Romanos 2
Kotira Uva (TBG) vs NVT
1 Are vo vaiintivano nena henara kaiqa tavera, vira kaiqara qora kaiqave, ti variana vaiintira, te ninaravata tirera: Arevata viva kaiqa varaintema kera qora kaiqa vare variaravara tira, are kiama ho nena auta ntihara vo uva tinarave. Ariqaavata vohaa qarama kero uva vaivo, turo.
1 Talvez você pense que pode condenar esses indivíduos, mas é igual a eles e não tem desculpa! Quando diz que eles deveriam ser castigados, condena a si mesmo, porque você, que julga os outros, pratica as mesmas coisas.
2 Tenavu kankomake iruraro Kotiva mintimake qora kaiqa vare variakaqaa avuqavuqama keharo uva vate vaira.
2 E sabemos que Deus, em sua justiça, castigará todos que praticam tais coisas.
3 Are nena henarara viva qora kaiqa vare vairave tihara, arevata vira voqaantema kera qora kaiqa vare variaravave. Are mintiharama hauri are tihara, Kotiva kia tiqaa uva vataanarove, tirora.
3 Uma vez que você julga outros por fazerem essas coisas, o que o leva a pensar que evitará o julgamento de Deus ao agir da mesma forma?
4 Are qora kaiqa vare varianara vira koqaa Kotiva kia ai vaaka amiraitiro, viva vukaiqamakero ai mpo ike tiva amite vaira, are virara kiae noraiqaakera irira iarao? Ariara viva qora kaiqa qaqira kero koqe aaraqaa vuarire tiro, Kotiva mintima amite vaira.
4 Não percebe quanto ele é bondoso, tolerante e paciente com você? Não vê que essas manifestações da bondade de Deus visam levá-lo ao arrependimento?
5 Kotiva mintima amite vaivara are kia qora okara qaqira karaitira, kempukaiqama kera qora okaraqai autuqira vi variarao. Are mintiaqi vi varianarara tiro, Kotiva avuqavuqamakero ko tina entaraqaa viva nai arara itaina okarara qovaraiqama keharo ariqaa voqavatama uva vataanarove.
5 Mas, por causa de seu coração rebelde, você se recusa a abandonar o pecado, acumulando ira sobre si mesmo. Pois o dia da ira se aproxima, quando o justo juízo de Deus se revelará.
6 Vi entaraqaa Kotiva ekaa vaiinti nahenti vataini vaiha vare vai kaiqarara iriharo vika ekaa nái koqaa nimianaro.
6 Ele julgará cada um de acordo com seus atos.
7 Hini kiaka vika koqe okara autuqi viha tiha, Kotivama ti noraiqamakero ti hutu viriniqaakero ti kahaqiraqe qaqi variqi vuare, ti variaka, Kotiva vikama quahama nimiteharo koqema nimitairamanta vika ekaa enta ekaa enta qaqi variqi vivara.
7 Dará vida eterna àqueles que, persistindo em fazer o bem, buscam glória, honra e imortalidade.
8 Hini kiaka vika nariaraqai iriha Kotira quqaa uva qoririma keha kia iriraiti, qora aaraqaa ni vaika vaivaro vira kaara Kotira arara itaina okarava vikaqaa noraiqama kero varianaro.
8 Mas derramará ira e indignação sobre os que vivem para si mesmos, que se recusam a obedecer à verdade e preferem entregar-se a uma vida de perversidade.
9 Ekaa qora kaiqa vare vaika vika aarante haikaravata nora maara vare haikaravatama varevara. Iutaa vatanaaka vika naane varaimanta vika naantiara ekaa vo vatanaakavata varevara.
9 A todos que praticam o mal, ele trará aflição e calamidade: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
10 Ekaa koqe kaiqa vare vaika vaivaro Kotiva vika koqema nimitero, vika nutu viriniqama nimitero, vika muntukavata paruma nimitaira vaivara. Kotiva Iutaa vatanaaka vika naane koqema nimitero, vika naantiara vo vatanaakavata koqema nimitaanaro.
10 Mas, a todos que fazem o bem, ele dará glória, honra e paz: primeiro para os judeus, e também para os gentios.
11 Kotiva kia vaiinti autuara iriharo ko tiraitiro, viva ekaa vaiinti nahenti ko vohaa qarama keroma rairaanaro.
11 Pois Deus não age com favoritismo.
12 Vo vatanaaka Kotiva Mosiraqaa tivato uvara kia iriaka vaivaro, vi uvava kia vikaqaa uva vatairaro Kotiva vika nái qora kaiqa vare okarara kaara ko vikaqaa vatairamanta vika raumpirima vivara. Iutaa vatanaaka Kotiva Mosiraqaa tivato uvara irihavata, vi uvara raqake variara kaara, vi uvava vikaqaa uva vataanaro.
12 Assim, todos os que pecarem, mesmo não tendo a lei escrita de Deus, serão destruídos. E todos os que pecarem estando sob a lei de Deus, de acordo com essa lei serão julgados.
13 Kotiva Mosiraqaa tivato uvara quminaiqama kero iri vaina vaiintira, Kotiva kiama vi vaiintirara avuqavu ni vai vaiintirave tianaro. Vaiinti vovano vi uvara iriro avataqiro ni vaina vaiintira, Kotiva vi vaiintirara avuqavu ni vai vaiintivave tianaro.
13 Pois o simples ato de ouvir a lei não nos torna justos diante de Deus, mas sim a obediência à lei é que nos torna justos aos olhos dele.
14 Vo vatanaaka Kotiva Mosiraqaa tivato uvara kia vare variaka vaiha, vika nái irike tiha, Kaiqe koqe okara avataqi vuare, tivera, vika Kotira uva iri variaka voqaa ntemake vaivara.
14 Até mesmo os gentios, que não têm a lei escrita, quando obedecem a ela instintivamente, mostram que conhecem a lei, mesmo não a tendo.
15 Vika mintiaqi vi vaivaro Kotira uvavano vika muntukaqivata avu aatoqivata qara ntuva taantema kero varianaro. Vo vatanaaka koqe kaiqa vare variavaro vika avu aato muntukaqihairo, Koqe kaiqama vare vauro, ti vaimanta variara. Vika qora kaiqa vare variavaro vika avu aato muntukaqihairo, Qora kaiqama vare vauro, ti vaimanta variara.
15 Demonstram que a lei está gravada em seu coração, pois sua consciência e seus pensamentos os acusam ou lhes dizem que estão agindo corretamente.
16 Te vaiinti nahenti Karaitira koqe vakaaka tiva nimi vaunantema kero, naantiara ekaara entaqaa Kotiva Ihu Karaitirara ko tiane tiraro viva ekaa vaiinti nahenti nái avu aatoqi kukeqake irite vai uvara qovarama keharo avuqavuqama kero ko nimianaro.
16 Isso se confirmará no dia em que Deus julgar os segredos de cada um por meio de Cristo Jesus, de acordo com as boas-novas que anuncio.
17 Are nenara tihara, Te Iutaa vatanaakave, tiana vaiintirara tirera. Are tihara, Kotiva Mosiraqaa tivato uvara kia vo vatanaakaini vara karaitiro, viva vi uvara tinavu Iutaa vatanaakaini vara kairara tiro, Kotiva tinavu Iutaa vatanaakaraqaima quahe vaivo, tivakehara nena mahuta ti varianara.
17 Você, que se diz judeu, se apoia na lei de Deus e se orgulha de seu relacionamento especial com ele.
18 Kotiva Mosiraqaa tivato uvava kankoma kero Kotira antuqa ai umiqe vairara tira, are koqe aaraqaa nina okararave, qora aaraqaa nina okararave, kankomakera irianarave.
18 Conhece a vontade de Deus: sabe o que é certo, porque foi instruído em sua lei.
19 Mintima kera irianarara tira, are kia koqe aaraqaa ni varia vaiintikara tihara, Te homa vika aara numiqaainarave, ti varianarave. Konkiraqi varia vaiintikara are tihara, Te homa vika ataama nimitaainarave ti varianarave.
19 Está convencido de que é guia para os cegos e luz para os que estão perdidos na escuridão.
20 Kia koqe avu aato vataukara are tihara, Te homa koqe okara ni numiqarerave, ti varianarave. Quvaaraa vaintiara are tihara, Te homa ni tisaavano vairarave, ti varianarave. Are tihara, Kotiva Mosiraqaa tivato uvava ekaa vi okarara vi okarara ti humiqaimantara ti, te homa mintimake vokiaka kahaqamaqi virarave, ti varianarave.
20 Considera-se capaz de instruir os ignorantes e ensinar os caminhos de Deus às crianças. Está certo de que a lei de Deus lhe dá pleno conhecimento e verdade.
21 Are vokiaka vi uvara okara tiva nimihara nena vo? Are nenavata vi uvara okara kankomake iritaataarave. Are vikara tihara, Ne kia muara varaate, tivakehara are nenavatae muara vare varianarave?
21 Pois bem, se você ensina a outros, por que não ensina a si mesmo? Diz a outros que não roubem, mas você mesmo rouba?
22 Are tihara, Kia naata vaati vare okarara raqa kaate tivakehara nena vo? Are kiae vora vataakera hampi ni varianarave? Quqaae are una variqanavuara qora haikave tivakeharavata, vinavuka naavuqihaira vo haika muara vare varianarave?
22 Afirma que é errado cometer adultério, mas você mesmo adultera? Condena a idolatria, mas rouba objetos dos templos?
23 Are quqaae nena mahuta tihara, Kotiva Mosiraqaa tivato uvara tinavu Iutaa vatanaakaini vara kairave, tivakehara are vi uvara raqake variaramanta vira kaara vo vatanaaka Kotira autu vara muntuvi vatainiqamakeha qoraiqama amite variarave?
23 Você, que tanto se orgulha de conhecer a lei, desonra a Deus, desobedecendo à lei?
24 Kotira vukuqi mintima tiro: Iutaa vatanaaka okaraqaa vo vatanaa vo vatanaaka Kotira autu qoraiqama amite variarave, ti tura. (Aisaiaa 52:5)
24 Não é de admirar que as Escrituras digam: “Os gentios blasfemam o nome de Deus por causa de vocês”.
25 Ai vaata toqa kaava vaireva, are Iutaa vatanaavama variarao. Ho are Mosiraqaa tivato uvara avataqira virera, ai vaata toqa keva homa ai kahaqianaro. Are Mosiraqaa tivato uvara kia avataqira virera, ai vaata toqa keva kiama ai kahaqirara are vo vatanaaka voqaarama vainara.
25 A prática judaica da circuncisão só tem valor se você obedece à lei de Deus. Mas se você, que é circuncidado, não obedece à lei de Deus, não é diferente de um gentio incircuncidado.
26 Vo vatanaava kia vira vaata toqakaa vaiintiva vaiharo, Mosiraqaa tivato uvara koqemakero avataqiro virera, Kotiva vi vaiintirara Iutaa vatanaa vaata toqakaa vaiintira voqaarama vaivo tianaro.
26 E, se os incircuncidados obedecerem à lei de Deus, acaso não serão também considerados circuncidados?
27 Ne Iutaa vatanaaka Mosiraqaa tivato uvara qara ntuvatora tuateha, vaata toqake okararavata avataqi vi vaiha, ne vi uvara raqake variarave. Vira kaara naantiara vo vatanaaka kia vika vaata toqakeka Kotira uva iriqi vi vaika, vikama niqaa uva vatevarave.
27 De fato, os gentios incircuncidados que cumprem a lei de Deus condenarão você, judeu, que é circuncidado e tem a lei de Deus, mas não obedece a ela.
28 — ausente —
28 Pois ser judeu exteriormente ou ser circuncidado não torna ninguém judeu de fato.
29 — ausente —
29 Judeu verdadeiro é quem o é no íntimo, e circuncisão verdadeira é a do coração, feita pelo Espírito, e não pela letra da lei, recebendo assim a aprovação de Deus, e não das pessoas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.