Marcos 7

Kotira Uva (TBG) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Parasi vaiintinavuvata maara okara ti vau vaiintinavukavata Ihura tavareka Ieruharemihai ani Ihuva vaunaini ruvaaqumavi vaiha
1 Os fariseus e alguns dos escribas vindos de Jerusalém tinham sereunido em torno dele.
2 tavomanta Ihura vainti hininavu vaiha Parasi vaiinti uva maara tu okarara qaqirake, kia kauqu hiqama karaiti, kara ne vaura.
2 E perceberam que alguns dos seus discípulos comiam o pão com as mãos impuras, isto é, sem as lavar.
3 Vi entara Parasi vaiintinavuvata ekaa Iutaa vatanaakavata nái kaivaqaukavara tivato uva maarara iriha minti mintima keha vika nái kauqu hiqe vaura. Vika kia kauqu mintimake hiqama karaiti, vika kia kara ne vaura.
3 {Com efeito, os fariseus e todos os judeus, apegando-se à tradição dos antigos, não comem sem lavar cuidadosamente as mãos;
4 Vika oru maaketiqi nuvake ani vaiha, kia nái kauqu mintimake hiqama karaiti, vika kia kara nora. Vika kaivaqaukavara kaapu hiqe okararave, tanu hiqe okararave, vi uvara vi uvara tiva nimura iriqi viha minti vaura.
4 e, quando voltam do mercado, não comem sem ter feito abluções. E há muitos outros costumes que observam por tradição, como lavar os copos, os jarros e os pratos de metal.}
5 Vika vi uvara iriqi ni vaukara ti, Parasi vaiintinavuvata, maara okara ti vau vaiintinavukavata, Ihura ireha tiha, Tinavu kaivaqaukavara uva maara tiva torara ai vaintinavu vi uvara qumimaqamake kia iriraiti, qaqi kara ne variavo. Vinavuka nantihae minti variavo? ti.
5 Os fariseus e os escribas perguntaram-lhe: Por que não andam os teus discípulos conforme a tradição dos antigos, mas comem o pão com as mãos impuras?
6 Minti tuvaro Ihuva vika nái tiva nimiro tiharo, Nenavu unaqaraiqama keha Kotira kaiqa vare variakave. Aisaiaava haaru enta vaiharo niara avuqavuqama kero qara ntuva torave. Aisaiaava Kotira uva qoqaiqama keharo Kotiva mintima tivo tiro:
6 Jesus disse-lhes: Isaías com muita razão profetizou de vós, hipócritas, quando escreveu: Este povo honra-me com os lábios, mas o seu coração está longe de mim.
7 Vika maara tihama vika nái kaivaqaukavara uvaqai vaiinti nahenti tiva nimihara ti, vika qumina ti hutu tuahere variavo, ti tura. (Aisaiaa 29:13)
7 Em vão, pois, me cultuam, porque ensinam doutrinas e preceitos humanos {29,13}.
8 Kotiva niara minti mintima iate ti uvara, ne vi uvara qumimaqamake qaqi vaiinti tivataa uvaraqai iriha ni variarave, tiro.
8 Deixando o mandamento de Deus, vos apegais à tradição dos homens.
9 Minti tivakero Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Ho koqema iavo. Kotiva minti minti iate tu uvara, ne vi uvara qoririma keha ni kaivaqaukavara tivato uvaraqai iriha ni variakave.
9 E Jesus acrescentou: Na realidade, invalidais o mandamento de Deus para estabelecer a vossa tradição.
10 Mosiva Kotiva tivato uvara iriharo viva niara tiharo, Nena noka qoka koqe okaraqai autu nimitaane. Nai noka qokara vaaqu uva ti vaina vaiintira arukaate, turave.
10 Pois Moisés disse: Honra teu pai e tua mãe; e: Todo aquele que amaldiçoar pai ou mãe seja morto.
11 Mintima Kotiva tivato uvava vaimanta ne vi uvara kia iriraiti, nenta irike ne tiha, Vaiintivano nai noka qokara tiharo, Te nitanta kahaqiha nimire iaina monura kia nitanta nimiraiti, te vi monurara Kotira amitaaina monurave tirarave. Vaiintivano minti tirera, ne tiha,
11 Vós, porém, dizeis: Se alguém disser ao pai ou à mãe: Qualquer coisa que de minha parte te pudesse ser útil é corban, isto é, oferta,
12 vi vaiintiva homa nai noka qoka kia kahaqiraitiro, qaqi varianarove, tiarave.
12 e já não lhe deixais fazer coisa alguma a favor de seu pai ou de sua mãe,
13 Ne hampi uva minti tiha ne Kotira uva qumimaqama keha nenta kaivaqaukavara tiva nimu uvara viraqai vaiinti nahenti tiva nimi variarave, tiro.
13 anulando a palavra de Deus por vossa tradição que vós vos transmitistes. E fazeis ainda muitas coisas semelhantes.
14 Minti tivakero Ihuva vaiinti nahenti ruvaaqumavi vauka qaiqaa naarama kero vikara tiharo, Ne ekaa te tire iaina uvara kankomake irihama variate.
14 Tendo chamado de novo a turba, dizia-lhes: Ouvi-me todos, e entendei.
15 Vaiintivano ne vai karava, vi karava kia ho vaiinti avu aato qoraiqamake vairave. Nai avu aatoqihairo qovaraiqaavi vai haikava, vi haikavaqai vi vaiintira qoraiqamake vairave.
15 Nada há fora do homem que, entrando nele, o possa manchar; mas o que sai do homem, isso é que mancha o homem.
16 Ni aato koqe aato vairera, ne vi uvara okara kankomake iriate, tiro.
16 {bom entendedor meia palavra basta.}
17 Ihuva minti tivakero vaiinti nahenti ruvaaqumavi vauka mini kero naavuqi oru vaumanta vira vaintinavu viva vaaka uva tuqantaakero karara tu uvara okara vira irovaro
17 Quando deixou o povo e entrou em casa, os seus discípulos perguntaram-lhe acerca da parábola.
18 Ihuva tiharo, Ike, ne vi uvara kiae kankomake iriavo? Karavano aaqaihairo vaata avutaqi vi vai haikava kia ho vaiinti avu aato qoraiqama kaanarove.
18 Respondeu-lhes: Sois também vós assim ignorantes? Não compreendeis que tudo o que de fora entra no homem não o pode tornar impuro,
19 Vi karara naivaro kia vira avu aatoqi viqetaraitiro, vira araraqiqai otu variro ho viraqihairo qaqini tuvitarairave, tiro.
19 porque não lhe entra no coração, mas vai ao ventre e dali segue sua lei natural? Assim ele declarava puros todos os alimentos. E acrescentava:
20 Ihuva minti tivakero uva vo tiharo, Avu aatoqihairo qovaraiqi haikava, vi haikava vi haikava vaiinti avu aato qoraiqama kairave.
20 Ora, o que sai do homem, isso é que mancha o homem.
21 Vaiinti avu aatoqihairo vaaqu kaiqa varaarira okarava qovaraiqivo. Quvaaraavanovata varaatavanovata hampi nuarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo. Muara varaarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo. Vaiinti arukaarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo. Vora qoraintintirove, vora naatantirove, hampi nuarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo.
21 Porque é do interior do coração dos homens que procedem os maus pensamentos: devassidões, roubos, assassinatos,
22 Vora airairara muntuka ntiraro varaarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo. Monuve airairave vateharo qaiqaa qaiqaa voqavata vataare tivakeharo varaarira okarava viraqihairoma qovaraiqivo. Una uva tiariravave, nai vaata hampi qohaama keharo ni variariravave, vora airairara tivata timiataarave tiharo vira toma amitaariravave, vaiinti vora autu vataini tuvi vuarire tiro, una uva tiariravave, te nora vaiintima vauro tiariravave, hampi ruhaainararaqai iriqi nuariravave,
22 adultérios, cobiças, perversidades, fraudes, desonestidade, inveja, difamação, orgulho e insensatez.
23 vi okarava vi okarava vaiinti avu aatoqihairo qovaraiqama viro vira avu aato qoraiqama kaivaro vira kaara Kotiva virara qora vaiintive ti vairave, tiro.
23 Todos estes vícios procedem de dentro e tornam impuro o homem.
24 Ihuva minti tivakero vi vatara mini kero oru vo vataini Taiaa vatukavata Saidoni vatukavata vau vataraqaa oru vaura. Viva mini oru vaiharo vi vatanaaka te maini aniainarara irivorave tiro, oru vo naavuqi vauvarovata, nahenti vovano Ihuva anurara vaaka irura.
24 Em seguida, deixando aquele lugar, foi para a terra de Tiro e de Sidônia. E tendo entrado numa casa, não quis que ninguém o soubesse. Mas não pôde ficar oculto,
25 Vi nahentira raavura avutaqi vaanavano vauvaro vi nahentiva Ihuva vauraqi orurero Ihura aiqutaraini hiqiri viro vaura.
25 pois uma mulher, cuja filha possuía um espírito imundo, logo que soube que ele estava ali, entrou e caiu a seus pés.
26 Vi nahentiva kia Iutaa vatanaa nahenti vairaitiro, viva Siria vataini Fonisia vatukaqi vatato nahentiva vaura. Viva Ihurara tiharo, Mpo, ti raavuraqihaira vaana atitairaro qaqini aitaraarire, tiro.
26 {Essa mulher era pagã, de origem siro-fenícia.} Ora, ela suplicava-lhe que expelisse de sua filha o demônio.
27 Nahenti viva minti tuvaro Ihuva nai tiva amiharo uva tuqantaakero tiharo, Aqao, kaiqe te tenta vaintaira naane kara nimiare. Hauri te vaintivano ina karara varake vairi aqu nimitaarorave, tiro. ˻Ihuva uva tuqantaakero tu uvara okara mintimama vairo: Viva tiharo, Kaiqe te Iutaa vatanaaka naane kahaqiare. Hauri te vo vatanaaka naane kahaqiarorave, tiro.˼
27 Disse-lhe Jesus: Deixa primeiro que se fartem os filhos, porque não fica bem tomar o pão dos filhos e lançá-lo aos cães.
28 Tuvaro vi nahentiva tiharo, Nora Vaiintio, are quqaama tira iarao. Ho vairinavu tainta ankaraaraqi vaiha vaintivano kara viti aqukaira ho ne variarave, tiro.
28 Mas ela respondeu: É verdade, Senhor; mas também os cachorrinhos debaixo da mesa comem das migalhas dos filhos.
29 Nahenti viva minti tuvaro Ihuva tiharo, Koqema tiarao. Are minti tiaravera te vaana vira atitauraro qaqini aitaraivaro ai raavuravano homa vaivo. Ho nena maaqaini vuane, tiro.
29 Jesus respondeu-lhe: Por causa desta palavra, vai-te, que saiu o demônio de tua filha.
30 Ihuva minti tuvaro nahenti viva nai maaqaini anirantero viro orurero tavovaro vira raavuravano taintaqaa ho vaite vauvaro vaanavano vi nahenti vaintiruraqihairo qaqini aitarero vurama.
30 Voltou ela para casa e achou a menina deitada na cama. O demônio havia saído.
31 Ihuva vatuka vo Taiaini variro viraqaahairo Saidonini oru variro vihairo virantero Dekapolisi vatukanavu vara mini kero Kariri Varuva namari vainaini tuvurora.
31 Ele deixou de novo as fronteiras de Tiro e foi por Sidônia ao mar da Galiléia, no meio do território da Decápole.
32 Mini tuvurero vaumanta vokuka vaiinti vo vita vare Ihuva vaunaini vuru kora. Vi vaiintira aato tinta vuvaro viva uvavata kia tu vaiintiva vaumanta vika vira vita vare muntu Ihuva vaunaini ke Ihurara mpo tiha, Nena kauqu viraqaa vatairaro ho variarire, ti.
32 Ora, apresentaram-lhe um surdo-mudo, rogando-lhe que lhe impusesse a mão.
33 Vinavuka minti tuvaro Ihuva vi vaiintira vitero vaiinti nahenti mini kero oru nariaraatanta vaiha Ihuva nai vuqa vi vaiintira aatona vatero viraqaahairo taara vihikero taara vi vaiintira maaqiriqaa vatero
33 Jesus tomou-o à parte dentre o povo, pôs-lhe os dedos nos ouvidos e tocou-lhe a língua com saliva.
34 naaruvaini taveharo ae tiro, nai uvaqihairo tiharo, Epatave—Qantuaraane, tiro.
34 E levantou os olhos ao céu, deu um suspiro e disse-lhe: Éfeta!, que quer dizer abre-te!
35 Minti tuvaro vira aato tinta vuva vaakama ho qantua vuvaro viva ho iriro vauvaro vira maaqirivanovata ho vauvaro vi vaiintiva vutukero uva ti vaura.
35 No mesmo instante os ouvidos se lhe abriram, a prisão da língua se lhe desfez e ele falava perfeitamente.
36 Mintuvaro Ihuva vira navunaakara kempukaiqama kero tiharo, Maa haikara tavaanara kia voravata tiva amiate, tiro.
36 Proibiu-lhes que o dissessem a alguém. Mas quanto mais lhes proibia, tanto mais o publicavam.
37 Vika viti viri vi uvara tiva nimiqi vumanta vi uvara iruka ike tiha kauqu runkinkiri i vaiha tiha, Viva ekaa kaiqa koqema kero vare vaivave. Aato tinta vuaka viva koqema kaimanta ho iri variarave. Kia uva ti variaka viva koqema kaimanta vika ho uva ti variarave, tura.
37 E tanto mais se admiravam, dizendo: Ele fez bem todas as coisas. Fez ouvir os surdos e falar os mudos!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.