Marcos 4

Kotira Uva (TBG) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Qaiqaa Ihuva varuva auvahini oru vaiharo vaiinti nahenti uva vakaaka tiva nimirare tumanta vaiinti nahenti airitahaa ruvaaqumavi vira ututumavi vauvarora tiro, viva qaqira kero votuqi vaarirero viraqi oquviro namariqaa vaumanta vaiinti nahenti vutuni namari auvahianta vaura.
1 Jesus começou a ensinar outra vez à beira-mar. E uma numerosa multidão se reuniu em volta dele, de modo que entrou num barco, onde se assentou, afastando-se da praia. E todo o povo estava à beira-mar, na praia.
2 Vika namari auvahianta vauvaro Ihuva votuqi vaiharo vo uva vo uva tuqantaakero vika tiva nimura.
2 Assim, ensinava-lhes muitas coisas por parábolas e, durante o seu ensino, dizia:
3 Ihuva tiharo, Te tiari iriate. Vaiinti vovano kara auru qintareva vurave.
3 — Escutem! Eis que o semeador saiu a semear.
4 Viva auru qintaqi vuvaro hini auruvano aara auvahini hiqiruvaro uvirivano ani nama aqu korave.
4 E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, e vieram as aves e a comeram.
5 Mintuvaro auru hininavuvano ori vataqaa hiqiruvaro vatavano kia vevantoqama kero vauvarora tiro, auruvano hiqiriro vaaka qampiqa tovaro
5 Outra parte caiu em solo rochoso, onde a terra era pouca, e logo nasceu, visto não ser profunda a terra.
6 tuqavano kia vevanto otu vuvarora tiro, kuarivano ururero iteharo vaaka aaharuqama korave.
6 Saindo, porém, o sol, a queimou; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Mintuvaro auru hininavuvano auqurora nimiriqi hiqiriro nimiri vataakero qampiqa tovaro nimirivano ravaaqavu kovaro kia tavavata irorave.
7 Outra parte caiu entre os espinhos; e os espinhos cresceram e a sufocaram, e não deu fruto.
8 Mintuvaro auru hininavuvano koqe vataqaa hiqiruvaro karavano koqema kero qampiqeharo vuruvi koqe tava iratorave. Vokuva airi tava iratovaro vokuva vuruvi aatara kero voqavata iratovaro vokuva vuruvi viravata aatara kero airi tava voqavata iratorave, tiro.
8 Outra, enfim, caiu em boa terra e deu fruto; a semente brotou, cresceu e produziu a trinta, a sessenta e a cem por um.
9 Ihuva vi uvara tuqantaakero tiva nimi taiqa kero vaiinti nahentiara tiharo, Ni aato vairera, vi uvara okara iriate, tiro.
9 E Jesus acrescentou:
10 Ihuva uva tiva nimi taiqa komanta vaiinti nahenti nai maaqa nai maaqa vuvaro Ihuva nariaraa vaumanta vira vainti 12 navuvata, vokukavata, viva vaunaini anire Ihuva vaaka uva vo tuqantaakero tu okarara kia iriraiti, vika virara Ihura irovaro
10 Quando Jesus ficou só, os que estavam junto dele com os doze começaram a lhe fazer perguntas a respeito das parábolas.
11 Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Kotiva vaiinti nahentiqaa raqikiaina uvara kukeqataira, vi uvarara Kotiva niara vika qaqi kaira vi uvara okara iriate tivakero, qumina vaiinti nahenti aaqaini vaikara vi uvara okara kia vutukera tiva nimiane timantara ti, te vi uvara vi uvara tuqantaake vika tiva nimiqi virerave.
11 Jesus disse a eles:
12 Te uva tuqantaake tiari vaiinti nahenti tavehama kia kankomake tavevarave. Vika ti uvara aato tara iha kia anomake irivarave. Vika ti uva irihama vika nái qora kaiqa qaqira kaivarovauve Kotiva vika nái qora kaiqa vare vai uvara nunka nimitaanarove, tiro. (Aisaiaa 6:9-10)
12 para que, vendo, vejam e não percebam; e, ouvindo, ouçam e não entendam; para que não venham a converter-se e sejam perdoados.
13 Ihuva minti tivakero vinavukara tiharo, Ne vo? Te vi uvara tuqantaake tuna okarara ne kiae iriavo? Ne kia vi uvara okara irivera, te naantiaravata uva tuqantaake tiaina uvara ne nantiakee ho irivarave?
13 Então Jesus lhes perguntou:
14 Te vaaka uva tuqantaake tuna okarara tirerave. Vaiinti vovano kara auru qintatora vi uvara okara vaireva Kotira uvama vaivo.
14 O semeador semeia a palavra.
15 Auru aaraqaa hiqiru uvara vira okara vaireva vaiinti nahenti hininavu vi aurura voqaara variarave. Vi vaiinti nahentika Kotira vakaaka iriavaro vaakama Sataaniva anirero vika avu aatoqihairo vi uvara vara qaqini kairave.
15 Estes são os da beira do caminho, onde a palavra é semeada: quando a ouvem, logo Satanás vem e tira a palavra semeada neles.
16 Hini vaiinti nahenti ori vataqaa hiqiru aurura voqaara variarave. Vinavuka Kotira vakaaka iriqi vi, vi uvarara quahamake variavaro
16 E estes são os semeados em solo rochoso, os quais, ouvindo a palavra, logo a recebem com alegria.
17 vi uvava vika avu aatoqi vahuqaqai vaimanta vi vaiinti nahentika kia vairaraiqamaqi variqi viha vi uvara iriraiti variamanta, vi uvara kaara vokiaka vika qoraiqama nimitareka auti variamanta vika tinavu harivorave tiha Kotira uva vaakama qaqirake varia vaiinti nahentika variarave.
17 Mas eles não têm raiz em si mesmos, sendo de pouca duração. Quando chega a angústia ou a perseguição por causa da palavra, logo se escandalizam.
18 Hini vaiinti nahenti auqurora nimirivano qampiqoraqi qintato aurura voqaara variarave. Vi vaiinti nahentika Kotira uva iri
18 Os outros, os semeados entre os espinhos, são os que ouvem a palavra,
19 viraqaahai vika vataihainaa haikara noraiqaake iriqi viha monuarave, airairarave, quaha keha vi haikara vi haikara varareka iriqi viha Kotira uva qaqira kaavaro Kotira uvavano kia vi vaiinti nahentikaqi vairaraiqamaqiro vi vaimanta variarave.
19 mas as preocupações deste mundo, a fascinação da riqueza e outras ambições aparecem e sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
20 Vika minti variamanta hini vaiinti nahenti koqe vataqaa qintato aurura voqaara variarave. Vi vaiinti nahentika Kotira uva iri vi uvarara quqaave tivake, vi uvara iriqi viha koqe kaiqa Kotira vara amitaqi vi variarave. Vokia vaiinti nahentika vi uvara iriha koqe kaiqa Kotira vara amitaqi vi variamanta, qaiqaa vokia vaiinti nahentika vika naatarake uritare voqavata Kotira kaiqa koqemake vara amitaqi vi variamanta, qaiqaa vokia vaiinti nahentika vika kaiqavata naatarake uritare Kotira kaiqa voqavata koqemake vara amitaqi vi variarave, tiro. Ihuva turama.
20 Os que foram semeados em boa terra são aqueles que ouvem a palavra e a recebem, frutificando a trinta, a sessenta e a cem por um.
21 Ihuva minti tivakero uva vo tuqantaakero tiharo, Ova qumpikero tainie vuru vate vairave? Kureqohairo mantaaqa keroe vate vairave? Vaitaaina taintara ankaraaraqie vate vairave? Aqao, kia mintiraitiro, ova qumpi kero tuahera kero qoqaa qaqiraqaa vuru vate vairave.
21 Jesus também lhes disse:
22 Naantiara ekaa kukeqate haikara qoqaaqama kaanarove. Ekaa vauvute haikara qoqaama qovarama kaanarove.
22 Porque não há nada oculto, senão para ser manifesto; e nada escondido, senão para ser revelado.
23 Ni aato vairera, vi uvara okara te tiainara kankomake iriate, tiro.
23 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.
24 Ihuva minti tivakero viva tiharo, Ne uva vakaaka irira anomakeha iriate. Ne vokika vi kaiqara vara nimitentema kero, Kotiva vohaa qarama kero vi kaiqara nintavata vara nimiteharoma voqavata nimianarove.
24 Então lhes disse:
25 Kotira uva irirava variqi viraro Kotiva vira kahaqiraro viva vira uva voqavatama irianarove. Kotira uva kia irirava variqi viraro viraqaahairo nana haika viva tuatainara qaqini vara kairaro viva qaqi quminama varianarove, tiro.
25 Pois ao que tem, mais será dado; e, ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
26 Minti tivakero Ihuva uva vo tuqantaakero vika tiva nimiro tiharo, Kotiva raqikinara maa uvara vira voqaarama vaivo. Vaiintivano auru qintatero
26 Jesus disse ainda:
27 viraqaahairo viva vo entanavu vaitaqi vi vaivaro auruvano nai naqavu viro rakavu viro qampiqe vairave. Vaiintivano auruvano qampiqaaina okarara kia iriraitiro ivaro
27 Ele dorme e acorda, de noite e de dia, e a semente germina e cresce, sem que ele saiba como.
28 auruvano vataqi vaiharo naivano qampiqairave. Auruvano rakavu viro turu verakero vuru tava irataivaro tava mpeqaiqirave.
28 A terra por si mesma frutifica: primeiro aparece a planta, depois, a espiga, e, por fim, o grão cheio na espiga.
29 Mpeqaiqivarora tiro, vaiintivano paipe varero oru tava teqa vare vairave, tiro.
29 E, quando o fruto já está maduro, logo manda cortar com a foice, porque chegou a colheita.
30 Ihuva minti tivakero uva tiva nimiqiro viro mintima tiro: Kotiva vaiinti nahentiqaa raqikiarirava nana voqaarae vaivo? Virara irihama nana uvae tuqantaake tirarave?
30 Disse mais:
31 Ho vira masteti auru voqaarama vaivo. Masteti auruvano nai inaara auruqaima vaivarovata, vi aurura varakero vataqi utu taivaro
31 Ele é como um grão de mostarda, que, quando semeado, é a menor de todas as sementes sobre a terra;
32 qampiqa tero vo naaho vo naaho aatarakero uritarero katari voqaara vaivaro vira kaaravata nora kaara vaivaro uvirivano ani vira aumaqaaraini mantaaqavi variaravema turo, tiro.
32 mas, uma vez semeada, cresce e se torna maior do que todas as hortaliças; cria ramos tão grandes, que as aves do céu podem se aninhar à sua sombra.
33 Minti tivakero Ihuva vi uvara voqaara vo uva vo uvavata tuqantaakero tiva nimiqi viro vaiinti nahenti ho iri uvaraqai tiva nimura.
33 E com muitas parábolas semelhantes Jesus lhes expunha a palavra, conforme podiam compreendê-la.
34 Viva vaiinti nahenti tiva nimireva kia vutukero tiraitiro, uva tuqantaakeroqai tiva nimiqi vumanta vaiinti nahenti nai maaqa nai maaqa vuvaro Ihuva nariaraa nai vaintinavu hampata vaiharo ekaa vi uvara okara vutukero vinavuka tiva nimura.
34 E sem parábolas não lhes falava; tudo, porém, explicava em particular aos seus próprios discípulos.
35 Vi entara entama vuvaro Ihuva nai vaintinavuara tiharo, Varaiqenavu nora namari maa taqa varenavu vutuni hini mantaraini vuare, tiro.
35 Naquele dia, sendo já tarde, Jesus disse aos discípulos:
36 Minti tumanta vira vaintinavu vaiinti nahenti ruvaaqumavi vauka mini ke, Ihuva vau voturaqi vaarire vira vita vare vumanta votu vonavuvata vira vataake vurama.
36 E eles, despedindo a multidão, o levaram assim como estava, no barco; e outros barcos o seguiam.
37 Vika namariqaa votuqi vi vauvaro vaakama aaronaavano varuva namariqaa nora utiharo namari ventaqi uri vi vauvaro namarivano votuqira vaarirero mpiqa kareva auti vauvaro
37 Ora, levantou-se grande temporal de vento, e as ondas se arremessavam contra o barco, de modo que o mesmo já estava se enchendo de água.
38 Ihuva votu vekaini turu ntuva kero vaite vaumanta vira vaintinavu Ihuva vaitonaini oru vira vauraqamake tiha, Maara ti variara vaiintio, tenavu namariqi aquvi kupeqa/rupeqa vuarirava aumaiqivo. Kiae are virara noraiqaake iriarao? ti.
38 E Jesus estava na popa, dormindo sobre o travesseiro. Os discípulos o acordaram e lhe disseram: — Mestre, o senhor não se importa que pereçamos?
39 Vinavuka minti tuvaro Ihuva vaitonaihairo himpiro aaronaa atiharo varuva namariara, Qaqi variane, tuvaro uvaivano taiqa vuvaro namarivano otiniro kia inaaraiqavata qakiraitiro, tirema vaura.
39 E ele, despertando, repreendeu o vento e disse ao mar: O vento se aquietou, e tudo ficou bem calmo.
40 Mintima vauvaro Ihuva nai vaintinavuara tiharo, Nana aatue qete variavo? Nenavu kiae tiriara kempukaiqaake iriavo? tiro.
40 Então Jesus lhes perguntou:
41 Ihuva minti tumanta vira vaintinavu qeteha kauqu runkinkiri iha tiha, Maa vaiintiva ta vaiintivave? Aaronaavanovata, namarivanovata, vira uva iri vairave, ti tura.
41 E eles, possuídos de grande temor, diziam uns aos outros: — Quem é este que até o vento e o mar lhe obedecem?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.