Atos 5
I Fiyowe Uret (TIY) vs AAI
1 Wén i ségétéwe lagéy féndawét Ananias, beroy bawag ne féndawét Safira, fénbéléy roy dumoy fantad ruwe.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Endob nitongén i dumoy kurtae brab ménagayun soy bawag ne de. Atin nirayén i sama i kurtae dob de apostol. Endob bénréhén bé nirayén i kéluhanane.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Mélaw bénréh Pedrowe dob beene mano, “Ananias, sedek féndayaém i Satanase mémanduon beem? Non téménugi go dob Rémogor i Tuluse, non nitongém i dumoy kurtae énggédotém bé fénbéléy me fantad.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Amun énda séna fénbéléyém i fantad me, beem i gefee de. Atin amun fénbéléy mon, kaam soy kurtae de. Endob sedek bénantakém rénigoy ni? Békén téménugi go dob étéwe, yamula dob Tuluse téménugi go!”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Amun énggélingoo Ananiasey ni, méntuwar brab ménléhu. Atin i kéluhanay de énggégélingo fantag bé ni, toow ro fo ménggilak.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Atin ménahur i de kénogo lagéy brab éndot roy bangkay ne brab bénaus ro atin nangéy ro lénébéng.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Amun ménifus i téléwe géuras, énggumah i bawag ne, éndob énda séna énggétiga noy ati ménrigowe.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Tidéw béno, fénénginsaa Pedrowe mano, “Béréhém begén, aw been say niy kurtae énggédot i fantad gome?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Mélaw bénréh Pedrowe de mano, “Sedek ténéngkad gom i Rémogor i Tuluse? I bawag me mantu séna ménléhu atin i de ménangéy de lémbéng, ay nan ron dob liyuwan, brab i beeme témundug so.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Sonom béno, méntuwar so brab ménléhu dob adafa Pedrowe. Amun ménahur i de kénogo lagéy, énggito ro ménléhuén. Mélaw nangéy ro so lénébéng dob doror i bawag ne.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Atin toow fo méngkégilakan i kéluhanay de munur bé Kristowe, loo soy de kéluhanay de ségiyo étéw énggégélingo bé ni.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Atin i de apostol, médooy de mékégaif rénigo ro énggitoy de étéw. Brab i kéluhanay de munur bé Kristowe ménsélimud ro diyo dob “Kuridor Solomone” dob lawi i Tuluse.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Enda i ségétéw ménamung bé de énda munur bé Kristowe, fiyon fo ké fiyoy kébéréh i de étéw fantag bé de munur.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Endob minut médooy de étéw do lagéy brab do libun munur bé Kadnane.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Atin ménbantug i de mékégaif rénigoy de apostol. Mélaw nuwit i de étéw dob de aguwon i de déméruun. Féniro ro bero dob de katri brab dob de bénékah ikam inok buluk témara i Pedrowe, gébéla i anlung ne dob berowe.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Atin énggumah soy médoowe étéw tidéw dob de kloh ingéd géliwét dob Jerusalem. Brab nuwit roy de déméruun bero brab de étéw rénahukoy de saitan. Atin kéluhana ro ménadi-adi.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Tidéw béno, i gérotore fadi brab de dumo no sani de Saduseo, méndaléw ro bé de apostol. Mélaw ménséfagayun ro bé rigoné ruwe.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Atin kénéfo roy de apostol brab fénrisu ro bero.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Endob bé béno kélungonon, nungka i télakiy Kadnaney de béngaway férisunone. Tidéw béno nuwitén bero mésut brab bénréhén mano,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Taus gom dob lawi i Tuluse brab uret gom dob de étéw i fantage bé ni mantu umul.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Tidéw béno, nodoroy de apostol i bénréh i télakiwe ni. Mélaw amun géfuwénén, ménahur ro dob lawi i Tuluse brab téménoro ro.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Endob amun énggumah i de sénugu dob férisunone, énda énggito roy de apostol. Mélaw ménséfule ro mangéy dob de kéfédéwan do ménlimud brab nuret ro maro,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Amun énggégumah gey dob férisunone, énggito gey i de béngawan do ménkandado brab diyo soy de guwardiya mantay dob liyuwe. Endob amun nungka gey, énda i énggito gey étéw dob rahure.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Mélaw i de odoroy de fadi brab kafitane odoroy de guwardiya bé lawi i Tuluse, amun énggélingoo roy ni, toow ro fo ménggaif. Atin fégitungé roy ati énggérigonoy de apostol.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Tidéw béno, wén i énggégumahe ménlolok dob berowe mano, “I de lagéy do fénrisu gom, diyo ro témoro bé de étéw dob lawi i Tuluse.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Mélaw ménangéy i kafitane dob lawi i Tuluse beroy de guwardiya no. Atin kénéfo roy de apostol brab nuwit ro séfule. Endob énda féndawéto ro bero non mégilak ro bé de étéw diyo ké ibéro ro bero batéw inok féléhué ro bero.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Nuwit roy de apostol mangéy dob adafay de ménlimud do odoron. Atin i gérotore fadi ménbéréh dob bero mano,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Génlé geyén begom bé kagomén témoro fantag bé Jesuse, éndob énda nodoro kom de. Téngténg gom, ménlégébén dob Jerusaleme niy kétoro gome, atin bénréh gom, begey i ménméléhue bé Jesuse.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Endob séménumbul i Pedrowe brab de dumo no do apostol maro, “Fatut odoro key i Tuluse, békén étéw.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Amun énggilid gomén fénléhu i Jesuse bé kékélabo gome de dob kruse, i Tulus i de katufua tom i ménfétébulee de.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Atin féndiyat i Tuluse mangéy dob kuwono nuwe inok Been i Méguléwe brab Mémukase. Mélaw Been i émfésagade bé de sala tom do Judio amuk gésénule tom.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Géureto key i de ni non énggito gey, loo soy Rémogor i Tuluse muret, sani Rémogore iray i Tuluse dob de étéw munur dob Beene.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Atin i de odoron ni ménlimud, amun énggélingoo roy ni, toow ro fo ménkérit brab ménuyot ro ké féléhuén i de apostol ni.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Endob i ségétéwe bé de Fariseo féndawét Gamaliel téménindég dob kérara ruwe ménlimud. Beeney témoroe bé kitabe brab toow fo fégadatay de étéw. Atin fénfésutén i de apostol.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Tidéw béno ménbéréh mano, “Do dumo gu do Judio, ingata kom ké ati kérigo gome bé de ni do étéw.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Bé do gétah wén i ségétéwe étéw féndawét Teudas, ménbéréh been kun i toowe ménbantug gérotor étéw. Atin fot ratuh gétéw i ménwaléye kuyugén. Endob wén i ménméléhu de atin i de kuyugén ménbéragar ro brab énda i énggérigono ro.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Tidéw béno, dob de gaiy késinsuse bé émfélistay kéluhanay de étéw, énggumah man i ségétéwe étéw féndawét Judas tidéw Galilea. Atin médoo soy ménwaléye kuyugén. Endob amun fénléhu soy Judase, ménbéragar soy de kuyugén.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Ségiléw so keeyén bé kéléhu Jesuse. Mélaw béréhé ku begom, katom kémukum brab fédayaé tomén i de ni do étéw. Non amuk aturay kéilawane saén, énda soy gérigono ro brab énda i rugaya ro.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Endob amuk aturay Tuluse, énda gégéléo tom bero, non waléy tom saén sébanil bé Tuluse.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Tidéw béno, fénahur ron man i de apostol brab féntafés ro bero. Atin génlé ron man bero bé békénén muret ro fantag bé Jesuse. Tidéw béno, ténangéy ro bero.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 I de apostol amun ménsut ron tidéw dob de ménlimud do odoron, toow ro fo ménoror non kénarang i Tuluse médait ro kéfasangan brab kémalanan sabaf bé kéunur ruwe bé Jesu Kristowe.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Atin sénga fuweh ménangéy ro dob lawi i Tuluse brab dob de lawi i de étéw. Atin diyo ro témoro bé Fiyowe Uret fantag bé Jesu Kristowe.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.