Atos 16
I Fiyowe Uret (TIY) vs AAI
1 Atin i Pablowe ménangéy dob de ingéd féndawét Derbe brab Listra. Diyo wén i ségétéwe lagéy munur bé Kristowe féndawét Timoteo. I idéng ne ségétéw libun Judio, munur bé Kristowe. Endob i boh ne békén Judio, i beene ségétéw lagéy Griego.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Atin i kéluhanay de munur bé Kristowe dob Listra brab Ikonium bénréh roy fiyowe fantag bé Timoteowe.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Atin i Pablowe ni ménuyot muwit bé Timoteowe ni modor bero. Mélaw ténulién loo bé adat i de Judio. Rénigo noy ni inok énda siyawéy de Judio de, non i kéluhanay de Judio dob de ingéd ayo ro, gétiga roy békén Judioy boh ne.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Atin ménagéw ro man. Amun ménawét ro dob de ingéd, nuret ro dob de munur bé Kristowey de sugu sénfagayunoy de apostol brab do odoron bé késélimud ruwe dob Jerusalem. Atin bénréh ro bero bé odoro roy de ni do sugu.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Mélaw i de ménlimud do munur bé Kristowe ménwaléy émbagér i kéféginugut ruwe brab méninut ro médoo sénga fuweh.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Ménagéw ro témara bé de sakuf i de gonon féndawét Frigia brab Galasia, non i Rémogor i Tuluse énda ténungkasén bero muret dob Asia.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Amun énggumah ro dob gonone féndawét Misia, téménlama ro mangéy Bitinia. Endob i Rémogor Jesuse énda ténungkasén bero mangéy diyo.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Mélaw léménudug ro mangéy dob ingéde Troas dob fédoror i dogote, témara bé gonone Misia.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Amun bé kélungonone de wén i énggétéginéfo Pablowe, non wén i fénggitoy Tuluse de. Atin énggito noy ségétéwe lagéy tidéw Masedonia téménindég brab nongotén dob Pablowe mano, “Ay go dini dob Masedoniawe ni brab tabangén gey.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Amun énggilid i ni téginéf, ménagékés gey mangéy Masedonia, non gétiga key ténawag i Tuluse begey dob Masedonia inok toroé key diyo i Fiyowe Uret.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Dob Troas, ménda gey barko fééntang mangéy dob bungéde Samotrasia. Atin bé gétunduge de fuweh, méntaus gey mangéy Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Atin tidéw man Neapolis, ménagéw gey dob ingéde féndawét Filipos. Been i niy mélagae dakél ingéd dob sakuf i Masedoniawe. Brab médooy de étéw tidéw Roma bati diyo. Atin ménbati gey diyo bé ménfiroye gétérésangan.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Bé gaiy kétéréne, ménsut gey tidéw dob ingéde ni brab ménangéy gey dob fédoror i dakéle wayég, non makey ké diyo i gonoy de Judio démasal. Amun énggumah gey diyo, ménsar gey brab ménsébéréh-béréh gey i de libun ménlimud diyo.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 I ségétéwe bé de ni do libun, i dawét ne Lidia, tidéw dob ingéde féndawét Tiatira. I galbék ne émfébéléy bé de balilaga furo safut. Tintu fo méngintulus i ni libun. Atin féntayakuf i Kadnaney fédéw ne atin ménunur bé de kétoro Pablo.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Mélaw ménfébautis i ni libun brab de dumo no sétifon. Tidéw béno bénréhén begey mano, “Amuk gékaranga kom tintuwu fo munur bé Kadnane, ay gom dob lawi guwe atin diyo gom bati.” Mélaw fénodorén begey.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Wén i no sébaan fuweh, bé lala geye magéw mangéy dob gonone démasal, wén i ségétéwe rifén kénogon énggébalaka no begey. Rénahukoy saitane, komon gébérého noy ati mérigowe moso dob de gégumah do gai. Atin dakél i gédotéy de gefe de kurta bé ni galbékén béréhé noy ati mérigowe moso dob de étéw.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Atin ménfuray begey ro Pablowe brab ménkes mano, “I de ni do étéw, beroy sugu-suguéy toowe fo gérotor Tulus. Ureté ro dob begomey atiy géfukase begom.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Beeniy rénigo nuwe bé ménfiroye gétérésangan taman ménrarék i Pablowe. Mélaw sénaréwén ténéngténgén i ni kénogon brab ménbéréh dob saitane mano, “Dob barakat Jesu Kristowe, sugué ku beem tékédan dob ni kénogon!” Sonom béno, méntékédan i saitane dob beene.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Endob i de gefe bé ni rifén, amun énggito ro éndaén gégédot ro de kurta, ménkérit ro fo toow. Atin kénéfo roy ro Pablowe brab Silase, atin génuyud ro bero mangéy dob de gémamak kukuman dob fadiyane.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Atin nuwit ro bero mangéy dob adafay de odoron tidéw Roma, brab bénréh ro maro, “I de ni do étéw, do Judio. Rimburé roy katome ni ingéd.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Toroé roy adate sébanil bé de kukuma tom. Do Romano tom, brab énda fakayén odoro tom i nan adat toroé ro.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Atin médooy de étéw ménamung lémubag bé ro Pablowe brab Silase.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Amun énggilid ro bénadas fo toow i ro Pablowe brab Silase, fénrisu ro bero, atin bénréh ro dob mantaye bé férisunone bé toow fo bantaya no bero.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Mélaw fénahurén bero dob sibéye dob kérara i férisunone brab fénatungén i de sékéy ro dob toowe fo émbégat do dakél kayéw inok énda géagéw ro.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Amun kérara kélungononén, i ro Pablowe brab Silase déménasal ro brab kéménanta ro dob Tuluse. Atin fénggélingo i de dumo ro férisu.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Atin méntékow léménuba toow fo émbagér, atin i férisunone ni ménkuyung fo toow. Brab sonom so béno, ménungka i kéluhanay de fintu. Atin ménukoh i de sangkali fénggéikét bé de sékéy i de férisu.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Atin ménulég i mantaye bé de férisu. Amun énggito no ménungka i kéluhanay de fintu, manok énggésut i kéluhanay de férisu. Mélaw nawitén i sundang ne dob ruma ne brab fétoyoén damén, non gétiga no féléhuéy de odoron amuk énggésut i de férisu.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Amun gédétén damén fétoyo, ténawag Pablowe mékes mano, “Kago fétoyo, ay ni gey so kéluhanan!”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Atin i mantaye ni bé de férisu, téménawag ménongot solo brab ménségéta mahur dob férisunone ni. Toow fo léménukub bé kégilak ne, brab méntéléngkéb dob adafay de sékéy ro Pablo brab Silas.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Tidéw béno, nuwitén bero mésut brab fénénginsaa no bero mano, “Ati fatute rigoné ku inok méfukasu dob de sala gu?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Atin séménumbul ro maro, “Unur go bé Kadnane Jesus atin méfukas go. Beeme brab de samungém so.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Atin nuret roy kébéréh i Kadnane dob beene brab dob kéluhanay de dumo no sétifon.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Atin bé béno so kélungonon, i mantaye ni nurahén i de fali ro. Atin tidéw béno, ménagayas ménfébautis beroy de samungén.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Atin fénlowotén i ro Pablowe brab Silase dob lawi ne brab fénamaén bero. Atin i ni ségékuréng toow fo ménoror non ménunur ron bé Tuluse.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Atin bé géfuwéne de, i de odoron bé no ingéd, sénugu roy de sarigon mangéy dob férisunone inok tangéyé ro bero.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Mélaw i mantaye bé férisunone bénréhén dob Pablowe mano, “I de méguléw séménugu ro bé féésutén go brab Silase. Mélaw ésut gomén brab kagomén émbuku.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Endob ménbéréh i Pablowe dob de sarigon mano, “Enda i funa ro begey kémukum. Gido loo bénadas ro begey dob téngaangay médoowe étéw, brab fénrisu ro begey fiyon fo ké énda méntiyawan gey. Brab i begeye do Romano so! Atin béleewe bunéyé ro saén i kéféésut ruwe begey! Enda fakayén! Béréh gom dob de méguléw tidéw Roma, beroy mangéye dini émféésut begey.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Atin i de sarigon ménséfule ro dob de méguléw tidéw Roma brab nuret roy kébéréh Pablowe. Atin amun énggélingoo ro Romano so wayoy ro Pablowe brab Silase, toow ro fo ménggilak.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Mélaw ménagéw ro mangéy dob férisunone brab nongot ro dob Pablowe brab Silase bé fésagadé ro bero. Tidéw béno, nuwit ro bero mésut tidéw dob férisunone brab nongot ro dob berowe bé tékédan ronén dob ni ingéd.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Atin i ro Pablowe brab Silase, amun ménsut ronén dob férisunone, méntaus ro mangéy dob lawi Lidiahe. Atin diyo énggito roy de dumo ro munur bé Kristowe. Brab bénréh ro beroy fiyowe inok fiyoy de fédéw ro. Tidéw béno méntékédan ro.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.