Marcos 6
Huehuetla Tepehua NT (TEE_TBL) vs NVT
1 Ju Jesús taxtuchokopalhcha ju anch. Milh la'ixt'un. Chai vachu' tat'amilh ju ix'alacmamaka'ui.
1 Jesus deixou essa região e voltou com seus discípulos para Nazaré, cidade onde tinha morado.
2 Chai acsni cha'alh ju avilhchan pa'astacni pus ju Jesús alh la'ixpujitat'an ju ist'a'israelitanin chai tsuculh amalaninin. Pus na lhu ju tak'asmatlh na talhamak'aninilh ix'atalaninti. Ixtalaclajuni: ―Tas anchach nu' ju xalani ju ani chivinti ju ani ya lapanac. Tis atalaninti ju najun ju yuchi. Chai tas lai lhinavipalai ju k'ai lhamak'an.
2 No sábado seguinte, começou a ensinar na sinagoga, e muitos dos que o ouviam se admiraram e perguntavam: “De onde vem tanta sabedoria e poder para realizar esses milagres?
3 Ni yuchi jumpalata ju axpitni'. Ists'alh ju Malia. Ixlak'au ju Jacobo chai ju José chai ju Judas chai ju Simón. Chai vachu' ani tat'ajun ju ix'ap'isek'ench atsi'in. Pus na taxcailich ju Jesús.
3 Não é esse o carpinteiro, filho de Maria e irmão de Tiago, José, Judas e Simão? Suas irmãs moram aqui, entre nós”. E sentiam-se muito ofendidos.
4 Para ju Jesús alacjuni: ―Ju lapanac ju najun ixchivinti Dios akts'iya tu'u' lhiulacan vanta anchach ju an. Va ixt'a'amachak'an chai ju ixt'a'amachivinti chai ixlhi'alak'avin ju jantu tu'u' talhiulai.
4 Então Jesus lhes disse: “Um profeta recebe honra em toda parte, menos em sua cidade e entre seus parentes e sua própria família”.
5 Pus ju Jesús jantu lai tu'u' xanavi k'ai lhamak'an ju anch la'ixt'un. Va yuchi ni mama ixmaca' la'ixlacatuna'an ju tak'ank'anin chai ac'uch'u. Para jantu ilhu'an.
5 Por isso, não pôde realizar milagres ali, exceto pôr as mãos sobre alguns enfermos e curá-los.
6 Pus ju Jesús na ix'alaklhamak'aninin ju lapanacni ni jantu ixtalhilaksi ju yuchi. Pus astan ix'ucxu'an lak'achak'anixni ju vanin ixlacvi. Ix'amasuni ju lapanacni ixchivinti Dios.
6 E ficou admirado com a incredulidade daquele povo. Então Jesus percorreu diversos povoados, ensinando a seus moradores.
7 Pus alact'asanilh ju ixpumacaut'ui'an chai tsuculh alaclhca'ulana' pumat'iyun. Alacmalakacha ni cata'alh nonin ju ixchivinti Dios. Chai axtaknilh ixtachaput'an ni laich cataxcomak'alh ju lhacaticurulhni la'ixlacatuna'an ju lapanacni.
7 Reuniu os Doze e começou a enviá-los de dois em dois, dando-lhes autoridade para expulsar espíritos impuros.
8 Chai alacjuni ni jantu tu'u' catalhi'alh ju ixlacata ju lacati. Va yuchi ixpalic'an. Jantu catalhi'alh ispasti'an nin ixni'an nin ixtumin'an.
8 Instruiu-os a não levar coisa alguma na viagem, exceto um cajado. Não poderiam levar alimento, nem bolsa de viagem, nem dinheiro.
9 Catach'antanu ju ixch'anxt'ak'an'an para jantu k'alht'ui catalhi'alh ju ixpumpu'an.
9 Poderiam calçar sandálias, mas não levar uma muda de roupa extra.
10 Alacjuni: ―Ni xamati' catajunan ni lai alak'ac'ujt'it chai lai avenat'it la'ixchaka' pus anchach ju at'olht'achit'it tus acsni at'axt'uch'ok'oya'it'it ju anu' lak'achak'an.
10 Disse ele: “Onde quer que forem, fiquem na mesma casa até partirem da cidade.
11 Para tachi chun ju jantu k'ox cata'amaklhtayananan nin yuchi ni catak'asmatniputunan ju minchivinti'an pus acsni at'axt'uya'it'it ju anu' lak'achak'an ach'anc'alhap'uxc'ant'it ju pokxni laminch'anxt'ak'an. Ju chunch catapuc'atsaya' ni talak'alhin ju tanavita. Slivasalh ju iclajunau. Ju anu' avilhchan acsni ca'amak'osaspitcana' ju lapanacni palai macxcai catamak'alhk'ajnana' ju anu' amachak'an ju jantu catak'asmat'a' ju minchivinti'an. Palai jantu ju amachak'anixni ju mak'aniya lak'achak'anixni Sodoma chai Gomorra. ―Chunch ju ajuni ju ixpumacaut'ui'an ju Jesús.
11 Mas, se algum povoado se recusar a recebê-los ou a ouvi-los, ao saírem, sacudam a poeira dos pés como sinal de reprovação”.
12 Pus ju yu'unch tataxtucha chai ajuni ju lapanacni ni catamacaulh ix'alactu'unti'an.
12 Então eles partiram, dizendo a todos que encontravam que se arrependessem.
13 Vachu' ixtaxcoxtui lhu ju lhacaticurulhni la'ixlacatuna'an ju lapanacni. Chai ixtalacamuc'ai ju aceite lhu ju tak'ank'anin chai palaich ixtajun.
13 Expulsaram muitos demônios e curaram muitos enfermos, ungindo-os com óleo.
14 Pus ju gobernador Herodes k'asmatlh tuchi ixnavi ju Jesús ni vanta anchach ispastaccanta. Chai naulh: ―Ju anu' ju Jesús tajuni ca yuchi ju Xivan ju amakpaxana'. Ca va ta'acxtuchokolh la'ix'aninti. Yuchi k'ai lhamak'an lhinavi.
14 Logo o rei Herodes ouviu falar de Jesus, pois todos comentavam a seu respeito. Alguns diziam: “João Batista ressuscitou dos mortos. Por isso tem poder para fazer esses milagres”.
15 Para ju ali'in lapanacni ixtanajun: ―Jantiyu'. Alai ca yuchi ju Elías ju camina' acsni tuca' min ju najunta Dios ni camalakachatachilh. Chai ju ali'in ixtanajun: ―Jantiyu'. Alai ca yuchi ju lapanac ju najun ixchivinti Dios tachi ju ixtalai ju mak'aniya lapanacni.
15 Outros diziam: “É Elias”. Ainda outros diziam: “É um profeta, como os profetas de antigamente”.
16 Para ju gobernador Herodes acsni k'asmatlh tuchi ixnavi ju Jesús naulh: ―Ju ani yuchi ju Xivan ju iclhinaulh ix'acch'uc'uca. Ca va ta'acxtuchokolh junta ixmacnucanta.
16 Quando Herodes ouviu falar de Jesus, disse: “João, o homem a quem decapitei, voltou dos mortos!”.
17 Pus acsni tuca' ixmaknicanta ju Xivan pus ju Herodes ixlhinajunta ixch'ap'aca ju yuchi. Chai lhinaulh ixmakch'ica acsni t'alhnucalh. Chunch ju navilh ju gobernador ni ixnaviniputun ixk'achat ju Herodías. Pus ju Herodías ix'amachaka' ixjunita ju Pilipe. Isp'isek'e ju Herodes. Para ixmacajunta ju Pilipe chai ju Herodes ixt'at'ajun.
17 O rei havia mandado prender e encarcerar João para agradar Herodias. Ela era esposa de seu irmão, Filipe, mas Herodes tinha se casado com ela.
18 Chai ju Xivan chani ixjunita ju Herodes: ―Jantuch lhijun ju lhamap'aksin ni va mi'amachaka' xanavi ju ix'amachaka' ixjunita ju mimp'isek'e.
18 João dizia a Herodes: “É contra a lei que o senhor viva com a esposa de seu irmão”.
19 Pus ju Herodías lhit'alaxcailh ju Xivan ixlacata ju ixchivinti. Chai ixlhinomputun ixmaknica. Para jantu lai ixnavi.
19 Por isso Herodias guardava rancor de João e queria matá-lo, mas não podia fazê-lo,
20 Pus ju Herodes na ixtalhoni ju Xivan ni isc'atsai ni soknic'a ixjunita is'atsucunti chai ixlapanac Dios ixjunita. Pus yuchi jantu xalhilak'a'ini ju Herodías ni tu'u' macxcai canavi. Para ju Herodes mas va tam tam ixnajun acsni ixk'asmatni ju ixchivinti para ixlaquilhtu na ixk'asmatniputun ju Xivan.
20 pois Herodes o respeitava e o protegia, sabendo que ele era um homem justo e santo. Herodes ficava muito perturbado sempre que falava com João, mas mesmo assim gostava de ouvi-lo.
21 Pus lakatam avilhchan chilh ju pants'iquis ju ixpacxan ju Herodías. Pus ixc'atan ixjunita ju Herodes. Chai ju yuchi anavinilh k'ai lacvaiti ixt'axalack'ajin chai ju comandantenin chai ju xamak'alinin ju xa'estado Galilea.
21 Finalmente, no aniversário de Herodes, Herodias teve a oportunidade que procurava. Ele deu uma festa para os membros do alto escalão do governo, para seus oficiais militares e para os cidadãos mais importantes da Galileia.
22 Chai tanucha ju istsi' ju Herodías junta ixtat'ajun venin chai tsuculh at'ini'. Pus lana k'achanilh ju ix'at'inti ju Herodes chai ju ix'alact'avi lacamixa. Chai ju Herodes junilh ju atsi': ―Aq'uisq'uininch va tuchi ixtalakxtuch ju lac'asq'uinch. Ju quit'in acxtakniyan.
22 Sua filha, também chamada Herodias, entrou e apresentou uma dança que agradou muito Herodes e seus convidados. “Peça-me qualquer coisa que deseje, e eu lhe darei”, disse o rei à moça.
23 Pus ju Herodes lhipastacnilh Dios chai junilh ju atsi': ―Va tuchi ixtalakxtuch ju aq'uisq'uiniya' acxtakniyan mas aq'uisq'uiniya' ni alhinona' ju ali' lak'achak'an junta iclhinajun ju chavai.
23 E prometeu, sob juramento: “Eu lhe darei o que pedir, até metade do meu reino!”.
24 Pus ju atsi' lana taxtucha. Alh sacmini' ju ixnati. Junich: ―Tijuch ju acsq'uiniya'. Pus ju ixnati junilh ni casq'uinilh ju is'aktsulh ju Xivan ju amakpaxana'.
24 Ela saiu e perguntou à mãe: “O que devo pedir?”. A mãe lhe disse: “Peça a cabeça de João Batista!”.
25 Pus ju atsi' lana tanuchokocha junta ixvi ju Herodes chai junilh: ―Iclacasq'uin ni chavai lana aq'uixt'aknin lacatu'u' casavila is'aktsulh ju Xivan ju amakpaxana'.
25 A moça voltou depressa ao rei e disse: “Quero a cabeça de João Batista agora mesmo num prato!”.
26 Pus ju acsnich ju gobernador lana na amak'aninilh. Para va ixlaca'atalh ni ixlhipastactach ju Dios acsni junilh ju atsi' ni caxtakniyach va tuchi casq'uiniyach chai ni tak'asmatlh ju ix'alact'avi lacamixa pus jantu lai naulh ni jantu.
26 O rei muito se entristeceu com isso, mas, por causa do juramento que havia feito na frente dos convidados, não pôde negar o pedido.
27 Pus ju gobernador lana malakachalh pumatam ixtaropa. Junilhch: ―Aq'uilhit'anin ju is'aktsulh ju Xivan.
27 Assim, enviou no mesmo instante um carrasco com ordens de cortar a cabeça de João e trazê-la. Ele decapitou João na prisão,
28 Pus ju taropa alh acch'uc'unu' ju Xivan lacapulach'in. Chai lhiminilh ju aktsulh lacatu'u' casavila chai xtaknilh ju atsi'. Pus ju atsi' quixtaknilh ju ixnati.
28 trouxe a cabeça num prato e a entregou à moça, que a levou à sua mãe.
29 Chai acsni tac'atsa ju ix'alacmamaka'ui ju Xivan pus ta'alh. Tasaclh ju ixlacatuna. Taquimacnu.
29 Quando os discípulos de João souberam o que havia acontecido, foram buscar o corpo e o colocaram numa sepultura.
30 Pus tatasp'itchokocha ju ix'alacmalakachata ju Jesús ni cata'alh pumat'iyun amalaninin ju lapanacni. Chai talakminchokolh ju Jesús chai tajunk'o chux tuchi ixtanavi chai tuchi ixtamasunita ju lapanacni.
30 Os apóstolos voltaram de sua missão e contaram a Jesus tudo que tinham feito e ensinado.
31 Pus ju Jesús alacjuni: ―At'at'itch ju uxijnan lacamacni junta lai catolauch va qui'akstu'an. Junta lai ca'astacnanau pants'iquis. Ju Jesús alhijunilh chunch ni na lhu lapanacni ixtamin ixta'an junta ix'alact'avi ju Jesús ju ix'amamaka'ui. Pus lana mati' ixjunita ispants'iquis'an ni lai catavailh.
31 Jesus lhes disse: “Vamos sozinhos até um lugar tranquilo para descansar um pouco”, pois tanta gente ia e vinha que eles não tinham tempo nem para comer.
32 Pus tatajulh is'akstu'an lacabarco. Ta'alh lhimak'antacutni atants'in junta jantu xamati' ixt'ajun.
32 Então saíram de barco para um lugar isolado, a fim de ficarem a sós.
33 Para na pumalhu lapanacni talakts'ilh ju Jesús acsni alh. Chai tamispa. Chai ju amachak'an lakatamin lak'achak'an ta'ats'ala'alh junta ixta'amputun ju Jesús chai ix'amamaka'ui. Va tach'ajax'alh. Chai p'ulhnan tacha'alh ju va ixtach'ajax'anta. Astan tacha'alh ju Jesús chai ix'amamaka'ui.
33 Contudo, muitos os reconheceram e os viram partir, e pessoas de várias cidades correram e chegaram antes deles.
34 Pus acsni tacutlh ju Jesús ju lacabarco pus alakts'ilh ju lapanacni ni na lhu ixtatak'aixtokta. Pus na alacmapaini ju yu'unch ni tachi ju tu'u' borregojni ixtajunita ju mati' ix'alhistacna'. Pus ju yu'unch vachu' mati' ixjunita xamati' ju ix'amasuni ju soknic'a ti. Pus lana tsuculh alacmasunini' chai na tijlhu chivinti ju xa'ajuni.
34 Quando Jesus saiu do barco, viu a grande multidão e teve compaixão dela, pois eram como ovelhas sem pastor. Então começou a lhes ensinar muitas coisas.
35 Para acsni tok'oxalh pus ju ix'alacmamaka'ui talak'alh ju Jesús chai tajuni: ―Jantu xamati' t'ajun ju ani chai ju chavai na tok'oxatach.
35 Ao entardecer, os discípulos foram até ele e disseram: “Este lugar é isolado, e já está tarde.
36 Amalak'ach'at'ich ju lapanacni ni cata'alh lacacuxtu junta lacyacha chaka' chai ju lak'achak'anixni ju vanin lacvi. Chach ta'ancha tamonin ju tuchi cata'uyach ni mati' tuchi cata'ulh ju ani.
36 Mande as multidões embora, para que possam ir aos campos e povoados vizinhos e comprar algo para comer”.
37 Para ju Jesús ak'alhtayanalh. Alacjuni: ―Amavat'it ju uxijnan. Para ju ix'amamaka'ui ta'ak'alhtayanalh: ―Pus ja lai ac'anauch tamonin lakat'ui cientos tumin ju vati ni camavayauch.
37 Jesus, porém, disse: “Providenciem vocês mesmos alimento para eles”. “Precisaríamos de muito dinheiro
38 Para ju Jesús alacjuni: ―Tas akxchux vati ju alin. Inchit'it lakts'inin. Chai acsni tac'atsa tajuni: ―Alin akxquis vati chai lakat'ui pamata.
38 “Quantos pães vocês têm?”, perguntou ele. “Vão verificar.” Eles voltaram e informaram: “Cinco pães e dois peixes”.
39 Chai ju Jesús alacjuni: ―Alaclhc'a'ulachit'it ju lapanacni ju quilhmactamin quilhmactamin. Chach tatavi laca'ats'inan.
39 Então Jesus ordenou que fizessem a multidão sentar-se em grupos na grama verde.
40 Pus alhvakpitsicalh chai tatavi ju lapanacni. Ju quilhmactamin tamin cientos alhca'ulacalh. Chai ju aquilhmactamin cincuenta alhca'ulacalh.
40 Assim, eles se sentaram em grupos de cinquenta e de cem.
41 Ju acsnich ju Jesús ch'apalh ju akxquis vati chai ju lakat'uich pamata. Talakst'alh ju lact'iyan chai xtaknilh lhak'ailakts'inti ju Dios. Ch'ek'elh ju vati. Chai axtaknilh ju ix'alacmamaka'ui ni cata'axtakniyach ju ixtalhavat lapanacni. Vachu' lhvakpitsik'o ju lakat'ui pamata.
41 Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, à medida que ia partindo os pães, entregava-os aos discípulos para que os distribuíssem ao povo. Também dividiu os peixes para que todos recebessem uma porção.
42 Pus chux ju lapanacni tavailh chai talhilak'o.
42 Todos comeram à vontade,
43 Chai ju ix'amamaka'ui ju Jesús tasacchokolh ju vati chai ju pamata ju tamaxajnicha ju jantu ta'ok'o. Lakacaut'ui tank'alin aktsamk'o.
43 e os discípulos recolheram doze cestos com os pães e peixes que sobraram.
44 Pus sia yu'unch ju tavailh ixcha'anta lakaquis milh jok'atni.
44 Os que comeram foram cinco mil homens.
45 Pus ju Jesús lana p'as ajuni ju ix'alacmamaka'ui ni catatajuchokolh la'ixbarco'an. Catap'ulh'alh ju lak'antacutni atants'in junta vilhcha ju lak'achak'an Betsaida. Ju yuchi tavilhca' ju anch ni laich ca'alacmalakachachokoya' la'ixchaka'an ju ixtalhavat lapanacni.
45 Logo em seguida, Jesus insistiu com seus discípulos que voltassem ao barco e atravessassem o mar até Betsaida, enquanto ele mandava o povo para casa.
46 Chai ju Jesús acsni alacmalakachak'o ju lapanacni pus alh ju akstijun. Alh t'achivini' ju Dios.
46 Depois de se despedir de todos, subiu sozinho ao monte para orar.
47 Chai acsni tats'isi pus ju ix'amamaka'ui va la'ixlacaitatca' atants'in ixta'anta lacabarco. Para ju Jesús va is'akstu ixvilhchaca' ju lacat'un.
47 Durante a noite, os discípulos estavam no barco, no meio do mar, e Jesus, sozinho em terra.
48 Chai ju yuchi alakts'ilh ju ix'amamaka'ui ni na ixtaxk'optach ni ixtaxakatai'anta ju ixbarco'an. Para ni na p'as ixlai ju un chai na ixnek'esp'it'a ju xcan pus jantu lai ixtamalhtanai ju barco. Pus tachi lakat'utu hora vats'isin alakmilh ju ix'amamaka'ui ju Jesús. Ixtach'anta'anta la'ismusan ju xcan chai va ix'apu'iniputun ju yu'unch.
48 Ele viu que estavam em apuros, remando com força e lutando contra o vento e as ondas. Por volta das três da madrugada, Jesus foi até eles caminhando sobre o mar. Sua intenção era passar por eles,
49 Para ju yu'unch acsni talakts'ilh ni va alhtanaminta la'ismusan xcan pus tapastaclh ni ca yuchi ju macxcai un ju minta. Chai lana ts'au talact'asalh.
49 mas, quando o avistaram caminhando sobre as águas, gritaram de pavor, pensando que fosse um fantasma.
50 Pus ixchux'an talakts'ilh chai slivasalh na tatalhanalh. Para ju Jesús lana soko axak'ala. Ajuni: ―K'ai anavit'it ju mi'alhunut'an. Quit'in. Jantu at'alhanant'it.
50 Ficaram todos aterrorizados ao vê-lo. Imediatamente, porém, Jesus lhes disse: “Não tenham medo! Coragem, sou eu!”.
51 Chai ju Jesús alact'ataju ju lacabarco. Chai lana sek va ju un. Chai ju yu'unch na tatalhanalh chai na talhamak'aninilh.
51 Em seguida, subiu no barco e o vento parou. Os discípulos ficaram admirados,
52 Pus ju yu'unch lana jantu ixtamachakxai tichi lapanac ixlhitalacasui acsni amava ju akxquis vati ju lapanacni. Na va p'as ixjunita ju ix'alhunut'an.
52 pois ainda não tinham entendido o milagre dos pães. O coração deles estava endurecido.
53 Acsni tacha'alh ju lhimak'antacutni ju atants'in ju Jesús chai ix'amamaka'ui pus tacha'alh ju xalacat'un Genesaret. Anch ju tach'i'ula ju ixbarco'an.
53 Depois de atravessarem o mar, chegaram a Genesaré. Levaram o barco até a margem
54 Chai acsni tatacutlh ju yu'unch ju lacabarco pus lana tamispalhch ju Jesús ju lapanacni.
54 e desceram. As pessoas reconheceram Jesus assim que o viram.
55 Va ani ani ta'ats'ala'alh tachi chun ju lak'achak'anixni ju vanin ixlacvi. Tatsuculh lhiminin lacalona ju tak'ank'anin junta ixnoncan ixvi ju Jesús.
55 Quando ouviam que Jesus estava em algum lugar, corriam por toda a região, levando os enfermos em macas para onde sabiam que ele estava.
56 Chai vanta anch ix'an ju Jesús u lacat'icst'i lak'achak'an u lack'ai lak'achak'an u lacacuxtu pus ix'amamacan ju tak'ank'anin ju lacati. Ixtatapaininich ju Jesús ni laich catalakcha'anilh mas va lacats'unin ixquilhtu' ixpumpu'. Pus ju Jesús alak'a'inilh chai tachi chun ju ixtalakcha'ani ixpumpu' palaich tava.
56 Aonde quer que ele fosse — aos povoados, às cidades ou aos campos ao redor —, levavam os enfermos para as praças. Suplicavam que ele os deixasse pelo menos tocar na borda de seu manto, e todos que o tocavam eram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.