João 9
Kotira Uva (TBG) vs NAA
1 Ihuva aaraini oru viharo tavovaro vaiinti vovano nai nora auhaqihairo avu qimpavu vaiintira vatatova vaura.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 Viva vaumanta Ihura vaintinavu Ihura ireha tiha, Maara ti variara vaiintio, tavave Kotira uva raqa kovaroe vira kaara maa vaiintira avu nai nora auhaqihairo qimpa virave? Naie, vira noka qokae mintiakaavo? ti.
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Minti tuvaro Ihuva aqao tiro, Kia nai Kotira uva raqa kora kaaravauve vira avu qimpa vurave. Kia vira noka qoka Kotira uva raqa kora kaaravauve vira avu qimpa vurave. Ne vi vaiintiraqaahai Kotira kempuka kaiqa varaainara tavaate tiro, vira avu qimpa vurave.
3 Jesus respondeu:
4 Ti tititaira vira kaiqa tenavu aatitainaraqaa varaqi virerave. Entama viraro kia vovano ho kaiqa varaanarove.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Ovavano itaintemake, te vataini vaiha itaqi vuari vataini vaika ho tavevarave, tiro.
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Minti tivakero Ihuva vataqaa taara vihikero taaraqohairo vata vira horaiqama kero, viti avu qimpa vura vira avuqaa taatau amitero tiharo,
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 Otu Siromi Varuvaqi—Atitai Varuvaraqi—muntu nena viri hiqaane, tiro. Minti tuvaro vi vaiintiva Ihuva tunte iro muntu nai viri hiqama kovaro vira avu rampai vuvaro viva vihairo oturantero ho tavamaqiro uriro.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Viva ho tavamaqiro uri vaumanta vira tataaqa naavuqi vauka tavovaro aarana oquviro vaiharo airaira ti timiate ti vau vaiintiva ho qaqi tavamaqiro uri vaumanta vika vira tave tiha, Maa ta vaiintivave ivo? Aarana oquviro vaiharo airaira ti timiate ti vai vaiintiva, maa vivave ivo? ti.
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Vika minti tumanta vokuka tiha, Ho maa vivave, ti. Tumanta vokuka aqao ti, Vovanove. Vira viri voqaara vaiva urivo, tuvaro vi vaiintiva naivano ururero tiharo, Ho te maa vikave, tiro.
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 Minti tumanta vika vira ireha tiha, Nantia kaivaroe ai avu rampai vivo? ti.
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 Tuvaro viva vika tiva nimiro tiharo, Vaiinti vo vira autu Ihurave. Viva vataqaa taara vihikero horaiqama kero ti tivuqaa taatau timitero tiriara tiharo, Siromi Varuvaqi muntu nena viri hiqaane, timanta te muntu vi namariraqi tenta viri hiqama kauraro ti tivu rampai vimanta te ho tavamaqi ururo, tiro.
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 Minti tumanta vika vira qaiqaa ireha tiha, Viva taini vivarae are uruarao? ti. Tuvaro viva tiharo, Nai viva tainie vivo? Kiama te tavauro, tiro.
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Tumanta vika tota avu qimpavu vaiintira vita vare vuru Parasi vaiintinavu vaunaini kora.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Ihuva Maara Entaqaa hora taatau kero vi vaiintira avu rampai kora.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 Vika Parasi vaiintinavu vaunaini vira vuru komanta Parasi vaiintinavu vi vaiintira ireha tiha, Nantia kaivaroe ai avu rampai vivo? tuvaro viva tiharo, Viva hora varakero ti tivuqaa taatau timitaimanta te muntu tenta viri namariqi hiqama kauraro ti tivu rampai vimanta te ho tavauro, tiro.
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Viva minti tumanta Parasi vaiinti hini kuka tihama, Oho, vi kaiqara varaiva Maaraqaa tinavu uva raqa keharo varaivara tiro, viva kia Kotiva inaihairo tuvivave, ti.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Qaiqaa Parasi vaiintinavu vira ireha tiha, Are tihara, Viva ti tivu rampai kaivo, tianarave. Vi vaiintirara are nana uvae tiarao? tuvaro vaiinti viva tiharo, Viva paropeti vaiintivanove, tiro.
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 Minti tumanta Iutaa vaiinti noranavu kia vira uvara quqaave tiraiti, vi vaiintirara tiha, Are unahaa tiharama ti tivu tota rampai vurave tiarao. Haaru kia ai avu qimpa vurave, ti. Minti tivake vi vaiintira vira noka qoka naarora.
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 Naaromanta vitanta anumanta vika vitanta ireha tiha, Quqaae maa vaiintira nitanta maaquve? Quqaae vira nai nora auhaqihairo avu qimpa vurave? Nantia kaivaroe vira avu rampai vivaroe ho tavaivo? ti.
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 Tumanta vira noka qoka tiha, Maa vaiintira quqaama titanta maaquve. Vira avu haaru auhaqihairo qimpa vurave.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Nai nantia kaivaroe vira avu rampai vivo? Nai tavave vira avu rampai kaivo? Viva noruqama virave. Ne homa vira nai ireha tavaate. Viva naivano homa ni tiva nimianarove, ti.
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Vitanta Iutaa vaiinti noranavu naatu qetehama minti tura. Iutaa vaiinti noranavu tota avuni uva vate tihama, Vaiinti vovano Ihurara Mesaiaavano tinavu kahaqiarirava anivave tiantorave. Vovano minti tirera, vira kaara vira atitama kaariraro maara naavuqihairo ekaarama vevarero vuanarove, tura.
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 Minti tivakeha uva tivatorara ti, vira noka qoka Iutaa vaiinti noranavu naatu qetehama tiha, Viva noruqama virave. Nentavano vira nai ireha tavaate, ti.
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 Vitanta minti tumanta vika qaiqaama haaru avu qimpavu vaiintira aaramake virara tiha, Are Kotira avuqaa vaihara quqaa uvaqai tiane. Tenavu tavauraro Ihuva Kotira uva raqakai vaiintivave, ti.
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Tuvaro vi vaiintiva tiharo, Ihuva nai Kotira uva raqakai vaiintivae koqe vaiintie te kiama vira okara irunarave. Ti tivu qimpa vura rampai kaira te viraraqaima irunarave, tiro.
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 Tumanta vika vira ireha tiha, Ihuva ai nantie ivo? Viva nantiakeroe ai avu rampai kaivo? ti.
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 Tuvaro viva tiharo, Te vi uvara ni vaaka tiva nimuramanta ne kia vi uvara irireka auti variavo. Nantihae ne vi uvara qaiqaa irirekave? Nevata vo? Nevata vira vainti vairekae qaiqaa qaiqaa vi uvara ti ire variavo? tiro.
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 Minti tumanta vika vira noraiqamake atiha tiha, Arema vira vainti vaihara vira uva iriaravave. Tenavu tentanavu kaivaqara Mosira uva iriqi vi vauraukave.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Kotiva Mosiraqaa uva tiva taatautora vira tenavu iriqi vunarave. Tenavu Ihurara vi vaiintiva qumina vaiintive tunarave. Tenavu kiama viva vihairo ani okarara irunarave, ti.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 Vika minti tuvaro viva kauqu runkinkiri iharo tiharo, Ike, ti tivu rampai timitai vaiintiva, viva vihairo ani okarara ne kiae iriavo?
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Tenavu iruraro Kotiva kiama qora vaiinti uva iri vairave. Kotiva nai uvaqai iriha ni varia vaiintika vika uvaqai iri vairave. Vira autu tuahere variaka Kotiva vika uvaqai iri vairave.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Haaru maa vatara hoqaramato entaraqaahairo kia vaiinti vovano nai nora auhaqihairo avu qimpa vura rampai amitorave.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Ihuva kia Kotiva inaihairo tuvuare titirio, kiama ti tivu ho rampai timitaitirio, tiro.
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 Vi vaiintiva minti tumanta vika virara tihama, Ai vatatoraqaahaira are qora vaiintivanoqai variqira aniaravave. Are vo? Are tinavuvatae maara uva tiva timinarave? ti. Minti tivake vika vaiinti vira rarau vare maara naavuqihai veva vahaaqaini aqukora.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Vira vahaaqaini vara veva aquko uvara iriro Ihuva vi vaiintira ranta kero virara tiharo, Are Vataini Vatatai Vaintirarae quqaa vivave tiarao? tiro.
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 Tuvaro vaiinti viva Ihura irero tiharo, Nora Vaiintio, viva ta vaiintivave? Are ti tiva timiraqe te virara quqaa vivave tiare, tiro.
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 Tuvaro Ihuva vira tiva amiro tiharo, Are tave variana vaiintika, te maa vikama ariara ti vauro, tiro.
37 E Jesus lhe disse:
38 Minti tuvaro viva tiharo, Nora Vaiintio, quqaama are vivave, tiro. Tivakero viva Ihura avuqaa tori kauru araviro vira quahama amite vaura.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 Vira quahama amite vauvaro Ihuva tiharo, Te vaiinti nahenti raira karera vataini tuvuraukave. Avu qimpa vika tavaatera tuvuraukave. Qaqi avu auti vaika avu qimpa vuatera tuvuraukave, tiro.
39 Jesus continuou: —
40 Minti tumanta Parasi vaiintinavu vi uvara iri Ihura ireha tiha, Tinavu tivuvatae qimpa vivo? ti.
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 Tuvaro Ihuva vika tiva nimiro tiharo, Ni nivu qimpa vuare titirio, kia niqaa uvavano vaitirio. Ne Kotira okara kia tavaraiti, viraqaahai ne tiha, Tenavu Kotira okara ho tavaunarave, ti variarave. Ne minti ti variarara tiro, vira kaara niqaa uvama vaivo, tiro. Ihuva minti tura.
41 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.