Atos 9

Huehuetla Tepehua NT (TEE_TBL) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Chai ju acsnich ju Saulo va tachi ispastact'ajun ix'amaknica ju ixtalhilaca'anta ju k'ai ucxtin Jesús. Pus yuchi lhilak'alh ju xak'ai ixpalijni ju ist'a'israelitanin.
1 Enquanto isso, Saulo, motivado pela ânsia de matar os discípulos do Senhor, procurou o sumo sacerdote.
2 Sq'uinilh lakatam alhiqui ju laich calhi'alh la'ixpujitat'an ju ist'a'israelitanin ju amachak'an Damasco. Ju chunch ni calhitajulh tam jok'at u tam chako'ulh ju ch'ak'ok'ata ju Jesús pus laich calhimilh tach'in ju lak'achak'an Jerusalén.
2 Pediu cartas para as sinagogas em Damasco, solicitando que cooperassem com a prisão de todos os seguidores do Caminho, homens e mulheres, que ali encontrasse, para levá-los como prisioneiros a Jerusalém.
3 Para acsni ix'anta ju lacati chai vanin ixcha'amputun ju lak'achak'an Damasco pus lana mapulhcu junta ix'anta ju Saulo. Lact'iyan ju xatapulhcuyacha ju anu' maclhcu. Tapulhcuk'o chux ju lacat'un.
3 Quando se aproximava de Damasco, de repente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Pus ju Saulo lana tin ta'aktalh ju lacat'un. Chai k'asmatlh lakatam chivinti ju chani juni: ―Saulo. Saulo. Jantu alhimakch'ap'u ju quilapanacni. Acsni chun ju lai tachi ju va jun quit'in ju q'uilhimakch'ap'ui.
4 Ele caiu no chão e ouviu uma voz lhe dizer: “Saulo, Saulo, por que você me persegue?”.
5 Chai ju Saulo k'alhtailh. Chai juni: ―Tis chavaich'at ji ucxtin. Chai ju anu' ixt'ajun chivini' k'alhtayanalh. Chani juni: ―Quit'in ju icJesús ju na q'uimamak'alhk'ajni. Para acsni sast'uc'a ju ixtaxtokni Dios alai mi'akstu ju mamak'alhk'ajnich'ok'oc'an. ―Chunch ju junilh ju Jesús.
5 “Quem és tu, Senhor?”, perguntou Saulo. E a voz respondeu: “Sou Jesus, a quem você persegue!
6 Pus ju Saulo lana na alhq'uip'ip'itnilh. Na ixtalhanantach. Chai chani juni: ―Qui'ucxtin tijuch ju lac'asq'uin ju acnavi. Chai ju ucxtin Jesús chani juni: ―At'aich. A'inchich ju lak'achak'an. A'unc'ant'achich tuch'i ju anaviya'ich.
6 Agora levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que fazer”.
7 Pus ju jok'atni ju ixtat'a'anta ju Saulo va sek talactaya. Tak'asmatlich vasalh ju chivinti para jantu xamati' ixtalakts'in.
7 Os homens que estavam com Saulo ficaram calados de espanto, pois ouviam uma voz, mas não viam ninguém.
8 Pus ju Saulo lana k'ostavi ju lacat'un. Para acsni talacpok'a jantu lai ixlakts'in tu'u'. Pus va macch'apalhi'ancalh ju lak'achak'an Damasco.
8 Saulo levantou-se do chão, mas, ao abrir os olhos, estava cego. Então o conduziram pela mão até Damasco.
9 Chai lakat'utu avilhchan jantu lai ix'alac'avanan. Chai jantu vailh nin tu'u' cak'otlh.
9 Lá ele permaneceu, cego, por três dias, e não comeu nem bebeu coisa alguma.
10 Pus ju anuch lak'achak'an Damasco ixt'ajun pumatam lapanac ju Ananías ixjuncan. Ju yuchi ixlhilaca'anta ju Jesús. Pus ju ucxtin Jesús atalacasunilh tachi ju va la'ix'aklak'avanti. Chai xak'ala. Chai ju Ananías ak'alhtayanalh. Juni: ―Tijuch ji qui'ucxtin.
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor o chamou numa visão: “Ananias!”. “Sim, Senhor!”, respondeu ele.
11 Pus ju acsnich ju k'ai ucxtin Jesús chani juni: ―Ap'inchich ju lacati ju Soknic'a juncan. Ap'uxc'ochi' la'ixchaka' Judas pumatam ju Saulo juncan. Ju yuchi amachaka' Tarso junita. Ju yuchi va quint'achivinin.
11 O Senhor disse: “Vá à rua Direita, à casa de Judas. Ao chegar, pergunte por um homem de Tarso chamado Saulo. Ele está orando neste momento.
12 Chai ju yuchi lakts'intan tachi ju va la'ix'aklak'avanti. Lakts'inan ni tachi ju va xat'anui ju anch chai tachi ju va muc'anit'a ju mimaca' la'ixlakchulh ni laich ca'alac'avanana'. ―Chunch ju junicalh ju Ananías.
12 Mostrei-lhe numa visão um homem chamado Ananias chegando e impondo as mãos sobre ele para que voltasse a enxergar”.
13 Para ju Ananías acsni k'asmatlh ju chunch pus chani juni ju Jesús: ―Para ji qui'ucxtin na lhu quintajuni ixlacata ju anu' lapanac. Tanajun ni na ix'amamak'alhk'ajni ju milapanacni ju tavilanancha ju lak'achak'an Jerusalén.
13 Ananias, porém, respondeu: “Senhor, ouvi muita gente falar das coisas horríveis que esse homem vem fazendo ao teu povo santo em Jerusalém.
14 Chai ju chavai minta ju ani chai ju xalack'ajin palijni tajuni ni laich aquintach'apak'oyan chux ju quijnan ju iclalhilaca'anau ju uxint'i.
14 E ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos que invocam o teu nome!”.
15 Para ju k'ai ucxtin Jesús chani juni: ―A'inchich ni icsacxtutach ju yuchi ni canaviya' ju quilhich'alhcat. Ju yuchi ca'alacjuna' ju lapanacni ju quilacata. Ca'alacjuna' ju ist'a'israelitanin chai ju jantu israelitanin chai ju xalack'ajin ucxtinin.
15 O Senhor, no entanto, disse: “Vá, pois Saulo é o instrumento que escolhi para levar minha mensagem aos gentios e aos reis, bem como ao povo de Israel.
16 Chai quit'in ju acmalacasuniya' ni tasq'uini ni camak'alhk'ajnana' ni aquinaviniya' ju quilhich'alhcat. ―Chunch ju junicalh ju Ananías.
16 E eu mostrarei a ele quanto deve sofrer por meu nome”.
17 Pus ju Ananías alh la'ixchaka' ju Judas junta ixtanun ju Saulo. Chai acsni tanucha muc'anilh ixlacmaca' la'ix'ucxni ixlakchulh ju Saulo chai chani juni: ―Quilak'au Saulo yuchi ju k'ai qui'ucxtin'an Jesús ju talacasunin ju lacati junta ixt'ant'a. Chai yuchi ju xaquimalakachanitachin ni laich alac'avananch'ok'oya' chai laich calhinona' ju Spiritu Santu lami'atsucunti.
17 Ananias foi e encontrou Saulo. Ao impor as mãos sobre ele, disse: “Irmão Saulo, o Senhor Jesus, que lhe apareceu no caminho para cá, me enviou para que você volte a enxergar e fique cheio do Espírito Santo”.
18 Chai ju acsnich lana mak'osucalh ju snapapa ataputs'i ju ixjuc'alh la'ixlakchulh. Acsnich ju lai xa'alac'avanan. Pus ju acsnich ju Saulo taxtulh. Quimakpaxacalh.
18 No mesmo instante, algo semelhante a escamas caiu dos olhos de Saulo, e sua visão foi restaurada. Então ele se levantou, foi batizado
19 Chai astan ju Saulo vailh chai k'achanchokolh ju ixlacatuna. Pus lakat'ui lakat'utu avilhchan alact'atavi ju amachak'an Damasco ju vachu' ixtalhilaca'anta ju Jesús.
19 e, depois de comer, recuperou as forças. Saulo permaneceu alguns dias em Damasco, com os discípulos.
20 Chai lana antsuculh ju Saulo la'ixpujitat'an ju ist'a'israelitanin. Ix'ajuni ju lapanacni ni vasalh ists'alh Dios ju Jesús.
20 Logo, começou a falar de Jesus nas sinagogas, dizendo: “Ele é o Filho de Deus!”.
21 Pus tachi chun ju tak'asmatlh va ixtalhamak'aninin. Ixtalaclajuni: ―Ja jantu yuchi ju ani ju na ix'alacmamak'alhk'ajni ju amachak'an Jerusalén ju talhilaca'anta ju Jesús. Chai ja jantu vachu' yuchi xalhiminch ju ani ni calhi'aniyach tach'inin ju xalack'ajin palijni ju amachak'an ani ju talhilaca'anta ju Jesús.
21 Todos que o ouviam ficavam admirados. “Não é esse o homem que causou tanta destruição entre os que invocavam o nome de Jesus em Jerusalém?”, perguntavam. “E não veio aqui para levá-los como prisioneiros aos principais sacerdotes?”
22 Pus ju Saulo lacsni lacsni palai jantu ixtalhanan acsni ixnajun ixchivinti Dios. Chai acsni lana vas amavasalanilh ju ist'a'israelitanin amachak'an Damasco ni Jesús yuchach ju ixnoncan camalakachatachilh ju Dios pus jantu lai tu'u' xatamapuspitni ju chivinti.
22 A pregação de Saulo tornou-se cada vez mais poderosa, pois ele deixava os judeus de Damasco perplexos, provando que Jesus é o Cristo.
23 Para acsni tapasalh na lhu avilhchan pus ju israelitanin tanavilh lakatam chivinti sia yu'unch junta ixtanajun ni catamakniya' ju Saulo.
23 Depois de certo tempo, alguns judeus conspiraram para matá-lo.
24 Para mamachakxanicalh ju Saulo ni ixlhi'okxchivincan. Pus ju anuch lapanacni tontacuj chai tontats'isni ixtalhist'ac'a ju xamalhtich junta putaxtucan ju anuch lak'achak'an. Va ixtamakniputunch ju Saulo.
24 Dia e noite, vigiavam a porta da cidade com a intenção de assassiná-lo, mas ele foi informado desse plano.
25 Para ju ali'in ju ixtalhilaca'anta ju Jesús tamak'alhtaxtulh ju Saulo. Ix'alin ju lacchaka' ju ixt'alach'apata ju k'ex ju ixvi ixtalakachoko ju anu' lak'achak'an. Pus ts'is ju taquimujulh ju Saulo lacak'ai tank'alin chai lacaventana tapumaxtulh lhi'avinti lacak'ex. Chai ju yuchi ats'alalh.
25 Então, durante a noite, alguns de seus discípulos o baixaram pela muralha da cidade num grande cesto.
26 Acsni tavanan cha'anchokolh ju Jerusalén ju Saulo pus va k'aixtam ix'alact'a'amputun ju ali'in ju ixtalhilaca'anta ju Jesús. Para ixchux'an ju yu'unch na ixtatalhoni. Jantu ixtalaca'i ni vachu' calhilaca'alh ju Jesús ju yuchi.
26 Quando Saulo chegou a Jerusalém, tentou se encontrar com os discípulos, mas todos estavam com medo dele, pois não acreditavam que ele tivesse de fato se tornado discípulo.
27 Para ju Bernabé alhi'anilh ixtamalakachan ju Jesús. Chai ajunchalh ta yu pulakts'ilh ju k'ai ucxtin Jesús ju Saulo ju lacati chai t'achivinilh. Vachu' ajuni ni lana jantu ixtalhanan ju Saulo acsni ix'ajuni ju amachak'an Damasco ixlacata ju Jesús.
27 Então Barnabé o levou aos apóstolos e lhes contou como Saulo tinha visto o Senhor no caminho para Damasco e como ele lhe havia falado. Contou também que, em Damasco, Saulo havia pregado corajosamente em nome de Jesus.
28 Pus ju acsnich ju Saulo lai ix'alact'a'alhtanan ju ixtamalakachan ju Jesús. Chai tavilh ju lak'achak'an Jerusalén.
28 Saulo permaneceu com os apóstolos e andava com eles por Jerusalém, pregando corajosamente em nome do Senhor.
29 Chai ix'ajuni ju amachak'an anch ixlacata ju k'ai ucxtin Jesús. Chai ix'alact'achivinin chai ix'alact'alalhajai lacachivinti ju ist'a'israelitanin ju ixtachivinin ju lhigriego. Para ju yu'unch va ixtapast'ac'a ixmaknica.
29 Também conversava e discutia com alguns judeus de fala grega, mas estes procuravam matá-lo.
30 Para acsni tac'atsa ju ixlhi'alak'avin la'ixmacni Jesús pus tak'ailhi'alh ju Saulo ju lak'achak'an Cesarea. Tamalakacha ju lak'achak'an Tarso.
30 Quando os irmãos souberam disso, levaram Saulo a Cesareia e de lá o enviaram a Tarso.
31 Pus ju acsnich tamamacta ju ix'alhixcajica'an tachi chun ju ixtalhilaca'anta ju k'ai ix'ucxtin'an Jesús ju amachak'an ju xa'estado Judea chai ju xa'estado Galilea chai ju xa'estado Samaria. Chai ju yu'unch lana ixlhichux ix'alhunut'an talhilaca'alh ju k'ai ix'ucxtin'an Jesús. Na ixtaquiclaca'itach ju tuchi ixnajunta ju Dios chai na ixtatalhavai. Yuchach ju Spiritu Santu ju ix'a'aktaijui.
31 A igreja tinha paz em toda a Judeia, Galileia e Samaria e ia se fortalecendo à medida que andava no temor do Senhor. E, encorajada pelo Espírito Santo, crescia em número.
32 Pus ju Pitalu' lacaputoc'ak'o junta ix'alin ju ixtalhilaca'anta Jesús. Pus vachu' alh alakts'ini' ju ixtalhilaca'anta Jesús amachak'an Lida.
32 Pedro viajava por toda parte, e foi visitar o povo santo que vivia na cidade de Lida.
33 Chai ju anch ju Pitalu' lhitajulh pumatam lapanac ju Eneas ixjuncan. Ju yuchi lakatsajin c'ata ixma la'ixputaman. Va ilhtuculuntach.
33 Ali encontrou um paralítico chamado Eneias, que permanecia de cama havia oito anos.
34 Chai chani junich ju Pitalu': ―Eneas Jesucristo ju palai canaviyan. Ak'ost'a'ulh. Asact'ich ju mimputaman. Pus ju Eneas lana k'ostavi.
34 Pedro lhe disse: “Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume sua maca!”. E, no mesmo instante, ele se levantou.
35 Pus chux ju amachak'an Lida chaich ju amachak'an Sarón talakts'ilh ju anu' lapanac ni palaich ixnavicanta chai tamacaulh tachi ju akts'iya ixtalhilanita chai talhilaca'alh ju k'ai ucxtin Jesús.
35 Todos os moradores de Lida e de Sarona viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Pus ju acsnich ixt'ajun ju lak'achak'an Jope pumatam chako'ulh ju vachu' ixlhilaca'anta Jesús. Ju yuchi Tabita ixjuncan. Ju lacalhigriego va Dorcas ixjuncan. Pus ju anu' chako'ulh va tachi ixnavich ju k'ox chai ix'a'aktaijui ju quilhpatinin.
36 Havia em Jope uma discípula chamada Tabita (que em grego é Dorcas). Sempre fazia o bem às pessoas e ajudava os pobres.
37 Chai acsni ixvilhchaca' ju Lida ju Pitalu' pus ju anu' chako'ulh tak'ank'a chai nilh. Pus ju lapanacni tapaxa chai talhi'alh ixlhitantalakt'ui lacachaka'. Anchach ju tamama.
37 Por esse tempo, ficou doente e morreu. Seu corpo foi lavado para o sepultamento e colocado numa sala no andar superior.
38 Chai ju amachak'an Jope ju ixtalhilaca'anta Jesús ni tac'atsa ni ixvilhcha ju Lida ju Pitalu' pus tamalakachanilh pumat'ui lapanacni. Pus ju lak'achak'an Lida vanin ixt'alajunita ju lak'achak'an Jope. Pus ju anuch lapanacni tatapaininilh ju Pitalu' ni vats'alhti ca'alact'amilh.
38 Quando os discípulos souberam que Pedro estava perto de Lida, enviaram dois homens para lhe suplicar: “Por favor, venha o mais rápido possível!”.
39 Pus ju Pitalu' lana lacataya chai alact'a'alh ju yu'unch. Chai acsni tacha'alh ju lacachaka' talhi'alh ixlhitantalakt'ui lacachaka' junta ixma ju lijunto. Pus lhmalanch ixtalhitak'aixtokta ju chakolun ju va alacnimacontilacantach. Na ixtalack'alhun. Ixtat'ajun masuninin ju ixlacvestido'an chai ixlacxcuju'an ju ix'anavinita ju Dorcas acsni ixt'ajunca'.
39 Então Pedro voltou com eles e, assim que chegou, foi levado para a sala do andar superior. O cômodo estava cheio de viúvas que choravam e lhe mostravam os vestidos e outras roupas que Dorcas havia feito para elas.
40 Para ju Pitalu' alactixcoxtuk'o. Chai ju yuchi ta'aktsokotalh. Tsuculh t'achivini' ju Dios. Chai acsni lhilaca'anilh junta ixma ju lijunto chani juni: ―Tabita ak'ost'aich. Pus ju yuchi lana talacpok'a chai acsni lakts'ilh ju Pitalu' k'ostavi.
40 Pedro pediu que todos saíssem do quarto. Então, ajoelhou-se e orou. Voltando-se para o corpo da mulher, disse: “Tabita, levante-se”, e ela abriu os olhos. Quando ela viu Pedro, sentou-se.
41 Pus ju Pitalu' xtaknilh ixmaca'. Sayaulh. Ju acsnich alact'asanilh ju vachu' ixtalhilaca'anta Jesús chai ju anuch chakolun ju ix'alacnimacontilacantach. Alacmasunilh ju chako'ulh ni ixlok'onchokotach.
41 Ele lhe deu a mão e a ajudou a levantar-se. Em seguida, chamou os discípulos e as viúvas e a apresentou viva.
42 Pus ju ani lacc'atsak'ocalh ixlhilacaputs'un ju lak'achak'an Jope. Chai na lhu ju talhilaca'alh ju k'ai ucxtin Jesús.
42 A notícia se espalhou por toda a cidade, e muitos creram no Senhor.
43 Pus ju Pitalu' na lakalhu avilhchan ixvilhcha ju lak'achak'an Jope la'ixchaka' pumatam lapanac ju Simón ixjuncan. Ju yuchi va ixlak'oxini' axt'ak'an ixjunita.
43 Pedro ficou em Jope algum tempo, hospedado na casa de Simão, um homem que trabalhava com couro.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.