que em segredo, porque tinha medo dos judeus —, pediu a Pilatos permissão para tirar o corpo de Jesus. E Pilatos deu permissão. Então José de Arimateia foi e retirou o corpo de Jesus.
39 Nikotimas, iəmə sə rɨmavən mətə Iesu ia nəpɨn, in mwi revən irau Josef, mauvehi kuse nari penpen mi nəha mɨr mɨne alos. Kuse nəri nəha in rauvehi nɨpamien səvənhi ipaka tɨ toti kilo.
39 E Nicodemos, aquele que anteriormente tinha ido falar com Jesus à noite, também foi, levando cerca de trinta e cinco quilos de um composto de mirra e aloés.
40 Irau krouvehi nɨpwrai Iesu rouveɡi ia tɨnari kani mə linen irəhar nari penpen mi nəha mɨr mɨne alos. Noien nəha ramesi pen nəfe nəkur Isrel kamho ia iərmama remhə.
40 Tomaram, pois, o corpo de Jesus e o envolveram em lençóis com os óleos aromáticos, como é costume entre os judeus na preparação para o sepultamento.
41 Nənə nəmhien riti ipaka tɨ kwopun nəha kɨnərui tərini pen Iesu ia nei kamarkuaui ikɨn. Ia reri nəmhien nəha nɨpəɡi kəruəterei riti sə vi kɨpkərkwafə raka mhə nɨpwrai iərmama remhə irə.
41 No lugar onde Jesus foi crucificado havia um jardim; neste jardim havia um túmulo novo, no qual ninguém ainda tinha sido colocado.
42 Nəpɨn nəha nəpɨn nəkur Isrel kamhəpnəpenə tɨ Sapat irə. Nənə tɨ nəri nə mə nɨpəɡi kəruəterei nəha ipaka, irau krouəmri pen nɨpwrai Iesu irə.
42 Ali, por causa da preparação dos judeus e porque o túmulo ficava perto, colocaram o corpo de Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.