Marcos 8

Kotira Uva (TBG) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Vi entara vaiinti nahenti airitahaa Ihura tavareka ani ruvaaqumavi vaura. Vika kia karavata ruva vararaiti, ani uki vauvaro Ihuva nai vaintinavu naarama kero tiharo,
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 Te vaiinti nahenti uki variakara aaqurihama nimite vauro. Vika taaramo enta ti vataake variqi viha vika nái vare ania karara nama taiqa kaavo.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Te vika nái maaqaini nititama kaari vika narara viha aarana vuakaatama/vuakaatauma vi hiqintivorave. Vika hini kiaka niaraihaivata aniakave, tiro.
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Ihuva minti tumanta vira vaintinavu aqao ti, Maini qumina kantave. Taihaie tenavu kara varake vika nimirarave? ti.
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Vika minti tuvaro Ihuva vinavuka irama nimitero tiharo, Nenavu nanti nanti mparetie ntuva taavo? tumanta vinavuka tiha, Mpareti 7 navu ntuva tauro, ti.
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Vira vaintinavu minti tuvaro Ihuva vaiinti nahentiara vatakanta oquvuate tivakero mpareti 7 navu varakero Kotirara koqema iarao tivakero vi karara nkuikero nai vaintinavu nimiro ne vaiinti nahenti nimiate tiro. Tumanta vinavuka vaiinti nahenti uki vauka nimura.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Nimuvaro Ihuva inaara havukanavuvata vatora varakero Kotirara koqema ira iarao tivakero tiharo, Ne havukavata rairake nimiate, tiro.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Minti tumanta vinavuka kara vira varake vika nimumanta vaiinti nahenti vika ho nora. Ho neha hini kara qaqi kora vira vaintinavu nuntu vare rutantuto utara 7 navu mpiqa kora.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Vi entara 4,000 vaiinti nahenti airitahaa vi karara ho nora.
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 Ho Ihuva vaiinti nahenti mintima kero kara nimiro vika nititama kero viraqaahairo viva nai vaintiaravata votuqi vaarirero varuva taqa varero Damanuta vataini vura.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Ihuva Damanuta vataini viro oruromanta Parasi vaiintinavu Ihuva vaunaini oru vi orure Ihura tirorima amitareka vira avateha tavaare tivake tiha, Are nora kaiqa vo tinavu tivuqaa varairaqe tenavu taveha, ariara quqaama Kotiva vira atitairave tiare, ti.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Vinavuka minti tuvaro Ihura muntukavano qoraiquvaro viva ae tiro, Vate varia vaiinti nahentika nantihae tiha, Nora kaiqa vo tinavu humiqairaqe tenavu tave ai okarara quqaave tiare, ti variavo? Te quqaa uva tiari iriate. Vate maa entara vaika vaiqe te kia tenta okara vika numiqehama nora kaiqa vo vararerave, tiro.
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Ihuva minti tivakero qaqira vinavuka mini kero votuqi vaarirero anirantero varuva hini mantaraini taqa varero vurama.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Varuva namariqaa oru vi vaumanta Ihura vaintinavu mpareti tauruke kia ruva vararaiti, mpareti vohaiqaqai votuqi vare anuvaro
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Ihuva uva vo tuqantaakero vinavukara tiharo, ˻Kaupititiravano avituma viro mpareti ntera kaivaro noqa virave.˼ Parasi vaiintinavuvata Herotivavata vika kaupititira voqaarama variavo. Nenavu vika naatu rauriha variate, tiro.
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Minti tumanta vira vaintinavu Ihuva tuqantaakero vato uvara okarara kia iriraiti, nai tiva ami nai tiva amiha tiha, Nana uvae tivo? Mpareti tauru kaunara vira kaarae minti tivo? ti.
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Minti ti vauvaro Ihuva vinavuka tu uvara iriro tiharo, Ne nantihae mpareti tauru kaara vira kaara nai tiva ami nai tiva ami i variavo? Kiae ni avu aato kenko timanta iriavo? Ni avu aato tinta vimantae kia ho iriavo?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Ne avu vataaka kiae ho tavaavo? Ne aato vataaka kiae ho iriavo? Te kaiqa varaunarara ne taurue kaavo?
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 Te 5,000 vaiinti nahenti mpareti vohaa kauquru nkuike nimitaavauna entaraqaa kia no karara nuntu vareha, ne nanti nanti rutantuto utarae mpiqa korave? tiro.
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Vinavuka minti tuvaro Ihuva qaiqaa tiharo, Ho te 4,000 vaiinti mpareti 7 navu nimitaavauna entaraqaa, kia no karara nuntu vareha, ne nanti nanti utae mpiqa korave? tiro.
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Vika minti tuvaro Ihuva tiharo, ˻Nenavu te vi kaiqara varaunarara iriataara vaimanta kia iriarave. Nenavu mpareti kia vararaiti vohaiqaqai vare aniarara ti, ne quminama nai tiva ami nai tiva ami i variavo.˼ Ni aato kenko tira ti okarara kankomake iriataara vaimanta ne kiae ti okarara kankomake iriavo? tiro.
21 Então Jesus perguntou:
22 Ihuva nai vaintiaravata oru viro Besaida vatukaini orurero mini vaumanta vokuka avu qimpavu vaiintira vita vare Ihuva vaunaini vuru ke Ihurara mpo tiha, Are maa vaiintiraqaa nena kauqu vatairaro vira avu rampai viraro ho tavaarire, ti.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Minti tuvaro Ihuva avu qimpavu vaiintira kauqu utu varero vira vita varero vatuka aaqaini vuru kero mini vaiharo vira avuqaa taara vihikero nai kauqu viraqaa vatero vira irero, Are vo haika hoe tavaarao? tiro.
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Ihuva minti tuvaro vi vaiintira avu rampai vireva uvaro viva vutuni vutu tavero tiharo, Te vaiinti tave vauramanta vika vi anihama vika katarivano vi anintemake ni variavo, tiro.
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Minti tuvaro Ihuva qaiqaavata nai kauqu vira avuqaa vatovaro vi vaiintiva aitutuma tave vauvaro vira avuvano koqemakero rampai vuvaro viva ekaa haika anoma kero ho tavora.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Vi vaiintiva koqemakero ekaa haika ho tavovaro Ihuva vira atitero tiharo, Are kia anirantera vi vatukaraqaa viraitira, nena maaqaini vuane, tiro. Ihuva turama.
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Viraqaahairo Ihuva nai vaintinavuaravata oru Sisaria Piripai aumanto vau vatukanavuraqi viro. Mini aaraini viharo Ihuva nai vaintinavu irero tiharo, Vaiinti nahenti tiriara ta vaiintirave tihae ti variavo? tiro.
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Minti tumanta vinavuka tiha, Vokiaka ariara viva Ioniva namari nimi vau vaiintivave ti variamanta, vokiaka ariara viva tinavu kaivaqava Elaitaavave ti variamanta, vokiaka ariara viva tinavu kaivaqava paropeti vaiinti vovano qaiqaa qovarama viro ni vaivo ti variavo, ti.
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Vinavuka minti tuvaro Ihuva vinavuka irero tiharo, Ho nentanavu vo? Nentanavu tiriara ta vaiintirave tihae ti variavo? tiro. Minti tuvaro Pitaava tiharo, Are Mesaiaavano—Kotiva atitai vaiintivama variarao, minti tiva kehama ti vaunarave, tiro.
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Minti tuvaro Ihuva vinavukara kempukaiqamakero tiharo, Kia vokavata vi uvara tiva nimiate, tiro.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Minti tivakero Ihuva uva hoqarama tero viva naantiara nai qutu vuainarara vinavuka tiva nimiro tiharo, Te Vataini Vatatai Vaintika vaiha airi aiha vuaina haikara vararerave. Nora vaiintivanovata, Kotira kaiqa vara amite varia vaiintika vika noranavuvata, maara okara ti varia vaiintikavata, vika tiriara qumina vaiintive tiha ti qoririma timitevarave. Vika mintihama ti harukaiqe te qutuvi taaramo enta varima qaiqaa qaqi himpirerave, tiro.
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Ihuva vi uvara vutukero qoqaa vinavuka tiva nimuvaro Pitaava vira vita vuru auvahini kero virara aqao tiro, Kia minti tiane, tuvaro
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Ihuva tuqantaa viro nai vaintinavu tavero Pitaara atiharo tiharo, Sataanio, niaraini vuane. Are kia Kotiva iritaintema keravauve iri variarao. Are qumina vaiintivano irintema kerama iri variarao, tiro.
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Ihuva minti tivakero vaiinti nahenti uki vaukavata nai vaintinavuvata naarama kero vika tiva nimiro tiharo, Ti tivataqiro aniarira vaiintiva, viva nai muntuka vaina haikara qaqira kero, nai aruke hirite katarira vara aqu varero ti naantiaraini aniarire.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Nai vataini qaqi variainararaqai noraiqaakero iriqiro vi variarirava, vi vaiintiva ekaarama qutu vuanarove. Vaiintivano tiriara iriqiro viharo ti kaiqa varareva ti uva iriqiro viharo vuru qutu vuarirava, vi vaiintiva ekaa entama qaqi variqiro vuanarove.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 Vaiintivano vataini variqiro viharo ekaa airaira ruvaaquma kero viraqaahairo qutu viraro vira airairavano nantiakeroe vira ho kahaqianarove?
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 Vaiintivano qutu viro nana koqaae amiharo qaiqaa qaqi variqiro vuanarove?
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Maa entara vataini varia vaiinti nahentika qora kaiqa varehama Kotira qaqira kaavo. Vaiinti vovano ti kaarave ti uva kaarave kaurira haika ti timirera, te Vataini Vatatai Vaintika naantiara te tuvuaina entaraqaa naivata kaurira haika vara amirarave. Vi entara ti Qora mpeqa okaravano tiqaahairo ataa i vairaqe te takuqi vai enselika vataake tuvirerave. Vi entara te vi vaiintira nai qoririma amitararave, tiro. Ihuva turama.
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.