Marcos 2
Tanimuca-Retuarã NT portions (TNC_WBT) vs NVT
1 I'suᵽaka ñoaᵽañaka kimataᵽaeka be'erõ'õ, Caᵽernaúm wejearã Jesúre ᵽe'rietaeka ate. I'suᵽaka simamaka ã'mitiritirã, rĩkimarãja ᵽo'imajare kiᵽõ'irã rẽrĩka mae. I'suᵽaka baawa'ri wi'ia ᵽurutẽrĩbakarãja nimaeka. I'suᵽakajaoka simaeka ᵽẽteᵽẽ'rõtoᵽioka koᵽereka wã'ta. I'suᵽaka nimamaka nare kiwãrõeka mae.
1 Dias depois, quando Jesus retornou a Cafarnaum, a notícia de que ele tinha voltado se espalhou rapidamente.
2 — ausente —
2 Em pouco tempo, a casa onde estava hospedado ficou tão cheia que não havia lugar nem do lado de fora da porta. Enquanto ele anunciava a palavra de Deus,
3 I'suᵽaka baabaraka kimaeka ᵽoto botarakamarãre kiᵽõ'irã etaeka. Ritaja kiᵽo'ia rĩ'meᵽatabeyukatekiᵽeyurũki ᵽemaᵽi ne'era'aeka.
3 quatro homens vieram carregando um paralítico numa maca.
4 Rĩkimarãja ᵽo'imajare imaeka imarĩ marãkã'ã baatirã kãkawãrũberiwa'ri, wi'iᵽema ĩ'rãtiji imaekarõ'õrã kire ne'emirĩwa'rika. Toᵽi mae, Jesúre imaeka ko'aᵽito wi'iruᵽututua naᵽoaeka. I'suᵽaka baatirã kiᵽeyurũkiaᵽi Jesús ᵽõ'irã kire naja'aruetaeka.
4 Por causa da multidão, não tinham como levá-lo até Jesus. Então abriram um buraco no teto, acima de onde Jesus estava. Em seguida, baixaram o homem na maca, bem na frente dele.
5 “Jia yire yi'riwa'ri, i'suᵽaka nabaayu”, nareka kẽrĩᵽuᵽajoaeka. I'suᵽaka ᵽuᵽajoabaraka, —Yijeyomaki, mae ba'iaja mibaaikareka mireka sayijieyu,— ritaja kiᵽo'ia rĩ'meᵽatabeyukate kẽrĩka.
5 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Filho, seus pecados estão perdoados”.
6 I'suᵽaka kire kẽrĩka ᵽoto, ikuᵽaka ᵽuᵽajoabaraka Moiséte jã'meka wãrõrimajare ruᵽajiyeka: “¿Dako baaerã i'suᵽakataka ĩ'ĩre jaiyu je'e? I'suᵽaka ãᵽaraka ‘Tuᵽarã uᵽakatakaja ñime’, kiõrĩkoᵽeyu ruku bai je'e. Tuᵽarã ĩ'rĩkaja imaki ba'iaja mabaaika jũjewãrũrimaji”, narĩᵽuᵽajoaeka.
6 Alguns dos mestres da lei que estavam ali sentados pensaram:
7 — ausente —
7 “O que ele está dizendo? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
8 I'suᵽaka ᵽuᵽajoabaraka nimaeka Jesúre õrĩwãrũeka. —¿Dako baaerã suᵽa mija ᵽuᵽajoayu?
8 Jesus logo percebeu o que eles estavam pensando e perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
9 ¿Diroka kire ñarĩjĩkareka jia mija ᵽuᵽarijĩñu ruku? “Ba'iaja mibaaikareka jia mijayu mae”, kire ñarĩjĩka, “¿Yaje rita kire kẽrĩtiyayu?”, ni'ioka ãrĩwãrũberijĩka sime. “Mi'mitirã, miᵽeyurũkia me'ewa'ᵽe”, kire ñarĩjĩka ᵽuri ñañu uᵽakaja simamaka ĩatirã “Rita kẽñu”, yireka mija ãrĩrãñu. Ᵽo'imaja Ma'mi ñimamaka, Tuᵽarãte yire ᵽũataeka ika ka'iareka ba'iaja ᵽo'imajare baaika yijũjeokaro'si. Suᵽa imarĩ “Rita, i'suᵽaka kibaaokaro'si Tuᵽarãja kire jã'meiki”, yireka mija ãrĩwãrũerã, ikuᵽaka mijare yibeaerã baayu,— nare kẽrĩka. Torãjĩrã mae, ritaja kiᵽo'ia rĩ'meᵽatabeyuka imaekakite ikuᵽaka kẽrĩka:
9 O que é mais fácil dizer ao paralítico: ‘Seus pecados estão perdoados’ ou ‘Levante-se, pegue sua maca e ande’?
10 — ausente —
10 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico:
11 —Mi'mirĩkatirã miᵽeyurũkia me'eᵽe'riwa'ᵽe miwi'iarã,— kire kẽrĩka.
11 “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
12 Suᵽa kẽrĩka ᵽotojo kimi'mirĩkaeka. Ᵽo'imajare rĩkimarãja ĩaeka wãjitãji mi'mirĩkatirã, kiᵽeyurũkiaᵽitiyika kiᵽoriwa'rika. I'suᵽaka nare kibaabeamaka ĩatirã ritaja torã imaekarã ᵽo'imajare jĩjimaka jarika. Suᵽa imarĩ Tuᵽarãreka jia ᵽuᵽajoawa'ri ikuᵽaka narĩka: —Jiitakaja Tuᵽarãte baaika maekaka ᵽuri samaiyu. Ikuᵽaka kibaaika ĩakoribeyurã maimaroyiraᵽe ruᵽu,— narĩka.
12 O homem se levantou de um salto, pegou sua maca e saiu andando diante de todos. A multidão ficou admirada e louvava a Deus, exclamando: “Nunca vimos nada igual!”.
13 Torãjĩrã ate, Jesúre ᵽa'warijerã a'rika. Rĩkimarãja ᵽo'imajare kiᵽõ'irã etamaka, Tuᵽarãrika nare kiwãrõeka.
13 Em seguida, Jesus saiu outra vez para a beira do mar e ensinou as multidões que vinham até ele.
14 Suᵽa nare baaweatirã, toᵽi o'riwa'rikõrĩ Leví, Alfeo makire kĩatõᵽoeka. Romatatarã ĩᵽarimarãro'si niñerũjẽñeĩjirũkirõ'õrã ruᵽaki. Naro'si i'suᵽaka baarimaji imarĩ, ritaja ᵽo'imajare imᵽuesto kĩjirũjerijarika. Kire ĩatõᵽotirã ikuᵽaka Jesúre ãrĩka: —Dajoa yika.— I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiritirã, Levíre Jesúka a'rika mae.
14 Enquanto caminhava por ali, viu Levi, filho de Alfeu, sentado no lugar onde se coletavam os impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus, e Levi se levantou e o seguiu.
15 Kika ke'rika simamaka kiwi'iarã eyatirã Jesúre kika ba'aeka. I'suᵽakajaoka rĩkimarãja Romawejeakarã ĩᵽarimarãro'si nañu uᵽakaja waᵽa jẽñeĩjirimajare, suᵽabatirã aᵽerã “Ba'iaja baarimaja nime”, ᵽo'imajare ãrĩroyikarã ᵽariji Jesúka ba'aekarã. I'suᵽaka nabaaeka kire ã'mitiriᵽẽairã jariwa'ri. Suᵽabatirã kika wãrũrimajaoka imaekarã naka.
15 Mais tarde, na casa de Levi, Jesus e seus discípulos estavam à mesa, acompanhados de um grande número de cobradores de impostos e outros pecadores, pois eram muitos os que o seguiam.
16 Jesúre i'suᵽaka baabaraka imaeka ᵽoto fariseokaka ᵽuᵽajoairã imariᵽotojo, Moiséte jã'meka wãrõrimajare nare ĩaeka. Nare ĩatirã, ba'iaja baarimajaka imarika yaᵽabeyurã imarĩ, Jesúka wãrũrimajare ikuᵽaka narĩka: —¿Dako baaerã ba'iratarãka mijare wãrõrimajire ba'ayu?— narĩka.
16 Quando alguns fariseus, mestres da lei, viram Jesus comer com cobradores de impostos e outros pecadores, perguntaram a seus discípulos: “Por que ele come com cobradores de impostos e pecadores?”.
17 I'suᵽaka naᵽakã'ã ã'mitiritirã, ikuᵽaka Jesúre nare yi'rika: —Jia dako risiriji'yumarĩaja imarã ᵽuri ĩkobaarimajire yaᵽabeyurã. Wãmarĩa imarã ᵽuri ĩkobaarimajire nare ĩkobaarika yaᵽairã. I'suᵽakaoka sime yiro'si. “Ba'iaja baabeyurã yija ime”, ãñurãte jeyobaaokaro'simarĩa yi'taeka. “Ba'iaja yija baarijayuareka i'yoa yija ime”, ãñurãte ba'iaja baaika naja'ataokaro'si yi'taeka. I'suᵽaka simamaka naka ñimarijayu,— nare kẽrĩka.
17 Ao ouvir isso, Jesus lhes disse: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes. Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores”.
18 Ĩ'rãkuri, Juan ruᵽuko'a jũjerimajika wãrũrimaja, suᵽabatirã fariseokaka ᵽuᵽajoairã ĩ'rãrĩmi Tuᵽarãte takaja ᵽuᵽajoabaraka ba'abekaja imaroyikarã. I'suᵽaka nimarijayua ĩairã imarĩ, ikuᵽaka Jesúre najẽrĩaeka ĩ'rãrimarã: —Juanre wãrũekarã Tuᵽarãte takaja ᵽuᵽajoabaraka nimarĩmi ba'abeyurã. I'suᵽakajaoka fariseokaka ᵽuᵽajoairãte ime. ¿Dako baaerã mika wãrũirã ᵽuri i'suᵽaka baabeyurã je'e?— kire narĩka.
18 Certa vez, quando os discípulos de João e os fariseus estavam jejuando, algumas pessoas vieram a Jesus e perguntaram: “Por que seus discípulos não têm o hábito de jejuar como os discípulos de João e os discípulos dos fariseus?”.
19 I'suᵽaka naᵽakã'ã ikuᵽaka nare kẽrĩka: —Ikuᵽaka sime. Naᵽitañi'aika niaerã no'yibojairã ᵽuri sĩawa'ri jĩjimaka imarã. Kika nimarõ'õjĩte takaja jĩjimakaᵽi kika naba'ayu ruᵽu. I'suᵽakajaoka imarã nime yika wãrũrimaja. Yika wãrũbaraka nima ᵽototakaja jĩjimaka ba'abaraka nime ruᵽu.
19 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo? Não podem jejuar enquanto o noivo está com eles.
20 Yire nañi'arãñurĩmi ᵽuri, yika nimabesarãka simamaka, ba'iaja ᵽuᵽayurã nima imarĩ, ba'abekaja nimarãñu.
20 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão.
21 Aᵽeroka ã'mitirikõrĩ je'e: Saya bikijakaka, mamakaᵽi maᵽãijĩ'aberijĩka. Mamaᵽãiᵽi samaᵽãijĩ'ajĩka, samajũjeika ᵽoto, baie'ewa'ri bikijakato beriwa'ri jã'rĩbaji sajarijĩka simamaka. Ikuᵽaka ãrĩrikoᵽakaja sime saya bikijakakaᵽi mijare yibojawãrõika: Mamakukukaka majaroka mijare yiwãrõika mamarĩ imara'aekakuku ᵽitiyika mija ᵽuᵽajoarukea'si.
21 “Além disso, ninguém remendaria uma roupa velha usando pano novo. O pano novo encolheria a roupa velha e a rasgaria, deixando um buraco ainda maior.
22 Ã'mitirikõrĩ je'e: Iyaokoa mamaka ima wa'ibikirãwẽko ajea bikijaka baaeka wajorã maᵽaaberijĩka. Bikijaka wajorã samaᵽaamaka berijĩka simamaka.I'suᵽaka simako'omakaja i'suᵽakarãja samaᵽaajĩka, sarãja saririjĩñu. I'suᵽaka simamaka, mamaka ima iyaokoa wa'ibikirãwẽko ajeakaka baaeka mamawajorã samaᵽaajĩkareka jia simajĩñu. Ã'mitirikõrĩ je'e: mamakukukaka majaroka mijare yiwãrõika ã'mitiriᵽẽatirã, bikija mamarĩ mija baaroyika uᵽakatakaja baabekaja mija imabe,— nare kẽrĩka.
22 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. O vinho os arrebentaria, e tanto o vinho como os recipientes se estragariam. Vinho novo precisa de recipientes novos”.
23 Judíotatarãte jẽrĩtaroyikarĩmi rioa imaekarõ'õᵽi Jesúre tẽrĩo'rika kika imaekarãka. Torã a'ririjaᵽaraka kika wãrũrimajare õterikia e'etirã naba'aeka.
23 Num sábado, enquanto Jesus caminhava pelos campos de cereal, seus discípulos começaram a colher espigas.
24 I'suᵽaka sanaba'amaka ĩatirã, fariseokaka ᵽuᵽajoairã ikuᵽaka Jesúre najẽrĩaeka: —Yaje. Jẽrĩtarirĩmi ba'iraberika imabeyua. Mika wãrũrimaja õterikia e'etirã naba'aika, ba'irabeirã uᵽaka nabaayu. Irĩmi i'suᵽaka baarika jãjika maro'si sime,— fariseokaka ᵽuᵽajoairãte ãrĩka.
24 Os fariseus lhe perguntaram: “Por que seus discípulos desobedecem à lei colhendo cereal no sábado?”.
25 I'suᵽaka kire narĩko'omakaja ikuᵽaka nare kiyi'rika: —Davidka imaroyikarã ba'arika naro'si imabeᵽakã'ã kẽsia imawa'ri, marãkã'ã nabaaeka ¿yaje mija õñu je'e?
25 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
26 Ã'mitirikõrĩ je'e: Tuᵽarãte jiyiᵽuᵽaka õrĩriwi'ia ajeakaka baaeka imaroyika ᵽoto, kurarãka ĩᵽamaki imatiyaiki Abiata wãmeiki kimaeka. Kẽsirabawa'ri Tuᵽarãte jiyiᵽuᵽaka õrĩriwi'iarã kãkatirã ᵽan imatiyaika Tuᵽarãte jia baawa'ri naᵽããroyikakaka Davidre ba'aeka. Moisés imaroyikaki kurarãka imarãtakaja “Sanaba'arũ”, kẽrĩka simako'omakaja i'suᵽaka kibaaeka. Sakiba'aeka ᵽoto kijeyomarãteoka Davidre saji'aeka. I'suᵽaka nare kiruᵽutamaka ĩatirã, Tuᵽarãte kire boebariberika,— nare kẽrĩka.
26 Ele entrou na casa de Deus, nos dias em que Abiatar era sumo sacerdote, comeu os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer e os deu também a seus companheiros”.
27 I'suᵽaka nare ãrĩweatirã, ikuᵽaka Jesúre nare ãrĩka ate: —Jia ᵽo'imajaro'si simaerã Tuᵽarãte jẽrĩtarirĩmi baaeka. “Jẽrĩtarirĩmi nimarũkiakaka takaja yi'ᵽaraka ᵽo'imajare imarãñu”, ãrĩwa'rimarĩa Tuᵽarãte nare ᵽo'ijiaeka.
27 Então Jesus disse: “O sábado foi feito por causa do homem, e não o homem por causa do sábado.
28 Suᵽa imarĩ Ᵽo'imaja Ma'mi ñimamaka, jẽrĩtarirĩmi imarikakaka Tuᵽarãte yire jã'mewãrũrũjeka. I'suᵽaka ñima simamaka, “Ikuᵽaka irĩmi mija baabe, ika ᵽuri jiamarĩa ima”, ãrĩwãrũiki ñime,— nare kẽrĩka.
28 Portanto, o Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.