Lucas 16

Kotira Uva (TBG) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ihuva nai vaintinavu tiva nimiro tiharo, Haaru airi monu vato vaiintiva vauvaro vovano vira kaiqa vareharo viva vato haikaraqaa raqiki vaurave. Viva u haikaraqaa raqikiharo vauvaro vovano anirero tiharo, Are iana haikaraqaa raqiki vai vaintiva are ianara hini namake vaivo, tuvaro
1 Jesus contou a seguinte história a seus discípulos: “Um homem rico tinha um administrador que cuidava de seus negócios. Certo dia, foram-lhe contar que esse administrador estava desperdiçando seu dinheiro.
2 monu vato vaiintiva vira aaramakero tiharo, Are nana varakaana uvarae te iruro? Are te una haikaraqaa raqikihara varena haikara qara ruva timitairaqe te tavaare. Are kia ho te una haikaraqaa qaiqaavata raqikiqira vinarave. Are taiqama vinarave, turave.
2 Então mandou chamá-lo e disse: ‘O que é isso que ouço a seu respeito? Preste contas de sua administração, pois não pode mais permanecer nesse cargo’.
3 Minti tuvaro vira kaiqa vaiinti viva naiqai iriro tiharo, Mpo, ti noravano te kaiqa varaunaraqaahairo ti taiqama kaanarove. Te nantie irarave? Kia te kempuka vaiinti vaihavauve ora ho quvirarave. Te vorara vorara mpo tiha, Monu timiate, tivaqi viha kauruarorave, tiro.
3 “O administrador pensou consigo: ‘E agora? Meu patrão vai me demitir. Não tenho força para trabalhar no campo, e sou orgulhoso demais para mendigar.
4 Minti tivakero viva tiharo, Kaiqe te vate minti minti iariraro ti noravano ti kaiqaqaahairo tititama kairamanta vaiinti nahenti vonavu tiriara quaheha vika nái naavuqi ti tivita vataate, tiro.
4 Já sei como garantir que as pessoas me recebam em suas casas quando eu for despedido!’.
5 Minti tivakero vika nái nora vaiintiqihai monu vareha naantiara amiare tu vaiintika naarama kero, avuni anu vaiintira naane irero tiharo, Ti nora vaiintivano i haikara varaanara nantima haikae aiqi qaqi vaivo tuvaro
5 “Então ele convocou todos que deviam dinheiro a seu patrão. Perguntou ao primeiro: ‘Quanto você deve a meu patrão?’.
6 viva tiharo, Viva tiqi vahavera taqu 100navu vataivama qaqi vaivo, tuvaro viva vato haikaraqaa raqiki vau vaiintiva qaraqi ruvakero vira amiro tiharo, 100 viraqihaira 50 qaqira kera 50 qai qaraqi ruva taane, tiro.
6 O homem respondeu: ‘Devo cem tonéis de azeite’. Então o administrador lhe disse: ‘Pegue depressa sua conta e mude-a para cinquenta tonéis’.
7 Minti tivakero vo vaiintiara tiharo, Are vo? Aiqi vataira nanti nantimae qaqi vaivo? tuvaro viva tiharo, Uiti auru 100 utama qaqi tiqi vaivo, tuvaro viva qara amiharo 100 viraqihaira 20 qaqira kera 80 qai qaraqi ruva taane, tiro.
7 “‘E quanto você deve a meu patrão?’, perguntou ao segundo. “Devo cem cestos grandes de trigo’, respondeu ele. E o administrador disse: ‘Tome sua conta e mude-a para oitenta cestos’.
8 Viva vato haikaraqaa raqikiharo muara vare vau vaiintiva mintiaqiro vuvaro vira nora vaiintivano vira kaiqa tavero tiharo, Ike, vaiinti vika vira tonti variate tiro, viva koqe avu aato vareharo minti vaivo, turave, tiro. Ihuva minti tivakero viva tiharo, Vataihainaa okara iria vaiintika, vika koqaa kaiqa vareha vika kia hampiara voqaara vi kaiqara vararaiti, vika avu aato utuqi viha vi kaiqara vare variarave. Mintimake kaiqa vare variaka, vika koqaa kaiqa vareha, ova itainaini varia vaiintika naatarakeha kaiqa vare variarave, tiro.
8 “O patrão elogiou o administrador desonesto por sua astúcia. E é verdade que os filhos deste mundo são mais astutos ao lidar com o mundo ao redor que os filhos da luz.
9 Ihuva minti tivakero viva tiharo, Te tiari iriate. Vataihainaa okara iria vaiintika aquke varia monura, ne vi monura varake aqukeha vaiinti tontiqiate. Ne mintiaqi vivaro monu taiqa viramanta ne ekaa enta qaqi variqi vi naavuraqi vivaro ni quahama nimitaanarove.
9 Esta é a lição: usem a riqueza deste mundo para fazer amigos. Assim, quando suas posses se extinguirem, eles os receberão num lar eterno.
10 Vaiintivano inaara kaiqa vareharo viva vi kaiqara avuqavuqama kero varairera, vi vaiintiva nora kaiqavata vareharo homa avuqavuqama kero varaanarove. Vaiinti vovano inaara kaiqa vareharo muara varairera, vi vaiintiva nora kaiqavata vareharo muara varaanarove.
10 “Se forem fiéis nas pequenas coisas, também o serão nas grandes. Mas, se forem desonestos nas pequenas coisas, também o serão nas maiores.
11 Ne vataihainaa monu kia avuqavuqamake aqu karaiti, hampiqamake aquqi vivera, Kotiva niara mintima tianarove: Ne naaruvaini vai haikaraqaavata kiama ho raqikivarave, tianarove.
11 E, se vocês não são confiáveis ao lidar com a riqueza injusta deste mundo, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Ne vo vaiintivano vatai haikaraqaa kia koqemake raqikivera, Kotiva niara, Ne nenta vate haikaraqaavata kia koqemake raqikivarave, tiharoma kia vi haikara ni nimianarove.
12 E, se não são fiéis com os bens dos outros, por que alguém lhes confiaria o que é de vocês?
13 Kaiqa vaiinti vovano kiama ho vohaa vaka nora vaiinti taaraqantaqaa kaiqa varaanarove. Viva mintirera, vira muntukavano vorara vaiharo kiama vorara varianarove. Viva vora uvaqai iriharo, vora uva qoririma kaanarove. Ne kiama ho Kotiravata monuvata vohaa vaka kaiqa vara nimitaqi vivarave, tiro.
13 “Ninguém pode servir a dois senhores, pois odiará um e amará o outro; será dedicado a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e ao dinheiro”.
14 Ihuva minti tumanta Parasi vaiintinavu vi uvara iruvaro vika muntukavano monuaraqai vaumantara ti, vika Ihuva tu uvarara naaraihama amitora.
14 Os fariseus, que tinham grande amor ao dinheiro, ouviam isso tudo e zombavam de Jesus.
15 Naaraihama amitovaro Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Vika niara avuqavu ni varia vaiintikave tiate ti, ne vaiinti nahenti nivuqaa avuqavu ni variarave. Ne mintiavaro Kotiva ni muntukaqi vaaqu kaiqa vaira tave vairave. Vataini varia vaiintika tiha, Vi haikava koqe haikama vaivo, ti varia haikarara Kotiva vi haikarara tiharo, Qora haika qumina haikaqaima vaivo, ti vairave.
15 Então ele disse: “Vocês gostam de parecer justos em público, mas Deus conhece o seu coração. Aquilo que este mundo valoriza é detestável aos olhos de Deus.
16 Haaru kia Ioniva vau entara Mosira maara uvavanovata, paropeti vaiinti maara uvavanovata, vi uvavaqai vaurave. Mintiaqi vi vauvaro viraqaahairo Ioniva vaiinti nahenti namari nimu vaiintiva anirero viva qaraaka uva koqe uva Kotiva niqaa raqikiaina uvara tivaqiro vumanta viraqaahai ekaa vaiinti nahenti kempukaiqama keha Kotira vatukaini vireka auti variarave.
16 “Até a chegada de João, a lei de Moisés e a mensagem dos profetas eram seus guias. Agora, porém, as boas-novas do reino de Deus estão sendo anunciadas, e todos estão ansiosos para entrar.
17 Ho ne iriate. Haarua maara uva qaqima vaivo. Naaruvavanovata vatavanovata taiqa viraro Kotiva tivatai uvava, nora uvavanovata uapaa uvavanovata kia taiqa viraitiro, qaqima varianarove.
17 É mais fácil o céu e a terra desaparecerem que ser anulado até o menor traço da lei de Deus.
18 Vaiinti vovano nai naata qaqira kero vo nahenti varairava, vi vaiintiva qaraaka nahentintiro niharoma muarama vikantiro nuanarove. Vira voqaara nahentivano nai qorainti qaqira kero qaraaka qorainti varairava, vi nahentivavata qaraaka qoraintintiro niharoma naata vaati varaa okarara raqama kaanarove, tiro.
18 “Assim, o homem que se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério. E o homem que se casa com uma mulher divorciada também comete adultério”.
19 Ihuva minti tivakero viva vika tiva nimiro tiharo, Vaiinti vovano airi airaira vatova koqe utavaaqaqai nonkutero vo enta vo enta hiakaa u kararaqai neharo vaurave.
19 Jesus disse: “Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho fino e vivia sempre cercado de luxos.
20 Viva vi kararaqai neharo vaumanta vaiinti vo, vira autu Rasarusira vita vare vuru airi airaira vato vaiintira naavu qentiana kovaro vaurave. Vi vaiintiva kia vo airairavata vatova vehi vaiintivano vauvaro numuaravanoqai ekaa vira vaataqaa ite vauvaro
20 À sua porta ficava um mendigo coberto de feridas chamado Lázaro.
21 vai haro viva airi airaira vato vaiintiva kara neharo viti aqukora viraqai nuntu naare tivakeharo vaurave. Minti tivakero vauvaro vairivano vitare aitare iharo vira numuara mpui mpaai vaurave.
21 Ele ansiava comer o que caía da mesa do homem rico, e os cachorros vinham lamber suas feridas abertas.
22 Kia vo airairavata vato vaiintiva qutu vumanta enseli vika vira vita vare vuru Eparahaamiva nai kaivaqava vaunaini vuru korave. Vuru kovaro airi airaira vato vaiintiva vivavata variro, qutu vumanta vataqi quntama tovaro
22 “Por fim, o mendigo morreu, e os anjos o levaram para junto de Abraão. O rico também morreu e foi sepultado,
23 viva qutu vuaka varianaini vaiharo antura riharo vaurave. Mini vaiharo viva vuruvi tavovaro Rasarusiva Eparahaamikantiro quaheharo niaraini vaurave.
23 e foi para o lugar dos mortos. Ali, em tormento, ele viu Abraão de longe, com Lázaro ao seu lado.
24 Mini vauvaro viva Eparahaamira aarero tiharo, Eparahaamio, tinavu qo, tiriara mpo ike tiva timitaane. Are Rasarusira atitairaro viva nai vuqa oru namariqira vaavi quntama varero muntu ti maaqiriqaa vatairaro ti maaqiri humpama timitaarire. Te nora iha itairaqi vaiha antura riha vauro, tiro.
24 “O rico gritou: ‘Pai Abraão, tenha compaixão de mim! Mande Lázaro aqui para que molhe a ponta do dedo em água e refresque minha língua. Estou em agonia nestas chamas!’.
25 Viva minti tuvaro Eparahaamiva aqao tiro, Ti maaquo, are iriane. Are tota qaqi vauna entara koqe haika vatoraro Rasarusiva qora haikaqai vatorave. Vate viva maini vaiharo quaheharo vaivara are mini vaihara antura rihara variarao.
25 “Abraão, porém, respondeu: ‘Filho, lembre-se de que durante a vida você teve tudo que queria e Lázaro não teve coisa alguma. Agora, ele está aqui sendo consolado, e você está em agonia.
26 Are qaiqaavata iri vairaqe te uva voqavata ai tiva amiare. Te vaunanainivata, are variananainivata, vira avutana onkai noravanoma vaivo. Maihairo mini vuantorave vihairo maini aniantorave tiro, onkai norama avutana vatairave, tiro.
26 Além do mais, há entre nós um grande abismo. Ninguém daqui pode atravessar para o seu lado, e ninguém daí pode atravessar para o nosso’.
27 Eparahaamiva minti tuvaro vi vaiintiva qaiqaa Eparahaamirara tiharo, Mpo, tinavu qo, te ariara mpo ike turo. Rasarusira atitairaro viva ti qora naavuqi oturero
27 “Então o rico disse: ‘Por favor, Pai Abraão, pelo menos mande Lázaro à casa de meu pai,
28 ti qata vakauka kauqurunavu variaka tiva nimiarire. Vikavata maini te variainanaini aihavira vatukaini anivorave, tiro.
28 pois tenho cinco irmãos e quero avisá-los para que não terminem neste lugar de tormento’.
29 Viva minti tuvaro Eparahaamiva aqao, tiro. Mosivavata, paropeti vaiintinavuvata, haaru qara ntuvato uvava vairove. Vika vi uvara homa irivarave, tiro.
29 “‘Moisés e os profetas já os avisaram’, respondeu Abraão. ‘Seus irmãos podem ouvir o que eles disseram.’
30 Minti tuvaro qaqi vau entara airi airaira vato vaiintiva qaiqaa tiharo, Kiave, tinavu qo, Eparahaamio, qutu virava anirantero vuru tiva nimira vika vira uva irihama qora aara qaqira kevarave, tiro.
30 “Então o rico disse: ‘Não, Pai Abraão! Mas, se alguém dentre os mortos lhes fosse enviado, eles se arrependeriam!’.
31 Viva minti tuvaro Eparahaamiva aqao tiro. Vika Mosira uvavata, paropeti vaiintinavu uvavata, kia irivera, vika qutu virava anirantero vuru tina uvaravata kia ho irivarave, turave, tiro. Ihuva minti turama.
31 “Abraão, porém, disse: ‘Se eles não ouvem Moisés e os profetas, não se convencerão, mesmo que alguém ressuscite dos mortos’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.