Lucas 23
I Fiyowe Uret (TIY) vs AAI
1 Tidéw béno, i kéluhana ruwe ménlimud, nuwit roy Jesuse mangéy dob Pilatowe sani méguléwe tidéw Roma.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Nuret ro dob Pilatowey kéluhanay de tete rénigo Jesuse kun. Bénréh ro maro, “Enggito gey i ni étéw fanangguwité noy de étéw inok sébanil ro begom do gémamak kukuman. Enda fébayade no bero buwis dob toowe fo gérotor datu féndawét Sesar dob Roma. Bénréhén so bé Beene kun i Kristowe sani ségétéwe datu.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Tidéw béno, fénénginsaa Pilatowey Jesus mano, “Aw Beem i Datu i de Judio?”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Atin bang Pilatowe dob de odoroy de Judio brab dob kéluhanay de étéw diyo, “Karangé ku, énda i funa no fatut mékukum.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Endob fétausé ro soy kétébo ruwe de maro, “I ni étéw téménoro dob kéluhanay sugud i de ingéd dob Judea fanangguwité noy de étéw sétiboh begom do gémamak kukuman. Féngganayén rénigoy ni dob Galilea, atin ménangéy dini inok rigoné no so.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Amun énggélingoo Pilatowey ni, ménénginsa mano, “Aw tidéw Galilea i ni étéw?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Amun énggétiga no tidéw diyo, sénugu Pilatowey Jesuse mangéy dob Herode, sani datue dob Galilea, non diyo dob Jerusalem bé no gai.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Ménoror i Herode bé kégito nuwe bé Jesuse. Non médooy énggélingoo nuwe fantag bé Jesuse, brab ménrugayén i kéuyot ne de géségito. Témayan de damén ké gito noy Jesuse rémigo mékégaif.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Mélaw médooy fénénginsa ne bé Jesuse. Endob énda séménumbul i Jesuse.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Diyo soy de odoroy de fadi brab de témoro bé kitabe. Atin toow ro fo ténébo i Jesuse. Endob énda soy sumbul Jesuse de.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Mélaw i Herode brab de sundalo no, déniyangka ro brab fénémala ro. Tidéw béno, fénkégala roy Jesuse bé toowe fo fiyo métaah kégal maak datu brab fénséfule ro mangéy dob Pilatowe.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Tidéw béno, i Herode brab Pilatowe ménwaléy ro sékélayaman, fiyon fo ké sébanil ro méntaén.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Ténawag Pilatowey de odoroy de Judio, brab de odoroy de fadi, brab de ségiyo-giyo étéw.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Atin bénréhén bero mano, “Nuwit gom i ni étéw Jesus dob begéne, brab bénréh gom fanangguwité noy de étéw gom sétiboh begey do gémamak kukuman. Endob béleewe fénénginsaa ku dob adafa kome, atin énggétiga ku énda i toow bé kéluhanay bénréh gome.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 I datu Herode énggétiga no so énda i salaén loo bé de bénréh gom, mélaw fénséfuleén so mangéy dini. I ni étéw énda i rénigo no tete. Békén fatut féléhuén.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Mélaw fébadas gu saén, tidéw béno fétangéy gu.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 I ni ménrigo bé gaiy kékandulie “Témara”. Atin i adat i méguléwe tidéw Roma sénga kanduli “Témara” témangéy ségétéw ménkalabusu inok fiyoy fédéw i de Judio de.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Mélaw non énda kukumé Pilatowey Jesuse féléhuén, i de étéw ménsélimud ménkes maro, “Féléhu gom, brab tangéy gom i Barabase.”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 (I Barabase ni étéw ménférisu non ménamung sétiboh dob Jerusalem bé de gémamak kukuman. Ménméléhu so do étéw.)
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 I Pilatowe ménbéréh man ségule dob de étéw ménsélimud bé i kétaya nuwey Jesusey tangéyéne.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Endob ménkes i de étéw maro, “Féléhu gom! Kélabo gom dob kruse!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Endob ménbéréh i Pilatowe bé gétéléw ne gule mano, “Ati rénigoy ni étéw? Enda i gétiga ku funa tom de méméléhu. Fétafés gu sa atin tangéyén.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Endob i de étéw ménkes ro man minut métanug i Jesuse kélabonén dob kruse.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Tidéw béno, sabaf bé kéékes ruwe, ménagayun i Pilatowe bé kéongot ruwe kémukum bé Jesuse.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Atin loo bé kétaya ruwe, ténangéyén i Barabase, sani étéwe férisu sabaf bé beeney ségétéwe méméléhu brab fénsétibohén i de étéw sébanil bé de gémamak kukuman. Atin i Pilatowe nirayén i Jesuse dob de étéw ménsélimud inok rigoné roy ati kétaya ruwe rigonén dob Jesuse.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Nuwit i de étéw i Jesuse mésut dob Jerusalem inok kélaboné ro dob kruse. Atin dob de aguwon, énggébalaka roy étéwe féndawét Simon tidéw dob ingéde Siren. Béno sénay kégumah ne dob no ingéd. Fénodor ro inok fégésé ro démuwal bé kruse furay bé Jesuse.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 I médoowe étéw furay bé Jesuse. I de dumo bero do libun kémérew ro brab rémuung non bé kérigo ruwe bé Jesuse.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Sénling Jesuse bero mano, “Do libun tidéw Jerusalem, kagom kérewon Begén. Kérewo kom i de lowoh gom brab de nga gom.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Non gégumah i gaiwe mérégén brab émbéréh i de étéw maro, ‘Méoror i de libun énda mén-obor ro, énda i do nga ro, brab énda i féntutu ro do nga.’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Bé no gai, émbéréh i de étéw dob de tuduk maro, ‘Tamfurén gey!’ brab dob de burur, ‘Bunéyén gey!’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Non buluk rigonéy de étéw i ni dob ségétéwe étéw énda i rénigo no tete, toow na fo mas gétimal dob de étéw réménigo tete.”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Atin ménuwit ro so ruwo gétéw férisu inok séréngan ro féléhuén bé Jesuse.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Amun ménggégumah ro dob no gonon féndawét “kulobong uléw”, kénlabo ro diyo i Jesuse dob kruse ni. Kénlabo ro soy ruwowe gétéw férisu dob de krus. I sébaane de fingé dob kuwono Jesuse, brab i sébaane de dob fingé biwong Jesuse.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Tidéw béno, déménasal i Jesuse mano, “Abay, fésagada mo bero non énda gétiga roy rigoné ruwe.” Atin i de sundalo sénkungkungo roy ati gégédote bé kégal Jesuse.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 I lala i de étéw téménindég diyo témanud, i de odoroy de Judio déniyangka roy Jesuse maro, “Ténabangén i de ségiyo étéw inok énda méléhu ro. Mélaw, buluk Beeney Kristowe tintu Mémukas fénémili i Tuluse, sedek énda gétabanga noy lowoh ne inok énda méléhuén?”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Déniyangka i de sundalo so. Atin téningé ro brab niraya ro bé mélémuwe arak brab ménbéréh ro maro,
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 “Buluk Beemey datu i de Judio, tabangém i lowoh me.”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Brab wén i ménsulate dob rotor i uléw Jesuse mano, “Ay niy datu i de Judio.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Atin i ségétéwe bé de férisu ménbitin diyo bero Jesuse, diyangkaé no soy Jesuse mano, “Aw békén ba Beemey Kristowe Mémukas? Mélaw tabangém begey brab i kaame lowoh.”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Endob i dumo nuwe férisu ménbéréh dob sunguwe de mano, “Kago émbéréh loo bé nan! Aw énda mégilak go bé Tuluse? I betome téléw gétéw ménkukum féléhuén.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Atin i betowe fatut féléhuén non bé de tete rénigo to. Endob i ni étéw énda foy tete rénigo no.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Tidéw béno, ménbéréh dob Jesuse mano, “O Jesus, fégétédéménu amuk Beemén i méguléwe.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Séménumbul i Jesuse mano, “Béréhé ku beem i toowe, béleewe séko diyo go dob Begéne dob bélowono fantad.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Amun géutuhén, éndaén réméndaw i térésange. Déménlémon i fantade taman ménifus i téléwe géuras.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Tidéw béno, i rindunge bénitin dob mékétéfuwe sibéy dob lawi i Tuluse, ruwoy ménsésédaya nuwe.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Atin i Jesuse ménkes métanug mano, “Abay, sarigé kuy kamatu guwe dob Beeme.” Amun énggébérého noy ni, ménléhu i Jesuse.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Wén i ségétéwe gérotor odoroy de sundalo énggito noy ni ménrigo, atin dénayéwén i Tuluse mano, “Toow fo métintuy ni étéw!”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 I de étéw ménsélimud diyo, amun énggito roy ni ménrigo, ménule ro ménmala brab tete i de fédéw ro.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Atin i kéluhanay de étéw énggébalaka roy Jesuse, fiyon i médoowe bé de libun tidéw Galilea ménodor de, téménindég ro dob mérayue téméngténg brab énggito ro soy kéluhanay ni ménrigo.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Wén i ségétéwe lagéy féndawét Jose tidéw Arimatea sébaan ingéd dob Judea. Ségétéw fiyo étéw brab ménunur bé de kukumay de Judio.
50 — ausente —
51 Fiyon fo ké beeney ségétéwe bé de kéfédéway de Judio, énda ménagayu no bé rénigo ruwe bé Jesuse. Ongot-ongoté no soy gaiy kéféguléw i Tuluse bé de étéwén.
51 — ausente —
52 Ménangéy dob Pilatowe brab nongotén i bangkay Jesuse.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Atin éndotén i bangkay Jesuse tidéw dob kruse brab bénausén bé fiyowe safut, brab nahurén dob lébénge ténosong dob rangih i fingase. I ni lébéng énda séna ménlébéngo no.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 I gaiwe béno témégén Biyarnes brab gédétén i gaiwe Sabado sani gaiwe kétéréy de Judio.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 I de libun ménodor bé Jesuse tidéw Galilea, ménfuray ro bé Josehe brab énggito roy lébénge brab ati kéahure bé bangkay Jesuse diyo.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Tidéw béno, ménule ro brab téménafay ro fégéféamut brab do mamut daun kay bangkay Jesuse. Endob bé gaiwe kétérén, téménrén ro loo bé kébéréh i de kukuman nodoro ro.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.