Atos 21
I Fiyowe Uret (TIY) vs AAI
1 Amun énggéfégétaw geyén dob berowe, ménda gey brab méntaus gey mifar fééntang saréw dob bungéde Kos. Amun bé démoe de énggumah gey dob bungéde Rodas. Tidéw béno méntaus gey mangéy Patara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Diyo énggito gey i sébaane barko mangéy Fenisia, mélaw ménda gey diyo.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Ménagéw gey taman énggékulaya key i bungéde Siprus, atin téménara gey saén mangéy de fingé déligdigan atin méntaus gey mangéy Siria. Atin déménunggu gey dob ingéde Tiro non féntéfad roy de médoo do uwit diyo.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Atin diyo énggito gey i de munur bé Kristowe, mélaw ménbati gey diyo ségéfadiyan. Atin non fénémanduoy Rémogor i Tuluse bero, féngginau roy Pablowe bé békén taus mangéy Jerusalem.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Endob amun énggumahén i gaiwe magéw gey, méntékédan gey dob no inged. Atin i kéluhana ruwe dénura ro begey mangéy dob barkowe, bero soy de bawag ro brab de nga ro. Atin amun énggumah gey dob dénsaane, ménlingkuwéd gey kéluhanan brab déménasal gey.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Amun énggilid gey démasal, ménggétaw gey. Tidéw béno, ménda geyén man dob barkowe ni, atin ménule ro so kéluhanan.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Atin tidéw Tiro méntaus gey magéw taman énggumah gey dob ingéde féndawét Tolemaida. Diyo énggito gey i de dumo gey munur bé Kristowe. Atin téménrén gey diyo ménségétérésangan.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Dob gétunduge de fuweh, méntaus gey mangéy Sesaria. Amun énggumah gey diyo, ménbati gey dob lawi i ségétéwe lagéy muret bé Fiyowe Uret fantag bé Jesuse féndawét Filipi. Beeney ségétéwe bé de fitéw gétéw ménrugayén fénémili dob Jerusalem waléy témabang.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Atin wén i do fot gétéw do ngaén falan kénogon do muret so bé kébéréh i Tuluse.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ménfiroy gétérésang tidéw bé kégumah geye diyo, énggumah i ségétéwe lagéy tidéw Judea féndawét Agabo. Beeney sénarigoy Tuluse muret bé kébéréh ne.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Tidéw béno, ménfégédét dob begeye brab éndotén i sintoro Pablowe brab nikétén i de kaan sékéy brab de kémérén brab ménbéréh mano, “Ay niy bénréh i Rémogor i Tuluse mano, ‘I gefee bé ni sintoro ikétéy de Judio dob Jerusalem loo bé ni brab atéé ro dob de étéw békén Judio.’ ”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Amun énggélingoo key i ni, i begeye brab de dumo gey munur diyo ménfégédaw-gédaw gey bé Pablowe bé békén damén taus mangéy Jerusalem.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Endob i Pablowe séménumbul mano, “Sedek kémérew gom? Kagom fébukuén begén! Fakayun féikét dob Jerusalem brab fakayun méléhu sabaf bé Kadnane Jesus.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Atin énda fo génaga gey i gémélée bé Pablowe. Mélaw téménrén gey gémélé de brab ménbéréh gey makey, “Mérigo damén i kétayay Kadnane.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Amun énggilid i firoye gétérésangan, téménifés gey atin méntaus gey mangéy Jerusalem.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Atin wén i do ménodor begey do munur bé Kristowe do tidéw Sesaria brab nuwit ro begey mangéy dob lawi i lagéye fébatio ro begey. Been i ségétéwe lagéy tidéw Siprus féndawét Mason. Beeney ségétéwe bé de toow fo énggétah do munur bé Kristowe.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Atin amun énggumah gey dob Jerusalem, i de dumo gey do munur bé Kristowe ménoror ro témayakuf begey.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Atin bé gétunduge de fuweh, i begeye Pablowe nangéy gey ténukaw i Santiagowe, sani odoroy de munur dob Jerusalem. Atin diyo soy kéluhanay de odoroy de munur bé Kristowe.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Amun gilid sénggifa Pablowe bero, nuretén i kéluhanay fénrigoy Tuluse de dob de békén Judio.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Amun énggélingoo roy ni, dénayéw roy Tuluse. Atin bénréh ro dob Pablowe maro, “Gétiga mo adih, firoy ngibuy Judiowe ménunur bé Kristowe, atin toow fo nodoro roy de kukuman tidéw dob Moisese.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Enggélingoo roy fantage bé kétoro me kun dob kéluhanay de Judio bati dob de ségiyo ingéd beroy de békén Judio bé békénén odoro roy de kukuma Moises. Brab bénréhém kun éndaén tulién i de nga ro taloo no odoron i adat i de Judio.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Ati mélaw i fatute rigoné tom? Non gélingoo ro sékoy fantage bé kégumah me dini.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Mélaw rigo moy ni béréhé key beem. Wén i do fot gétéw lagéy dini, réménigo ro fasad dob Tuluse loo bé adat tome do Judio.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Mélaw odor go bero brab amung go bé adat i kéfélinise dob adafay Tuluse. Atin sukaya mo bero bé ni kéfélinis. Tidéw béno, fétébungow ro loo bé adat tome do Judio. Mélaw fégito mo dob kéluhanay étéwe bé odoro moy kukuma Moisese, inok gétiga ro kéluhanan bé békén toow i urete fantag bé beeme.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Endob fantag man bé de étéw do békén Judio do ménwaléy munur bé Kristowe, sénulata key bero bé békén ro mama bé éntingayéne ténulak dob de kéninontow, taloo no mama dara, taloo no mama bé éntingayéne énda ménsumbalién, taloo no ké bigaén ro.” Been i niy bénréh ro Santiagowe dob Pablowe.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Mélaw dob gétunduge de fuweh, nuwit Pablowey de fot ni gétéw do lagéy brab ménfélinis ro dob adafay Tuluse loo bé adat ruwe do Judio. Tidéw béno ménahur dob lawi i Tuluse, atin fénggétiga no dob de fadi i gaiy kéfégilid i kéfélinise brab kéiray ruwe tulak bé de ni fot gétéw lagéy.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Amun gédétén gilid i fitéwe gétérésangan, wén i de Judio tidéw Asia énggito roy Pablowe dob lawi i Tuluse. Atin rénimbur roy de étéw ni ménlimud atin kénéfo roy Pablowe.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Ménkes ro maro, “Do dumo gey do Judio, tabangan gey! Been i niy étéwe démoyun magéw mangéy témoro dob kéluhanay de étéw dob séngae ingéd bé békén odoro roy kukumane tidéw dob Moisese. Brab sébanil betom do Judio brab lawi i Tuluse. Atin saliyu na bé ni, ménuwit do békén Judio mahur dob lawi i Tuluse ni. Mélaw fénwaléyén mékérésik i mékétéfuwe ni gonon.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 (Loo bé niy kébéréh ruwe non énggito roy ségétéwe lagéy békén Judio féndawét Trofimo tidéw Efeso ménséodor bé Pablowe mangéy Jerusalem. Atin marok nuwit Pablowe mahur dob lawi i Tuluse ni.)
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ménrimbur i de étéw dob Jerusalem. Atin maak dunuk i étéwe gégumah tidéw dob kéluhanay de gonon diyo. Kénéfo roy Pablowe brab génuyud ro mésut tidéw dob lawi i Tuluse. Tidéw béno, fénintu roy béngawane.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Amun télamané ro damén féléhuén, wén i ménangéye mélolok dob odoroy de sundalo tidéw Roma, bé mérimbur i kéluhanay étéwe dob Jerusalem.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Sonom so béno, i odoroy de sundalo ni, nuwitén i de sundalo no ségéta mangéy dob gonoy de étéw ni. Atin amun énggitoy de étéw ni énggumah i de sundalo beroy odoro ruwe, ténréno roy kélubag ruwe bé Pablowe.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Tidéw béno, i odoroy de sundalo ni, ménfégédét dob Pablowe brab kénéfoén. Atin fénikétén bé de sundalo no bé ruwowe timan sangkali. Tidéw béno fénénginsaa no bero mano, “Ati ni étéw? Ati rénigo nuwe?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Atin ménkes i de étéw ni séségiyo-giyoy késumbul ruwe. Atin i odoroy de sundalo ni énda énggésobuto noy ni ménrigo non toow ro fo selekén. Mélaw fénuwitén i Pablowe bé de sundalo no mangéy dob kutae.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Amun énggumah ron dob géday kutae, nénat i de sundaloy Pablowe non bé kékérit i de étéw ni.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ménfuray i de étéw ni mékes maro, “Féléhu gom!”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Amun gédét ron féahurén dob kuta i de sundalo ni, ménbéréh i Pablowe dob odoroy de sundalo ni mano, “Aw fakay gésébéréhu beem?”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Makuk beemey étéwe tidéw Egipto méngganay bé késétibohe bé de gémamak kukuman. Atin ménanangguwit fot ngibu do méméléhu do étéwén brab ménangéy ro bati dob gonone énda i do étéw de bati.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Séménumbul i Pablowe mano, “I begéne, ségétéwu Judio tidéw Tarsus dob Silisia, sani ménbantuge ingéd. Aw fakay so dob beeme ké gébéréhu dob de étéw ni?”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Atin ténungkas i odoroy de sundalo ni. Mélaw téménindég i Pablowe dob gédane brab séniniyasa noy de étéw bé fétanék ro. Amun méntanék ronén, ménbéréh i Pablowe dob Hebreowe, sani késébéréh i de Judio.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.