Lucas 2

Ixchivinti Dios (TEENT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pus ju acsnich ju k'ai ucxtin Augusto lhinaulh is'ats'ok'ulaca chux ju lapanacni ixlhilacaputs'un ju lacamunutpa'.
1 Naquele tempo o imperador Augusto mandou uma ordem para todos os povos do Império. Todas as pessoas deviam se registrar a fim de ser feita uma contagem da população.
2 Chai ju ani yuchi ju xap'ulhnan ats'ok'ulanti ixjunita ju ixtalhavat lapanacni. Chai ju acsnich Cirenio xagobernador ixjunita ju xa'estado Siria.
2 Quando foi feito esse primeiro recenseamento, Cirênio era governador da Síria.
3 Chai chux ju lapanacni anch ju ixta'anchokoi ists'ok'ulaca'an junta akts'iya ixt'unch'an ixjunita ju pumatamin.
3 Então todos foram se registrar, cada um na sua própria cidade.
4 Pus ju José vachu' taxtulh ju lak'achak'an Nazaret laxa'estado Galilea. Alh ju lak'achak'an Belén laxa'estado Judea. Pus ju Belén ixt'un ixjunita ju mak'aniya lapanac ju David ixjuncan. Chai ju José mak'aniya ixpapanti ixjunita ju David chai yuchi lhi'alh ju anch.
4 Por isso José foi de Nazaré, na Galileia, para a região da Judeia, a uma cidade chamada Belém, onde tinha nascido o rei Davi. José foi registrar-se lá porque era descendente de Davi.
5 Chai acsni alh tats'oknu' ju José pus t'a'alh ju Malia ju ix'amachaka' ixjunita. Para tachi ju va is'asq'uinintica' ju ixlakts'in. Pus t'a'alh ju Malia chai ju yuchi ix'ak'ainanta.
5 Levou consigo Maria, com quem tinha casamento contratado . Ela estava grávida,
6 Chai acsni ixtavilanancha anch pus cha'alh ju avilhchan acsni ixlok'omputunch.
6 e aconteceu que, enquanto se achavam em Belém, chegou o tempo de a criança nascer.
7 Chai maklak'aulich lakatami ists'alh. Chai pach'ilh lacapumpu' chai mujulh junta ixtavajin ju caballo. Anchach ju satsucui ju Jesús ni va jantuch lai ixtalhijun ju lacachaka' junta laich catatavi.
7 Então Maria deu à luz o seu primeiro filho. Enrolou o menino em panos e o deitou numa manjedoura , pois não havia lugar para eles na pensão.
8 Chai ixta'alin ju ixlhistacnin borregojni vanin ju lak'achak'an Belén. Chai ju yu'unch ixtat'ajun lhistacnin ju ixborrego'an ju anu' atats'isni acsni tsuculh ju Jesús.
8 Naquela região havia pastores que estavam passando a noite nos campos, tomando conta dos rebanhos de ovelhas.
9 Chai acsni talhic'atsanalh chincha ju ix'anquilh Dios junta ixtavilanalh. Chai na xlap'ap'a ixmaktajita junta ixtavilanalh ju ixlhistacnin borregojni. Pus lana na tatalhanalh.
9 Então um anjo do Senhor apareceu, e a luz gloriosa do Senhor brilhou por cima dos pastores. Eles ficaram com muito medo,
10 Para ju anquilh chani ajuni:
10 mas o anjo disse: — Não tenham medo! Estou aqui a fim de trazer uma boa notícia para vocês, e ela será motivo de grande alegria também para todo o povo!
11 Pus chavai tsuculh ju mi'amak'alhtaxtunu'an ju ani la'ixlak'achak'an David. Yuchi ju ixnoncan camalakachatachilh ju Dios. Yuchi ju mi'ucxtin'an.
11 Hoje mesmo, na cidade de Davi , nasceu o Salvador de vocês — o Messias , o Senhor!
12 Chai chani ju ap'umisp'aya'it'it. Pus alhit'a'uya'it'it ju ask'at'a ni pach'icanta lacapumpu' chai mucanta junta vajin ju caballo. ―Chunch ju ajunilh ju anquilh.
12 Esta será a prova: vocês encontrarão uma criancinha enrolada em panos e deitada numa manjedoura .
13 Chai lana va tam pants'iquis na lhu xatat'atalacasui ju ixt'a'anquilhnin. Chai ixtalak'ayai ju Dios chai chani ixtanajun:
13 No mesmo instante apareceu junto com o anjo uma multidão de outros anjos, como se fosse um exército celestial. Eles cantavam hinos de louvor a Deus, dizendo:
14 ―Chach lak'ayacalh ju Dios ju vilhcha talaclhman.
14 — Glória a Deus nas maiores alturas do céu! E paz na terra para as pessoas a quem ele quer bem!
15 Chai astan ju anquilhnin ta'anchokolh ju lact'iyan. Pus ju acsnich ju ixlhistacnin borregojni talaclajunich ju sia yu'unch:
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: — Vamos até Belém para ver o que aconteceu; vamos ver aquilo que o Senhor nos contou.
16 Pus lana vats'alhti ta'alh. Chai talhitajulh ju Malia chai ju José chai ju ask'at'a ni ixt'ajunch junta vajin ju caballo.
16 Eles foram depressa, e encontraram Maria e José, e viram o menino deitado na manjedoura.
17 Chai acsni talakts'ilh pus tamac'atsanilh ju lapanacni ju tuchi ix'ajuncanta ixlacata ju anu' ask'at'a.
17 Então contaram o que os anjos tinham dito a respeito dele.
18 Chai tachi chun ju ixtak'asmat'a va talhamak'aninilh tuchi ixtanajunch ju ixlhistacnin borregojni.
18 Todos os que ouviram o que os pastores disseram ficaram muito admirados.
19 Para ju Malia va ixmak'ak'ojuich tachi chun ju ani taxtokni la'ix'alhunut. Va la'is'akstu ispastact'ajun.
19 Maria guardava todas essas coisas no seu coração e pensava muito nelas.
20 Chai ju ixlhistacnin borregojni ta'anchokolh la'ixlhich'alhcat'an. Chai ixtalak'ayai ju Dios chai ixtajuni lak'ailakts'iuch ixlacata tachi chun ju ani taxtokni ju ixtak'asmat'a chai ju ixtalakts'inta. Pus chunch lana uctaxtuk'o tachi ju ix'ajuncanta.
20 Então os pastores voltaram para os campos, cantando hinos de louvor a Deus pelo que tinham ouvido e visto. E tudo tinha acontecido como o anjo havia falado.
21 Chai acsni cha'alh ju ixlhilakatsajin avilhchan pus tach'uc'unilh ju ix'axt'ak'a ju ask'at'a chai lhimapaka'ucalh Jesús ni chunchach ju ixnajunta ju anquilh mas tuca' ixpacxan ju ixnati.
21 Uma semana depois, quando chegou o dia de circuncidar o menino, puseram nele o nome de Jesus. Pois o anjo tinha dado esse nome ao menino antes de ele nascer.
22 Ju la'ixlhamap'aksin ju Moisés ilhca'ulani tam chako'ulh ju avilhchan acsni calakts'incalh ni tachi ju va lhquiliqui acsni istsucui tam is'ask'at'a. Pus acsni tavanan ta'aktsa ju anu' avilhchan ixlacata ju Malia pus talhi'alh ju ask'at'a Jesús lacak'ai ixpujitat'an ju ist'a'israelitanin ju lak'achak'an Jerusalén. Anch ju tamak'axtaknilh ju Dios ju ask'at'a Jesús.
22 Chegou o dia de Maria e José cumprirem a cerimônia da purificação , conforme manda a Lei de Moisés. Então eles levaram a criança para Jerusalém a fim de apresentá-la ao Senhor.
23 Pus chunchach ju tanavi ni chunchach ju najun la'ixlhamap'aksin ju Moisés. Pus chani najun: “Tachi chun ju xap'ulhnan ask'at'a ju catsucuya' ni ts'alh pus camispacanach ni ix'anu' ju Dios”. Chunch ju najun la'ixlhamap'aksin Moisés.
23 Pois está escrito na Lei do Senhor: “Todo primeiro filho será separado e dedicado ao Senhor.”
24 Chai vachu' najun la'ixlhamap'aksin Moisés ni caxtakniya' tu'u' atapacxat ju Dios ni salaka calakts'inchokocalh tam chako'ulh. Pus ju va quilhpatinin laich cataxt'ak'a' lakat'ui lak'axk'avan. U ni jantu pus lakat'ui palumax. Chai yuchach ju taxtaklh ju Malia chai ju José.
24 Eles foram lá também para oferecer em sacrifício duas rolinhas ou dois pombinhos, como a Lei do Senhor manda.
25 Chai ju lak'achak'an Jerusalén ix'alin pumatam lapanac ju Simeón ixjuncan. Chai ju yuchi na soknic'a ixjunita la'ixmacni Dios chai na ixtalhoni ju Dios. Chai ju yuchi ixpacxantajich ju anu' ju ixnoncan camalakachatachilh ju Dios ni ca'amak'alhtaxtuya' ju israelitanin. Chai ju Spiritu Santu ixlhinajun la'is'atsucunti.
25 Em Jerusalém morava um homem chamado Simeão. Ele era bom e piedoso e esperava a salvação do povo de Israel. O Espírito Santo estava com ele,
26 Chai ju Spiritu Santu ixmac'atsanita ju Simeón ni jantu catini tus acsni jantuca' lakts'in ju yuchi ju camalakachatachilh ju Dios.
26 e o próprio Espírito lhe tinha prometido que, antes de morrer, ele iria ver o Messias enviado pelo Senhor.
27 Chai ju Spiritu Santu mac'atsani ni ca'alh ju acsnich ju lacpujitat. Chai lana acsnich ju tat'aquilalh lacpujitat ju ask'at'a Jesús ju José chai ju Malia. Va ixtamak'axtakniputun ju ask'at'a ju Dios tachi ju talhilanita lacalhamap'aksin.
27 Guiado pelo Espírito, Simeão foi ao Templo. Quando os pais levaram o menino Jesus ao Templo para fazer o que a Lei manda,
28 Pus ju Simeón c'atsalh ni yuchi junita ju Jesús ju anu' ju ixnoncan camalakachatachilh ju Dios. Chai ju Simeón lana ch'ixlh ju ask'at'a. Chai lak'aya ju Dios. Chai chani naulh:
28 Simeão pegou o menino no colo e louvou a Deus. Ele disse:
29 ―Ju chavai ji Dios laich alak'a'it'i ni acniya' ju quit'in ju milapanac icjunita ni mati' tu'u' ju chavai ju aclhamak'aninina'.
29 — Agora, Senhor, cumpriste a promessa que fizeste e já podes deixar este teu partir em paz.
30 Pus lai lhik'ach acnilh ju chavai ni iclakts'inta ju yuchi ju xamalak'ach'ayach'it'a ni amak'alhtaxtunu' junita.
30 Pois eu já vi com os meus próprios olhos a tua salvação,
31 Chai mac'at'ant'a ju yuchi ni laich catamispaya' tachi chun ju lapanacni.
31 que preparaste na presença de todos os povos:
32 Ju yuchi chunch cajuna' tachi ju tu'u' maclhcu ni camapulhcuniya' ju ixtac'atsan'an ju jantu israelitanin tajunita.
32 uma luz para mostrar o teu caminho a todos os que não são judeus e para dar
33 Chai ju José chai ju ixnati ju Jesús na talhamak'aninilh ju taxtokni ju ixnoncan ixlacata ju ask'at'a Jesús.
33 O pai e a mãe do menino ficaram admirados com o que Simeão disse a respeito dele.
34 Chai ju Simeón sq'uinilh ju Dios ni k'ox catatsucuya' chai chani ju junilh ju Malia ixnati ju ask'at'a:
34 Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe de Jesus: — Este menino foi escolhido por Deus tanto para a destruição como para a salvação de muita gente em Israel. Ele vai ser um sinal de Deus; muitas pessoas falarão contra ele,
35 Chai ni chunch ju catalaya' ju lapanacni pus camalacasucanach ju ix'atalacpast'ac'at'an ju alin la'ix'alhunut'an na lhu lapanacni. Chai ju uxint'i ji ixnati slivasalh na amak'alhk'ajnana' ixlacata tachi chun ju ani taxtokni ju catapasaya'. ―Chunch ju naulh ju Simeón.
35 e assim os pensamentos secretos delas serão conhecidos. E a tristeza, como uma espada afiada, cortará o seu coração, Maria.
36 Chai vachu' ixt'ajun ju acsnich pumatam chako'ulh ju ixnajun ixchivinti Dios. Ju yuchi Ana ixjuncan. Istsi' ixjunita ju Fanuel chai ixpapanti ju Aser. Chai ju yuchi na t'acuch ixjunita. Pus acsni tavanan ix'icanta pus va lakatujun c'ata ju t'atsuculh ju ixpapa.
36 Havia ali também uma profetisa chamada Ana, que era viúva e muito idosa. Ela era filha de Fanuel, da tribo de Aser. Sete anos depois que ela havia casado, o seu marido morreu.
37 Chai acsni tavanan nimacontilacalh pus va is'akstu ju tsuculh ochenta y cuatro c'ata. Pus ju yuchi jantu tavanan ixtaxtui ju lacpujitat. Para chux tok'oxai chai chux tuncujun ixlak'ayai ju Dios. Istascajai chai ixt'achivinin ju Dios.
37 Agora ela estava com oitenta e quatro anos de idade. Nunca saía do pátio do Templo e adorava a Deus dia e noite, jejuando e fazendo orações.
38 Pus ju yuchi vachu' acsnich ju alakmilh ju José chai ju Malia. Chai vachu' junilh lak'ailakts'iuch ju Dios ixlacata ju ask'at'a. Chai astan ix'alacjuni ixlacata ju Jesús tachi chun ju amachak'an Jerusalén ju ixtapacxantaji ju ixputak'alhtaxtun'an.
38 Naquele momento ela chegou e começou a louvar a Deus e a falar a respeito do menino para todos os que esperavam a libertação de Jerusalém.
39 Chai acsni tamuctaxtuk'o tachi chun ju taxtokni tachi ju ixnajun la'ixlhamap'aksin ju Dios pus ta'anchokolh laxa'estado Galilea. La'ixlak'achak'an'an junta Nazaret ixjuncan.
39 Quando terminaram de fazer tudo o que a Lei do Senhor manda, José e Maria voltaram para a Galileia, para a casa deles na cidade de Nazaré.
40 Pus ju ask'at'a Jesús tak'aya chai palai tachapun va. Chai palai ac'atsanalh. Chai va tachi ixnavini lamapainin ju Dios.
40 O menino crescia e ficava forte; tinha muita sabedoria e era abençoado por Deus.
41 Ju José chai ju Malia ixta'anch chux c'ata ju lak'achak'an Jerusalén acsni ix'alinacha ju anu' c'atan ixpupastaccan ju anu' atats'isni acsni tatak'alhtaxtulh la'ix'aninti'an ju xalack'ajin ists'alan ju mak'aniya israelitanin.
41 Todos os anos os pais de Jesus iam a Jerusalém para a Festa da Páscoa .
42 Chai ju Jesús acsni pacxalh lakacaut'ui c'ata pus vachu' alact'a'alh ju yu'unch ju lak'achak'an Jerusalén tachi ju akts'iya ixtalai acsni ix'alinacha ju c'atan.
42 Quando Jesus tinha doze anos, eles foram à Festa, conforme o seu costume.
43 Chai acsni lak'olh ju c'atan pus ju José chai ju Malia tataxtuchokolh ju lak'achak'an. Ixta'anchokoputun la'ixchaka'an. Para ju ask'at'a Jesús ixtamacontacha ju lak'achak'an Jerusalén para jantu istac'atsai ju José nin ixnati.
43 Depois que a Festa acabou, eles começaram a viagem de volta para casa. Mas Jesus tinha ficado em Jerusalém, e os seus pais não sabiam disso.
44 Va ixtanajun ni ca anch ixmak'anta lacatalhavat. Pus ta'alhtanalh tam vilhchan. Chai astan tasacmi ju ixlhi'alak'avin chai ju ixt'alamispanch'an ni ixtalakts'inta ju Jesús.
44 Eles pensavam que ele estivesse no grupo de pessoas que vinha voltando e por isso viajaram o dia todo. Então começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Chai acsni jantu talhitaju pus ta'anchokopa ju lak'achak'an Jerusalén. Va tapuxcolhi'alh.
45 Como não o encontraram, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Pus lhitajucalh ixlhilakat'utuch avilhchan ju la'ixpujitat'an ju ist'a'israelitanin. Anch ixmakvi junta ixtavilanalh ju yu'unch ju ixtamasui tuchi ixnomputun ju lhamap'aksin. Pus ju Jesús ixt'ajun ak'asmatnini' tuchi ixtanajun chai is'asacmininch vachu'.
46 Três dias depois encontraram o menino num dos pátios do Templo, sentado no meio dos mestres da Lei, ouvindo-os e fazendo perguntas a eles.
47 Chai tachi chun ju ixtak'asmatnich va ixtalhamak'aninin ju ix'ac'atsanti ju anu' ask'at'a ni na sok ix'ak'alhtayanan.
47 Todos os que o ouviam estavam muito admirados com a sua inteligência e com as respostas que dava.
48 Para ju José chai ixnati ni talakts'ilh na talhamak'aninilh. Chai ju ixnati chani juni:
48 Quando os pais viram o menino, também ficaram admirados. E a sua mãe lhe disse: — Meu filho, por que foi que você fez isso conosco? O seu pai e eu estávamos muito aflitos procurando você.
49 Para ju Jesús chani ajuni:
49 Jesus respondeu:
50 Para ju yu'unch jantu lai tamachakxanilh ixchivinti tuchi ju lhak'alhtayanalh.
50 Mas eles não entenderam o que ele disse.
51 Pus ju Jesús lana alact'amincha. Taminchokolh la'ixchaka'an ju lak'achak'an Nazaret. Chai ju yuchi aquiclaca'inilh ju José chai ju Malia. Pus ju ixnati va ixmak'ai tachi chun ju ani taxtokni la'ix'alhunut.
51 Então Jesus voltou com os seus pais para Nazaré e continuava a ser obediente a eles. E a sua mãe guardava tudo isso no coração.
52 Chai ju Jesús palai ixt'ajun lhita'okslana' ju ixtac'atsanti chai ju ixtak'ayanti. Chai ju Dios ismasuni ix'amapaininti ju ask'at'a Jesús. Chai ju lapanacni vachu' na k'ox talhiula ju ask'at'a.
52 Conforme crescia, Jesus ia crescendo também em sabedoria, e tanto Deus como as pessoas gostavam cada vez mais dele.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.