Lucas 20
Kotira Uva (TBG) vs ACF
1 Vo enta Ihuva Kotira Naavuqi Kotira vakaaka koqe vakaaka vaiinti nahenti tiva nimi vaumanta Kotira kaiqa vara amite vau vaiintika vika noranavuvata, maara okara ti vau vaiintinavukavata, nora vaiinti vonavuvata, vika anire
1 E aconteceu num daqueles dias que, estando ele ensinando o povo no templo, e anunciando o evangelho, sobrevieram os principais dos sacerdotes e os escribas com os anciãos,
2 Ihura atiha tiha, Are ta vaiintiva vaiharae maa kaiqara vare variarao? Tavave ai noraiqama kaivarae are maa kaiqara vare variarao? Are tinavu tiva timiraqe iriare, ti.
2 E falaram-lhe, dizendo: Dize-nos, com que autoridade fazes estas coisas? Ou, quem é que te deu esta autoridade?
3 Vika minti tuvaro Ihuva tiharo, Kaiqe te naane uva vo ni irama nimitaare.
3 E, respondendo ele, disse-lhes: Também eu vos farei uma pergunta: Dizei-me pois:
4 Tavave Ionira noraiqama kovaroe viva vaiinti nahenti namari nimi vaurave? Kotivae, qaqi vaiintivanoe, vira noraiqama kovaro viva minturave? Ne ti tiva timiqe iriare, tiro.
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Ihuva minti tumanta vika nai ire nai ire iha tiha, Tenavu nana uvae tirarave? Tenavu tiha, Kotiva vira noraiqama korave, tiarera, viva tinavuara tiharo, Ne nantihae Ionira uvara kia quqaave tiavo, tiantorave.
5 E eles arrazoavam entre si, dizendo: Se dissermos: Do céu, ele nos dirá: Então por que o não crestes?
6 Tenavu tiha, Qaqi vaiintivano vira noraiqama korave, tiarera, vira kaara vaiinti nahenti, maa naavuraqi ruvaaqumavi variaka ori utu vare tinavu aavata ruqutu kevorave. Qaqi vaiinti nahenti maaka Ionirara tiha, Viva paropeti vaiintivano vaurave, ti variarave, ti.
6 E se dissermos: Dos homens; todo o povo nos apedrejará, pois têm por certo que João era profeta.
7 Vika minti tivake Ihura tiva ami tiha, Nai tavave Ionira noraiqama korave? Kia tenavu virara kankomake irunarave, ti.
7 E responderam que não sabiam de onde era.
8 Vika minti tuvaro Ihuva vika nái tiva nimiro tiharo, Ne minti tiavera tevata tinta noraiqama kaimanta maa kaiqara vare vaunarara kia nintavata tiva nimirerave, tiro.
8 E Jesus lhes disse: Tampouco vos direi com que autoridade faço isto.
9 Ihuva minti tivakero uva vo tuqantaakero vaiinti nahenti tiva nimiro tiharo, Vaiintivano uaini naahoqi ututero viraqaahairo niara vataini vireva iharo vokuka tiva nimiro tiharo, Ne ti uaini naahoqaa raqiki timite vaiqe te vuare, tivakero nai maaqa mini kero airi enta vo vataini vaireva vurave.
9 E começou a dizer ao povo esta parábola: Certo homem plantou uma vinha, e arrendou-a a uns lavradores, e partiu para fora da terra por muito tempo;
10 Mini oru vauvaro uaini hiqiaina entava anirovaro viva nai kaiqa vaiinti vo atitero tiharo, Oru ti naahoqaa raqiki timite varia vaiintika vuru tiva nimiramanta vika uaini tintavata hiqi timitaate, turave. Minti tuvaro vira kaiqa vaiintivano mini vumanta vika vira kaiqa vaiinti ruqutuke kaavu umiqake vatovaro viva kia uainivata vararaitiro, qaqi orurantero anurave.
10 E no tempo próprio mandou um servo aos lavradores, para que lhe dessem dos frutos da vinha; mas os lavradores, espancando-o, mandaram-no vazio.
11 Viva qaqi orurante anuvaro viva nai kaiqa vaiinti vo atitovaro vumanta vika viravata ruqutuke kaurira haika amuvaro vivavata qaqi orurantero anurave.
11 E tornou ainda a mandar outro servo; mas eles, espancando também a este, e afrontando-o, mandaram-no vazio.
12 Mintuvaro naaho qova nai vainti vo atitovaro vumanta vira naahoqaa raqiki amite vau vaiintika vira teqa taaqamake viravata naahoqihai aaqaini vara vaati aqukorave.
12 E tornou ainda a mandar um terceiro; mas eles, ferindo também a este, o expulsaram.
13 Mintuvaro naaho qova tiharo, Te virara nantie irarave? Kaiqe te tenta maaqu, tinta hantuqa vainara atitaariraro viva viramanta virara nai vira maaquvanove tivakeha vira koqema amitaate, turave.
13 E disse o senhor da vinha: Que farei? Mandarei o meu filho amado; talvez que, vendo, o respeitem.
14 Minti tivakero viva nai maaqu atitama kovaro vumanta vira naahoqaa raqiki amite vauka vira tave nai tiva ami nai tiva amiha tiha, Maa vira maaquvanoma anivo. Kaiqe vira arukaariraro vira naahovano tinavuniqama vuarire, turave.
14 Mas, vendo-o os lavradores, arrazoaram entre si, dizendo: Este é o herdeiro; vinde, matemo-lo, para que a herança seja nossa.
15 Minti tivake vika naahoqihai aaqaini vira vara vaati aquke arukorave, tiro.
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram. Que lhes fará, pois, o senhor da vinha?
16 Naaho qova anirero nai naahoqaa raqiki varia vaiintika aru taiqakero, vo vaiintinavuara ti naahoqaa raqiki timitaatema tianarove, tiro.
16 Irá, e destruirá estes lavradores, e dará a outros a vinha. E, ouvindo eles isto, disseram: Não seja assim!
17 Ihuva vika taveharo vika irama nimitero tiharo, Maa uvava Kotira vukuqi qara ntuvatora vira okaravano nana uvae vaivo? Ne ti tiva timiqe iriare:
17 Mas ele, olhando para eles, disse: Que é isto, pois, que está escrito? A pedra, que os edificadores reprovaram, Essa foi feita cabeça da esquina.
18 Vi oriraqaa tuantapo iro hiqiri virava rukavuma vuanarove. Vi oriva virihairo vaiinti voqaa hiqiri virera, vi vaiintira ruqutu kero konkomaiqama kaanarove, tiro.
18 Qualquer que cair sobre aquela pedra ficará em pedaços, e aquele sobre quem ela cair será feito em pó.
19 Minti tumanta maara okara ti vau vaiintikavata, Kotira kaiqa vara amite vau vaiintika vika noranavuvata, vika tiha, Viva vi uvara tiharoma tinavuarama uva tuqantaakero ti vaivo, ti. Minti tivake vika Ihura ravaaqavu karare tihavata, qaqi vaiinti nahenti naatu qeteha kia ho Ihura ravaaqavu kora.
19 E os principais dos sacerdotes e os escribas procuravam lançar mão dele naquela mesma hora; mas temeram o povo; porque entenderam que contra eles dissera esta parábola.
20 Vika vaiinti nahenti naatu qeteha kia Ihura ravaaqavu karaiti, vika qaqi kantahai vira aitutiha vaiinti vonavu nitite tiha, Ne oru qaqi vaiinti voqaara vaiha, vira uva iriqi vivaro viva hampi uva tirera, ani tinavuvata tivita kaiqe tenavu kamaanira vuru tiva amiariraro ani Ihura ravaaqavu kaarire, ti.
20 E, observando-o, mandaram espias, que se fingissem justos, para o apanharem nalguma palavra, e o entregarem à jurisdição e poder do presidente.
21 Vika minti tivake vaiinti vonavu nititomanta vinavuka orure Ihurara mintima ti: Maara ti variara vaiintio, tenavu tavaurara are vaiinti nahenti avuqavu uvaqai tiva nimi variaravave. Are nora vaiintiaravata, qumina vaiintiaravata, vohaa qarama keraqai uva tiva nimi variaravave. Are vaiintivano Kotira aaraqaa vuainarara avuqavuqama kera tinavu tiva timi variaravave.
21 E perguntaram-lhe, dizendo: Mestre, nós sabemos que falas e ensinas bem e retamente, e que não consideras a aparência da pessoa, mas ensinas com verdade o caminho de Deus.
22 Are maa uvara tinavu tiva timiraqe iriare. Tenavu Kotira uva irihama hoe tenavu Romeni vatanaaka vika avuhainaa vaiinti Sisaara takisi aqu amitararave? ti.
22 É-nos lícito dar tributo a César ou não?
23 Vika minti tuvaro Ihuva irumanta vika virara hampi uva tiarire tivake minti tuvaro Ihuva vika tiva nimiro tiharo,
23 E, entendendo ele a sua astúcia, disse-lhes: Por que me tentais?
24 Ho nenavu monu vo vara kaiqe tavaare, tiro. Tumanta vika monu vara kovaro tavero tiharo, Monu viraqaa tara virie vaivo? Tara autue vaivo? tiro. Minti tumanta vika tiha, Vira Sisaarave, tura.
24 Mostrai-me uma moeda. De quem tem a imagem e a inscrição? E, respondendo eles, disseram: De César.
25 Tuvaro Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Virara irihama ne Sisaava ina haikara nai amitaate. Ne Kotiva ina haikara nai amitaate, tiro.
25 Disse-lhes então: Dai, pois, a César o que é de César, e a Deus o que é de Deus.
26 Ihuva minti tumanta vika Ihurara vaiinti nahenti hampi uva tiva nimiarire ti, tavovaro kia viva hampi uva tumanta vika Ihuva tu uvara iri tiha, Ike, viva tinavu uvavata aatara kero koqe uva tivo, tivakeha kauqu runkinkirimake viraqaahai qaqirake tirema vaura.
26 E não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, maravilhados da sua resposta, calaram-se.
27 Vaiinti vonavu Satiusi vaiintinavu vika nái maara uva iriha tiha, Vaiintivano qutu viro ekaarama qutu vuanarove. Viva kiama qaiqaavata ho qaqi himpuanarove, ti vau vaiintika orure Ihura irehama tiha,
27 E, chegando-se alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição, perguntaram-lhe,
28 Maara ti variara vaiintio, tinavu kaivaqava Mosiva maara uva tinavu tiva timiharo mintima qara ntuva torave: Vaiintivano kia vainti vataraitiro, qutu viraro vira qatavanoe vira vakaavae vira naata varatero vainti kuvuarama amitaanarove, turave.
28 Dizendo: Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se o irmão de algum falecer, tendo mulher, e não deixar filhos, o irmão dele tome a mulher, e suscite posteridade a seu irmão.
29 Tenavu tiarirara iriane. Haaru qata vakauka 7navu vaurave. Vinavuka avuhainaava nahenti varatero kia vainti vataraitiro qutu vuvarora tiro,
29 Houve, pois, sete irmãos, e o primeiro tomou mulher, e morreu sem filhos;
30 vira qata naantiaraihainaava viva vira naata varatero vivavata kia vainti vataraitiro, qaqi variqi viro qutu vurave.
30 E tomou-a o segundo por mulher, e ele morreu sem filhos.
31 Viva qutu vuvaro vitanta tavaaraihainaava vi nahentira varatero kia vainti vataraitiro, qaqi variqi viro vivavata qutu vurave. Mintiaqi vi, ekaa vi ankuka vi nahentira varate kia vainti vataraiti, ekaa qaqi qumina qutu vurave.
31 E tomou-a o terceiro, e igualmente também os sete; e morreram, e nào deixaram filhos.
32 Qumina qutu vuvaro nahentivanovata variro qutu vurave.
32 E por último, depois de todos, morreu também a mulher.
33 Naantiara vaiinti nahenti qaiqaa qaqi himpi vai entaraqaa vi nahentiva tara naatavanoe varianarove? Viva qaqi vau entara qorainti 7navu varatorave, ti.
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles será a mulher, pois que os sete por mulher a tiveram?
34 Satiusi vaiintinavu minti tuvaro Ihuva vika nái tiva nimiro tiharo, Vataini varia vaiinti nahentika nai varate nai varate i variarave.
34 E, respondendo Jesus, disse-lhes: Os filhos deste mundo casam-se, e dão-se em casamento;
35 Naantiara Kotiva hini vaiinti nahentiara ne koqe vaiinti nahentive tivakeharo vika qaqi himpima kairamanta qaqi variqi vika, vika kia nai varate nai varate ivarave.
35 Mas os que forem havidos por dignos de alcançar o mundo vindouro, e a ressurreição dentre os mortos, nem hão de casar, nem ser dados em casamento;
36 Vika enselinavu voqaara vaihama kia qaiqaa qutu vivarave. Kotiva vika nái quntama teraqaahairo qaiqaa qaqi vara himpima kaainarara ti, vika Kotira vaintima vaivarave.
36 Porque já não podem mais morrer; pois são iguais aos anjos, e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Vaiintivano qutu viro qaiqaa qaqi himpuaina okarara ni kaivaqava Mosiva qara ntuva torave. Kotiva iha ite vau katariraqihairo Mosirara uva tu entara Mosiva Nora Kotirara mintimakero qara ntuva tero tiharo: Variqavano vaireva, viva Eparahaamiraqaavata, Aisaakiraqaavata, Iekopiraqaavata, raqiki vaivama vaivo, turave.
37 E que os mortos hão de ressuscitar também o mostrou Moisés junto da sarça, quando chama ao Senhor Deus de Abraão, e Deus de Isaque, e Deus de Jacó.
38 Ho iriate, Variqavano Kotiva kia qutu viro taiqavi haikaraqaa raqiki vaivama vairavauve. Viva qaqi variqi vi vai haikaraqaa raqiki vaivama vaivo. Vaiintivano qutu vivaro Kotiva qaqi vai vaiintiraqaa raqikintema kero, viva vira maraquraqaavata raqiki vairave, tiro.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, mas de vivos; porque para ele vivem todos.
39 — ausente —
39 E, respondendo alguns dos escribas, disseram: Mestre, disseste bem.
40 — ausente —
40 E não ousavam perguntar-lhe mais coisa alguma.
41 Ihuva vika irama nimitero mintima tiro: Vaiinti hininavu tiha, Kotiva atitaarira vaiintiva Mesaiaavano Devitira anku vohaa anku vaiintiqaima varianarove, ti variarave. Nantihae vika minti ti variavo?
41 E ele lhes disse: Como dizem que o Cristo é filho de Davi?
42 Devitiva nai ihi qara ntuvato vukuraqi nai tiharo:
42 Visto como o mesmo Davi diz no livro dos Salmos: Disse o SENHOR ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita,
43 te ai navutaaka aru naatara nimitaarirara are vikaqaa nena aiqu ntava taane, turave. (Ihi 110:1)
43 Até que eu ponha os teus inimigos por escabelo de teus pés.
44 Devitiva haaru mintima qara ntuva torave. Devitiva Mesaiaavano qovaraiqiainarara tiharo, Viva ti Nora Vaiintive, turave. Devitiva minti turara tiro, nantiakeroe Mesaiaavano Devitira nainti ho varianarove? tura.
44 Se Davi lhe chama Senhor, como é ele seu filho?
45 Ihuva vika irama nimitomanta vaiinti nahenti ruvaaqumavi vauka vira uva iri vauvaro Ihuva nai vaintinavuara tiharo,
45 E, ouvindo-o todo o povo, disse Jesus aos seus discípulos:
46 Nenavu maara okara ti varia vaiintikara rauriha variate. Vaiinti nahenti vika taveha uva manteha quahaate ti, vika vukai tavuna koqe tavuna rumpa vare vaiinti nahenti nivuqaa maaketiqi vi ani variarave. Vika maara naavuqi oriqete qora tainta qaqirake oru koqe taintaqaaqai oquvi variarave. Vika ovata naaraqaa vaiha vikara nora vaiintive tiate ti, vaiinti taruka oquvi variaraqaaqai vikavata oru oquvi variarave.
46 Guardai-vos dos escribas, que querem andar com vestes compridas; e amam as saudações nas praças, e as principais cadeiras nas sinagogas, e os primeiros lugares nos banquetes;
47 Vika tentoqa kaa nahentika naavuvata, airairavata, muara vareha tiha, Vonavu tinavu vaaqu kaiqa taveha tinavuara qora vaiintive tivorave, ti, vika vaiinti nahenti nivuqaa Kotira vukai aare variarave. Oho, vira kaara vikaqaa uva uritareroma varianarove, tiro.
47 Que devoram as casas das viúvas, fazendo, por pretexto, largas orações. Estes receberão maior condenação.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.