Atos 16
Tanimuca-Retuarã NT portions (TNC_WBT) vs VC
1 Toᵽi Ᵽablorãkare Derbewejearã a'ritirã, Listra wãmeika wejearã neyaeka. Torã eyatirã Jesúre ã'mitiriᵽẽaikite niatõᵽoeka. Timoteo wãmeiki kimaeka. Kiᵽako imaekako judíotatako, Jesúre yi'yuko. Kiᵽaki ᵽuri griegotataki kimaeka.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Listrawejeakarã, suᵽabatirã Iconiowejeakarã Jesúre ã'mitiriᵽẽairã jia ᵽuᵽajoabaraka najaika Timoteoreka.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 I'sia õrĩwa'ri Timoteore naka a'ririka Ᵽablote yaᵽaeka. Naka ke'rika ruᵽubaji, circuncisión Ᵽablote kire baaeka. “Judíotatamarĩki kiᵽakire imamaka circuncisión Timoteore kibaarũjeberika. I'suᵽaka kireka nimauᵽatiji noñu”, ãrĩwa'ri i'suᵽaka Ᵽablote kire baaeka judíotatarãte kire ĩariᵽe'yoa'si ãrĩwa'ri.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Listrarã nimaeka be'erõ'õ aᵽea wejearã na'rika. Suᵽa imarĩ Timoteore naka jeyoariwa'rika. Ĩ'rãweje jariwa'ririmarĩaja ikuᵽaka Jesúre yi'yurãte nabojarijarika: “Jerusalénrã aᵽóstolrãka suᵽabatirã Jesúre yi'yurãte imaruᵽutarimajare rẽrĩtirã ikuᵽaka mijare narĩᵽũayu: ‘“Judíotatarã ñekiarãte imara'aeka uᵽakaja yi'ririka sime”, mijare yija ãrĩbeyu.’ Ĩ'rãriroka takaja mija yi'rijĩñu”, aᵽóstolrãkare ãrãᵽakakaka nare nabojaeka.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 I'suᵽaka naᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, Jesúre yi'rikatatarãre jiibaji kire ã'mitiriᵽẽamirĩrĩkawa'rika. Suᵽabatirã ĩ'rãrĩmi uᵽakaja rĩkimabaji naᵽuburijarika.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Asiaka'iarã Jesúrika bojariroka nabojataᵽaarika naᵽuᵽajoako'omakaja, toᵽi no'rirũkimarĩa simaerã Esᵽíritu Santore nare õrĩrũjeka. Suᵽa imarĩ Frigiaka'ia, Galaciaka'iarã Ᵽablorãkare o'ritaᵽawa'rika.
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 Toᵽi o'riwa'ritirã Misiaka'ia ta'irõ'õrã neyaeka. Toᵽi Bitiniaka'iarã a'ririka naᵽuᵽajoakoᵽeka. I'suᵽaka simako'omakaja Esᵽíritu Santore toᵽi nare a'rirũjeberika.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Misiaka'iaᵽi o'riwa'ritirã Tróade wãmeika wejearã natu'aeyaeka.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 I'sia wejearã eyatirã i'sirĩmi ñami makãrãrũñuroka uᵽakaᵽi Macedoniakakire rĩkamaᵽakã'ã Ᵽablote ĩaeka. —Õ'õrã Macedoniarã mi'tabe, yijare jeyobaaokaro'si,— Macedoniakakire Ᵽablote ãrĩka.
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 “Ikuᵽaka yikarãrũrĩko'o”, Ᵽablote ãᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, “Macedoniarã kirika bojariroka wãrõrĩ Tuᵽarãte mare ᵽũatayu”, yija ãrãᵽe.Suᵽa imarĩ a'yaokaro'si yija ba'irĩjia yija jieraᵽe.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Tróade wejeaᵽi kũmujãitirã, wãjiaja Samotracia wãmeika jũmurikarã yija a'raᵽe. Aᵽerĩmi Neáᵽolisrã yija eyaraᵽe.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Toᵽi Filiᵽosrã yija a'raᵽe. Rĩkimarãja Romawejeakarãre imaraᵽe torã. Macedonia ka'iareka imatiyaiweje simaraᵽe. Ñoaᵽañaka yija imaraᵽe torã.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Jẽrĩtarirĩmi simaraᵽaka ᵽoto weje a'riwa'ri imaraᵽaka riakarã yija turaᵽe. “I'sia wejearã imarãte Tuᵽarãka jairijayurõ'õ sime je'e”, yija õrĩkoᵽeraᵽe. Torã eyatirã, yija eyaruᵽarimomeraᵽe. Toᵽi ruᵽarĩjĩ, torã rẽrĩbaraka imaraᵽarã rõmijãte Jesúrika bojariroka yija bojaraᵽe.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Ĩ'rãko Lidia wãmeiko, Tiatirawejeakako, naka imaraᵽako. Suᵽabatirã sayaᵽãia jía iyayaᵽea ĩoika waruaka ĩjirirõmo koimaraᵽe. Judíorãkamarĩko imariᵽotojo Tuᵽarãte jiyiᵽuᵽaka õñuko imarĩ, Ᵽablote jaimaka Tuᵽarãte kore ã'mitiriᵽẽarũjeraᵽe.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Jesúre koã'mitiriᵽẽamaka, ruᵽuko'a kore yija jũjeraᵽe suᵽabatirã korĩrãreoka. I'suᵽaka kore yija baaraᵽaka be'erõ'õ ikuᵽaka yijare kojairaᵽe: —“Ritaoka Jesúre yi'yuko koime”, mija ãrĩye'e, mija i'tabe yiwi'iarã,— jiaᵽi yijare kõrãᵽe. I'suᵽaka kõᵽakã'ã kowi'iarã tuirĩ yija a'raᵽe.
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Ĩ'rãrĩmi ᵽo'imajare Tuᵽarãka jairoyikarõ'õrã a'rikõrĩ bikirirõmore yija ĩatõᵽoraᵽe. Satanárika ima ña'rĩjãikako koimaraᵽe. I'suᵽaka imaraᵽako imarĩ, ñamajĩ wejeareka o'rirũkia kobojaraᵽe. Suᵽa imarĩ koĩᵽarimarãre rĩkimaka niñerũ tõᵽoraᵽe, i'suᵽaka bojaiko koimamaka.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Iko bikirirõmo yija be'erõ'õᵽi rĩrĩra'atirã ikuᵽaka koakasereraᵽe: —Ĩ'rã ĩmirĩja imarã imatiyaiki Tuᵽarãte yi'yurã. “Jesúre mija yi'rirãkareka, mijare kitããrãñu”, ãrĩwa'ri mijare nabojayu,— ãrĩokaika ritaja ᵽo'imajare kobojaraᵽe.
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Ĩ'rãrĩmi uᵽakaja i'suᵽaka kire koakasererĩrĩka. I'suᵽaka jajua kobaata'amaka ĩawa'ri, ba'iaja simaeka Ᵽabloro'si. Suᵽa imarĩ jororĩkatirã Satanárika ima koreka ña'rĩjãikakite ikuᵽaka Ᵽablote ãrĩka: —Jesucristorikaᵽi koreka mire yiᵽorirũjeyu,— Ᵽablote ãrĩka Satanárika ima. I'suᵽaka kẽrĩka ᵽotojo kore ña'rĩjãikoᵽekakite koreka ᵽorika.
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Koreka kiᵽoritaᵽaeka be'erõ'õ, ñamajĩ o'rirũkia kobojawãrũberika mae. I'suᵽaka koimamaka ĩatirã, “Aᵽekurioka ate niñerũ tõᵽobesarãñurã maime mae”, koĩᵽarimarãre ãrĩᵽuᵽajoaeka. Suᵽa imarĩ Ᵽablote, Silareoka naboebarika. Suᵽa baatirã nare ñi'atirã wejeñe'metãji imatiyairõ'õ ĩᵽarimarã ᵽõ'irã nare ne'ewa'rika.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Ĩᵽarimarã wãjitãji nare e'eeyatirã ikuᵽaka narĩka: —Ĩrã judíotatarã mawejeakarãre rukubaka ᵽuᵽajoarũjerimaja imarã. I'suᵽaka imarã imarĩ mawejearã oka naᵽo'ijiayu mae.
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 Romatatarãre baaroyika uᵽakamarĩa nawãrõrijayu. Suᵽa imarĩ nawãrõika uᵽaka mabaaberijĩñu,— narĩka niᵽarimarãre.
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 I'suᵽaka naᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, Ᵽablorãkare jimarĩa naboebaeka ᵽo'imaja. Suᵽa imarĩ nare naᵽajeũ'mueka. Toᵽi jariroakanare ne'etarũjeka i'sia wejeakarã ĩᵽarimarã. Suᵽabatirã wajoaᵽi nare naᵽajerũjeka.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 I'suᵽaka jãjiaᵽi nare ᵽajetirã, wẽkomaka imariwi'iarã nare natarũjeka. Suᵽabatirã, —Jia nare miarĩᵽe naru'rikoreka,— wẽkomaka imariwi'ia ĩarĩrĩrimajire narĩka.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 I'suᵽaka ĩᵽarimarãre ãᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, wẽkomaka imariwi'i tõsibajirã imaeka kurarakarã maᵽoriwãrũberijĩrõ'õrã nare kitarika. Suᵽabatirã nu'ᵽua yaᵽuᵽãia koᵽeru'aika watoᵽekarã kiᵽi'ᵽeka.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 I'suᵽaka kibaako'omakaja Ᵽablo, Silasᵽitiyika Tuᵽarãka jaitirã ñami ᵽoto nabayakoyaeka. Aᵽerã wẽkomaka imariwi'iarã imaekarã nabayakoyamaka ã'mitirikarã.
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Ikuᵽarõ'õᵽiji ka'ia jãjia iyika. Suᵽabatirã wẽkomaka imariwi'ia iyika. I'suᵽaka sabaayuju koᵽereka wiritaᵽataeka. I'suᵽaka sabaamaka torã imaekarãte ᵽerumijia nare naᵽi'ᵽeka kutuᵽataeka.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 I'suᵽaka simamaka wẽkomaka imariwi'i ĩarĩrĩrimajire tũrũeka. Ĩ'rãkoᵽereka rakakaja wiritaᵽataeka imamaka, ĩawa'ri, “Wẽkomaka imariwi'iarã imakoᵽeirãte ru'riᵽatayu je'e”, kẽrĩᵽuᵽajoakoᵽeka. Suᵽa imarĩ kisara e'etirã kiõñu uᵽakaja jããririrã kibaakoᵽeka.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 I'suᵽaka kibaaerã baaeka ᵽoto ikuᵽaka Ᵽablote kire ãrĩka: —¡Miᵽo'ia jããbekaja! Yija imauᵽatiji õ'õrã yija imaᵽatayu.—
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Suᵽa imarĩ yaaboaika wẽkomaka imariwi'ia ĩarĩrĩrimajire jẽñeka. Suᵽabatirã Ᵽablorãka ᵽõ'irã rĩrĩkãkawa'ritirã nawãjitãji kiñukuruᵽaeka, kĩkiwa'ri tarabaraka.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Aᵽerõ'õrã nare e'ewa'ritirã, ikuᵽaka nare kijẽrĩaeka: —¿Marãkã'ã yibaajĩñu, ba'iaja yibaaikareka Tuᵽarãte yire wayuĩaokaro'si?— kẽrĩka Ᵽablorãkare.
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã, ikuᵽaka nayi'rika: —Maiᵽamaki Jesucristore mia'mitiriᵽẽarãkareka, Tuᵽarãte mire tããrãñu, suᵽabatirã mirĩrãreoka,— kire narĩka.
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Suᵽabatirã maiᵽamaki Jesucristorika bojariroka kire nabojaeka. Kiwi'iarã imaekarãteoka nabojaᵽataeka.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 I'siñamiji nare naᵽajeka kãmia kijũjeka Ᵽablorãkareka. I'suᵽaka nare baaweatirã kiruᵽuko'a kijũjerũjeka, kirirãreoka.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 I'sia be'erõ'õ kiwi'iarã Ᵽablorãkare kiakawa'rika nare ba'ariji'aokaro'si. “Tuᵽarãte yi'yurã yija ime mae”, ãrĩwa'ri kirĩrãᵽitiyika jia jĩjimaka nimaeka mae.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Bikitojo i'sia wejeakarã ĩᵽarimarã surararãkare ᵽũataekarã, wẽkomaka imariwi'ia ĩarĩrĩrimajire bojarĩ, —Nare mija'atabe mae, na'yaokaro'si.—
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Suᵽa imarĩ wẽkomaka imariwi'ia ĩarĩrĩrimaji ikuᵽaka ãrĩkaki Ᵽablote: —Ĩᵽarimarãre jã'meika uᵽakaja mijare yija'ataerã baayu. Suᵽa imarĩ dakoa ba'iaja ᵽuᵽaribekaja mija a'ᵽe mae,— kẽrĩka.
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, ikuᵽaka Ᵽablote bojaeka surararãkare: —Dakoa ᵽarea yijare imaberiko'omakaja ika wejea ĩᵽarimarã ᵽo'imaja wãjitãji yijare naᵽajerũjeraᵽe. I'suᵽaka yijare nabaarũjeraᵽe ¿dakoa ba'iaja nabaako'o? ãᵽekaja. Suᵽabatirã ika wẽkomaka imariwi'iarã yijare natarũjeraᵽe. Romakarãuᵽaka yija imako'omakaja najã'meika yi'ribekaja i'suᵽaka yijare nabaaraᵽe. Suᵽa imarĩ maekaka ᵽo'imajare õrĩbeyukaji yijare naja'atariyaᵽakoᵽeyu. I'suᵽakamarĩa simarãñu. Noñu uᵽakaja yijare ᵽoarĩ ni'tarũ,— Ᵽablote ãrĩka surararãkare.
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiritirã ĩᵽarimarãre bojarĩ surararãkare a'rika. I'suᵽaka nabojamaka ã'mitiritirã, Romakarãja Ᵽablorãkare imamaka õrĩwãrũtirã ĩᵽarimarãre kĩkika.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Suᵽa imarĩ Ᵽablorãka ᵽõ'irã okajierĩ ĩᵽarimarãre a'rika. I'suᵽaka baaweatirã, nare naja'ataeka. “Aᵽea wejearã mija a'ᵽe ruᵽu”, jiaᵽi nare narĩka.
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Wẽkomaka imariwi'iaᵽi ᵽoritirã Lidia wi'iarã Ᵽablorãkare a'rika. Torã eyatirã Jesúre ã'mitiriᵽẽaekarãte narẽrãtaeka. Jesúrikakaka nare nabojaeka jiibaji Jesúre yi'ᵽaraka okajãjia nimaerã. I'suᵽaka naka najaika be'erõ'õ aᵽea wejearã na'rika mae.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.