Lucas 18

Kotira Uva (TBG) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ihuva nai vaintinavuara Kotira aaramaqi viha kia popoheha qaqira kaate tiro, maa uvara tuqantaakero vika tiva nimiro tiharo,
1 Jesus contou a seus discípulos uma parábola para mostrar-lhes que deviam orar sempre e nunca desanimar.
2 Haaru iasivano vo vatukaqaa vaiharo viva kia Kotira aatu qetaraitiro, kia nai kena vaiintiaravata noraiqaakero iri vau vaiintiva vaurave.
2 Disse ele: “Havia numa cidade um juiz que não temia a Deus nem se importava com as pessoas.
3 Viva vauvaro tentoqa nahenti vovanovata vi vatukaraqi vaurave. Vi nahentiva enena orurantero iasi vaiintivano vaunaini anirero tiharo, Vo vaiintivano ti qoraiqama timitainarara irihara are ti uva avuqavuqama timitaane, turave.
3 Uma viúva daquela cidade vinha a ele com frequência e dizia: ‘Faça-me justiça contra meu adversário’.
4 Minti tivaqiro vi vauvaro airi enta iasi vaiintivano kia vira kahaqiataa uvaro kia vira kahaqurave. Mintiaqiro viharo iasi vaiintivano virara ekaara tiharo, Te Kotiraravata vaiintiaravata kia noraiqaake iri vauraukave.
4 Por algum tempo, o juiz não lhe deu atenção, mas, por fim, disse a si mesmo: ‘Não temo a Deus e não me importo com as pessoas,
5 Tentoqa nahenti maara kia kahaqiataa imanta vauraro viva enena te unanaini ani vairave. Viva mintiaqiro vi vairaro ti popohama timitaantorave ti, kaiqe te vira uva vaaka avuqavuqama amitaare, turave, tiro.
5 mas essa viúva está me irritando. Vou lhe fazer justiça, pois assim deixará de me importunar’”.
6 Noravano Ihuva uva tuqantaakero minti tivakero tiharo, Tavaate. Qora iasivano kia vi nahentira kahaqiataa uvarovata, vira kahaqurave.
6 Então o Senhor disse: “Aprendam uma lição com o juiz injusto.
7 Kotira vaiinti nahenti aatitainaraqaavata, entaqivata, vira aaramaqi vi vaivaro Kotiva kiae vika uva iriro kahaqama nimitaanarove? Kotiva qakoma keroe vika kahaqama nimitaanarove?
7 Acaso Deus não fará justiça a seus escolhidos que clamam a ele dia e noite? Continuará a adiar sua resposta?
8 Aqao, te tiari iriate. Kotiva vika uva iriharo vaakama vika kahaqama nimitaanarove turo, tiro. Minti tivakero Ihuva tiharo, Te Vataini Vatatai Vaintika qaiqaa tuvuaina entaraqaa vi entara Kotira uva iriha vira aaramaqi vi vai vaiinti nahentika vaivarave, kiae vaivarave? tura.
8 Eu afirmo que ele lhes fará justiça, e rápido! Mas, quando o Filho do Homem voltar, quantas pessoas com fé ele encontrará na terra?”.
9 Ihuva minti tivakero tiharo, Vaiinti vonavu tiha, Tenavuqaima koqe vaiinti vaiha avuqavu ni vauraukave. Vo vaiintinavu qora vaiintiqaima variavo, ti variarave. Kaiqe te minti ti varia vaiintikara maa uvara tuqantaake tiare, tivakero vika tiva nimiro tiharo:
9 Em seguida, Jesus contou a seguinte parábola àqueles que confiavam em sua própria justiça e desprezavam os demais:
10 Vaiinti taaraqanta Kotira Naavu vaunaini Kotira aarareka vurave. Vo Parasi vaiintivano vuvaro vo takisi vare vau vaiintiva vurave.
10 “Dois homens foram ao templo orar. Um deles era fariseu, e o outro, cobrador de impostos.
11 Vitanta Kotira Naavuni orunte vauvaro Parasi vaiintivano oru nariaraa vokanta vaiharo Kotira aareharo tiharo, Kotio, te kia vo vaiinti voqaara vauraukara ti, te ariara koqema iarao turo. Kia te vo vaiinti aanare monu muara vare vauraukave. Kia te hampi ni vauraukave. Kia te vora naatanti hampi ni vauraukave. Kia te takisi vare vai vaiintira vitira voqaara vauraukave.
11 O fariseu, em pé, fazia esta oração: ‘Eu te agradeço, Deus, porque não sou como as demais pessoas: desonestas, pecadoras, adúlteras. E, com certeza, não sou como aquele cobrador de impostos.
12 Te vohaa uikiqi vaiha ai kaiqara iriha taara enta kara auramateha vauraukave. Te kaiqa vareha varauna monura rairake, kauqurutanta vataunara qihai vohaiqa ai kaiqara iriha avuqavu ai amite vauraukave, turave.
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo que ganho’.
13 Parasi vaiintivano minti ti vauvaro takisi vare vau vaiintiva niarakanta himpiro vaiharo, kauriharo kia vuruvi tavaraitiro, nai mimira ruqutiharo tiharo, Oho, Kotio, te vaaqu vaiintima vauro. Are tiriara mpo ike tiva timitaane turave, tiro.
13 “Mas o cobrador de impostos ficou a distância e não tinha coragem nem de levantar os olhos para o céu enquanto orava. Em vez disso, batia no peito e dizia: ‘Deus, tem misericórdia de mim, pois sou pecador’.
14 Minti tivakero Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Te tiari iriate. Kotiva Parasi vaiintivano tu uvara kia iriraitiro, takisi vare vau vaiintira vira uvaqai iriro viva qora kaiqa varo uvaravata nunka amitovaro vi vaiintiva nai naavuni anirantero vurave.
14 Eu lhes digo que foi o cobrador de impostos, e não o fariseu, quem voltou para casa justificado diante de Deus. Pois aqueles que se exaltam serão humilhados, e aqueles que se humilham serão exaltados”.
15 Vaiinti nahenti nái vainti naati ntita vare Ihuva nai kauqu vikaqaa vataarire tivake aniromanta Ihura vaintinavu vika qioqiha niti vaura.
15 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas. Ao ver isso, os discípulos repreenderam aqueles que as traziam.
16 Vika minti tuvaro Ihuva vainti naati nai unaini naaramakero tiharo, Vainti naati maaka qaqi kaimanta te iainanaini aniate. Kia vika aara kuvai nimitaate. Vaiinti nahenti maa vaintika voqaantemake Kotirara irika, vikama Kotiva raqikiaina vatukaraqi vaivarave.
16 Jesus, porém, chamou as crianças para junto de si e disse aos discípulos: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
17 Te quqaa uva tiari iriate. Vaiintivano kia vainti naati voqaantema kero, Kotira uva irirava kiama Kotiva raqikina vatukaraqi ho vuanarove, tiro.
17 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
18 Ihuva vauvaro Iutaa qiata vaiinti vovano vira irero tiharo, Are maara ti variara vaiintiva koqevave. Te nana koqe kaiqae Kotira vara amitaqi vihae te naantiara koqemake ekaa enta qaqi variqi virarave? tiro.
18 Certa vez, um homem de alta posição perguntou a Jesus: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
19 Minti tuvaro Ihuva nai tiva amiro tiharo, Are nantiharae tiriara vaiinti koqevave tiarao? Kotiva vivaqaima koqeva vairave.
19 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
20 Are Kotiva tivato uvara irianarave. Vira uvavano maantima tirave:
20 Você conhece os mandamentos: ‘Não cometa adultério. Não mate. Não roube. Não dê falso testemunho. Honre seu pai e sua mãe’.”
21 Ihuva minti tuvaro vi vaiintiva tiharo, Te vainti naatiruka ekaa vi uvara iriqi ani ani, vate maa entaraqaa anintauro, tiro.
21 O homem respondeu: “Tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
22 Minti tuvaro Ihuva vira uva iriro vira qaiqaa tiva amiro tiharo, Are vohaa kaiqaqai varaataarave. Nena ekaa airaira vatenara nimihara monu varakera, kia airaira vateka vuru rairakera nimiraro naaruvaini ai koqaa airairavano variarire. Mintima kera, viraqaahaira ti tivataqira aniane, tiro.
22 Quando Jesus ouviu sua resposta, disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
23 Minti tuvaro vi vaiintiva airi airaira vatovara tiro, vira muntukavano qoraiquvaro vaura.
23 Ao ouvir essas palavras, o homem se entristeceu, pois era muito rico.
24 Vira muntukavano qoraiquvaro vauvaro Ihuva vira tavero tiharo, Airi airaira vate vai vaiintika vukaari utihama Kotiva raqikina vatukaraqi vivarave.
24 Ao ver a tristeza daquele homem, Jesus disse: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!
25 ˻Kamerivano uqa noqi ho ruqiaraarirava vairavauve, airi airaira vataaina vaiintiva vivavata Kotiva raqikiaina vatukaraqi ho vuanarove, tiro.
25 Na verdade, é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Minti tumanta vaiinti nahenti vi uvara iri, Ihura ireha tiha, Ike, ˻airi airaira vateka kia Kotiva raqikinaraqi ho vivera,˼ Kotiva nai ta vaiintikae ntitaanarove? ti.
26 Aqueles que o ouviram disseram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Vika minti tuvaro Ihuva vika nái tiva nimiro tiharo, Vataini vaika nai kempukaqohai kiama ho Kotira vatukaqi vivarave. Kotiva kahaqiramanta vika homa vivarave. Kotiva ekaa kaiqa ho vare vaivama vaivo, tiro.
27 Jesus respondeu: “O que é impossível para as pessoas é possível para Deus”.
28 Minti tuvaro Pitaava tiharo, Tavaane. Tenavu ai avataqi virera iha, tentanavu una haikara ekaa mini ke qaqima anuro, tiro.
28 Pedro disse: “Deixamos nossos lares para segui-lo”.
29 Minti tuvaro Ihuva tiharo, Eo, quqaama tira iarao. Ho te tiari iriate. Vaiintivano Kotiva raqikiaina kaiqarara iriharo nai maaqa mini kero nai naatave, nai qata vakaukave, nai noka qokave, nai vaintairave, viva vika vikavata mini kero Kotira kaiqa varareva viraro
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, esposa, irmãos, pais ou filhos por causa do reino de Deus
30 Kotiva vi vaiintiva vi haikara mini kainara iriharo, vi vaiintira maa entara airiqama kero amianarove.
30 receberão neste mundo uma recompensa muitas vezes maior e, no mundo futuro, terão a vida eterna”.
31 Minti tivakero Ihuva nai vainti 12navuqai ntita vo kanta vuru kero tiva nimiro tiharo, Iriate. Te Vataini Vatatai Vaintikama vauro. Tenavu Ieruharemini oru vuariraro haaru paropeti vaiintinavu tiriara qara ntuvato uvava, ekaa vi uvava quqaa vivauma varianarove.
31 Jesus chamou os Doze à parte e disse: “Estamos subindo para Jerusalém, onde tudo que foi escrito pelos profetas a respeito do Filho do Homem se cumprirá.
32 Tenavu Ieruharemini oruraari vika ti ravaaqavu vare vuru vo vatanaaka kauquqi nimimanta vi vatanaaka ti naaraihama timite, tiriara qora uva tiva timite, tiqaa taara vihi timitevarave.
32 Ele será entregue aos gentios, e zombarão dele, o insultarão e cuspirão nele.
33 Mintiaqi viha vika ti kaavu humiqake vate, ti harukaiqe te qutuvi taaramo enta variariraro ˻Kotiva ti qaiqaa qaqi vara himpima kairaqe˼ te qaqi variqi virerave, tiro.
33 Eles o açoitarão e o matarão, mas no terceiro dia ele ressuscitará”.
34 Ihuva minti tumanta vira vaintinavu kia vira uva kankomake iriraiti vaura. Vi uvara okaravano kukeqa viro vaumanta vika tiha, Ihuva nana uvae ti vaivo? Kia tenavu vira uva kankomake iruro, tura.
34 Os discípulos, porém, não entenderam. O significado dessas palavras lhes estava oculto, e não sabiam do que ele falava.
35 Ihuva Ieriko aumanto vuvaro vaiinti vovano avu qimpa vuva aara auvahini oquviro vaiharo airaira naariharo timiate ti vau vaiintiva vaiharo irumanta
35 Quando Jesus se aproximava de Jericó, havia um mendigo cego sentado à beira do caminho.
36 airi vaiinti nahenti vihai aitareha vi vauvaro viva vika irero tiharo, Tavaate. Nana haikavanoe qovaraiqimantave? tumanta
36 Ao ouvir o barulho da multidão que passava, perguntou o que estava acontecendo.
37 vika vira tiva ami tiha, Ihuva Nasaretihainaava uritare vaivo, tura.
37 Disseram-lhe que Jesus de Nazaré estava passando por ali.
38 Vika minti tuvaro viva naveraitiro tiharo, Ihuo, Devitira Maaquo, tiriara mpo ike tiva timitaane, tiro.
38 Então começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
39 Minti tumanta vaiinti nahenti vira avuni vauka vira atiha tiha, Are evaara variane, tuvaro viva vika uva kia iriraitiro, qaiqaavata qaqiqai noraiqaakero naveraitiharo, Devitira Maaquo, tiriara mpo ike tiva timitaane, tiro.
39 Os que estavam mais à frente o repreendiam e ordenavam que se calasse. Mas ele gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
40 Minti tuvaro Ihuva oru viraqaa himpitero vaiharo avu qimpavu vaiintira vira vite maini te iainanaini aniate tumanta vika vira vite aumanto vuru kovaro Ihuva vi vaiintira irero tiharo,
40 Então Jesus parou e ordenou que lhe trouxessem o homem. Quando ele se aproximou, Jesus lhe perguntou:
41 Te ai nantire urarae aniarao? tiro. Minti tuvaro viva tiharo, Noravauvo, are ti tivu rampaikaanerama te ai aarauro, tiro.
41 “O que você quer que eu lhe faça?”. “Senhor, eu quero ver!”, respondeu o homem.
42 Minti tuvaro Ihuva vira tiva amiro tiharo, Ho avu rampaikera tavaane. Are tiriara ti kahaqiariravave tiararoma ai avu rampai vivo, tiro.
42 E Jesus disse: “Receba a visão! Sua fé o curou”.
43 Minti tuvaro vaakama vira avuvano rampai vuvaro viva ho tavero, viraqaahairo viva Kotira autu tuahereharo Ihura avataqiro vumanta vaiinti nahenti mini ruvaaqumavi vauka, vikavata vi haikara tave Kotira autu tuahere vaura.
43 No mesmo instante, o homem passou a enxergar, e seguia Jesus, louvando a Deus. E todos que presenciaram isso também louvavam a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.