Atos 22

I Fiyowe Uret (TIY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bang Pablowe, “Do dumo gu brab do lukés gu, fégélingo gom i béréhé kuwe ni bé kéamfilo kuwe bé lowoh guwe.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Amun énggélingoo ro ménsébéréh dob karowe késébéréh, toow na fo ménantés ro. Atin féntaus Pablowey kébéréh ne mano,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “I begéne, ségétéwu Judio ménumah dob Tarsus dob Silisia. Endob dob Jerusaleme ni ménruku. Atin méngganadu dob toowe fo ménbantug témoro féndawét Gamaliel. Atin toow fo ténoroén begén bé de adat tom do Judio loo bé kukumay de katufua tom. Atin toow fo ménuyotu modor bé kétayay Tuluse ségiléw so bé begome ni béleewe.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Fénrasay gu brab fénléhu guy de étéw munur bé Jesuse. Atin kénéfo guy de lagéy brab do libun brab fénrisu gu bero.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 I gérotore fadi brab kéluhanay de kéfédéwan, gébéréh ro toow i ni béréhé ku begom. Niraya ro begén sulat mangéy dob de dumo tom Judio dob Damasko. Atin ménangéyu diyo inok kéfoé kuy de munur bé Kristowe diyo, atin uwité ku damén dob Jerusaleme ni ikétén bé sangkalie inok kukumén ro.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Endob amun géutuh térésang, diyou dob agéwone gédét dob Damasko. Atin méntékow wén i réndaw tidéw dob lawayo mangéy dob begéne.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Sonom béno, ménggétéléngkébu dob fantade, atin énggélingoo kuy émbéréhe mano, ‘Saulo! Sedek férasayé mo Begén?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Tidéw béno ménénginsau maku, ‘Ati beeme Kadnan?’ Atin séménumbul mano, ‘Begéney Jesuse tidéw Nasaret, sani férasayé muwe.’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Atin i de dumo gu ménodor begén, énggito roy ni réndaw éndob énda énggélingoo roy béréhe ni ménsébéréh begén.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Atin fénénginsaa ku maku, ‘Kadnan, ati fatute rigoné ku?’ Atin séménumbul i Kadnane mano, ‘Tindég go brab taus go mangéy Damasko. Atin diyo wén i étéwe béréhé no dob beemey kéluhanay kétayay Tuluse rigoné mo.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Bé béno so, ménwaléyu langafén non bé réndawe ni énggito gu. Atin narak i de dumo gu begén taman énggumah gey dob Damasko.”
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Atin féntaus Pablowey kébéréh ne mano, “Atin diyo wén i ségétéwe lagéy féndawét Ananias. Toow fo méngintulus brab toow fo nodoro noy de kitab tom. Atin tintu fo fénggadata noy kéluhanay de Judio bati diyo.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Atin ménangéy dob begéne brab ménbéréh mano, ‘Saulo, dumo gu, gégito gonén!’ Sonom béno, énggégitowu man atin ténéngténg gu.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Atin ménbéréh man mano, ‘I Tuluse, fénéngadaf i de katufua tom, fénémilién beem inok gétigan i kétaya nuwe, brab inok giton i métintuwe sugu-sugué no féndawét Jesus, brab inok gélingoon i kébéréh ne.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Non waléy go muret dob kéluhanay de étéw fantag bé Kristowe émbéréh bé énggito muwe brab énggélingoo muwe.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Atin béleewe, kagonén téangga-angga. Tindég go brab fébautis gon, brab dasal go dob Kadnane. Atin i de salaém mékédan.’ ”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Atin féntaus Pablowey kébéréh ne mano, “Tidéw béno ménséfuleu mangéy Jerusalem. Atin amun déménasalu dob lawi i Tuluse, wén i fénggitoy Tuluse begén.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Enggito guy Kadnane brab ménbéréh dob begéne mano, ‘Fagayas go, tagakém i Jerusaleme ni, non i de étéw dini énda tayakufé roy kéuret me fantag bé Begéne.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Atin séménumbulu maku, ‘Kadnan, gétiga roy démoyune kéagéw gu mangéy kémfo brab lémubag bé de munur Beem dob de lawi féngadafa ro.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Atin amun féléhué roy Estebane sani ségétéwe muret fantag bé Beeme, diyou de so ménagayun de. Begén i ménantay bé de kégal i de ménméléhu de.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Endob ménbéréh i Kadnane dob begéne mano, ‘Agéw go. Sugué ku beem mangéy mérayu dob de békén Judio.’ ”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Atin amun bénréh Pablowey ni fantag bé de étéw békén Judio, éndaén mégélingo i de étéw de. Atin ménkes ro toow fo métanug maro, “Féléhu gom, énda médait méuyag i ni étéw.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Atin ménkes ro, brab sénawér roy de bubuk sébuwan mangéy rotor bé kékérit ruwe brab kénda roy de dumo bé de kégal ro brab nafir ro dob rotoro.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Mélaw i odoroy de sundalo ni, fénuwitén i Pablowe mahur dob kutae ni, brab sénuguén i de sundalo no bé badasé ro inok gébérého noy ati rénigo nuwe, sani funay de Judio ni mékes brab mékérit.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Endob amun nikét roy Pablowe inok badasé ron damén, ménbéréh i Pablowe dob ségétéwe kafitan mano, “Aw fakay badasén i ségétéwe Romano fiyon fo ké énda séna ménkukumén ménsala?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Atin amun énggélingooy kafitaney ni bénréh Pablowe, ménangéy dob odoroy de sundalo brab ménbéréh mano, “Ati rigoné muwe? I ni étéw ségétéw wayo Romano.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Mélaw i odoroy de sundalo ménangéy dob Pablowe brab ménénginsa mano, “Aw Romano go wayo?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Atin ménbéréh i odoroy de sundalo ni mano, “I begéne, Romanowu so. Brab dakél i énggébayada kuwe inok waléyu Romano.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Sonom béno, i de sundalo ni madasén damén bé Pablowe énggésunud ro. Atin i odoroy de sundalo ni toow fo ménggilak non fénikétén bé de sangkali i ségétéwe so Romano.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Atin i odoroy de sundalo ni ménuyot de ké gétiga noy funay de Judio ni témbo bé Pablowe ni. Mélaw bé gétunduge de fuweh, fénkéda noy de sangkali fénggéikét ro bé Pablowe. Atin sénuguén i de odoroy de fadi brab kéluhanay de kéfédéway de Judio sélimud. Tidéw béno, nuwitén i Pablowe brab féntindégén dob adafa ruwe ménlimud.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.