Atos 27
Kotira Uva (TBG) vs AAI
1 Vika uva tiva vate tinavuara Itari vataini vuate ti, vika Poruravata vo karapuhi vaiintinavuvata ntita vare vuru vo iqoka vaiintinavuvano vikaqaa raqikiate ti, Juliusira amura. Juliusiva iqoka vaiinti 100navuqaa raqiki vauvama vaura.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Vi vaiintiva karapuhi vaiintinavu ntita varomanta tenavuvata Adaramitihainaaka sip iqira vaarire Esiaini virera vuavaunara. Vaiinti vo, Aritaakusiva viva Masedonia vata Tesaronaikaihainaava, vivavata tinavu hampata vura.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Vira qararaa vatuka vo Saidonini oru raavauraro Juliusiva Porura quahama amitero tiharo, Maini vaihara homa nena navunaaka oru tavaira vika ai kahaqiha vo airairave karave ai amiate, tuvaro Poruva viva tunte ura.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Mintumanta ho viraqaahai tenavu Saidoni mini ke, qaiqaa sipiqi vi variavauraro sipivano mini virare tuvaro uvaivano hampi aaraqaahairo uti vauvarora tiro, qaqira kero namari avutaqaa vau vatara vo, Saiparusini hini mantaraini kia uvaivano utunaini vumanta tenavu
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Sirisia Namari vara mini ke, Pampiria Namarivata vara mini ke oru vi, vatuka vo Mairaini Lisia vataini oruraavaunara.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Tenavu Mairaini oruraavauraro karapuhi vaiintiqaa raqiki vauva sipi vo rantakora. Vi sipiva Arekisantariaihainaa sipivano Romini vuare tu sipiva vauvaro vira rantakero viraqaahairo viva tinavu tivita varero vuru vi sipiraqi kora.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Vi sipiraqi komanta tenavu vi sipiraqi viha uvai kaara qihaa qihaamake vi variavauraro vo entanavu aitaromanta tenavu vukaari utuqi vivi, oru vatuka vo, Nidusi aumanto oruraavaunara. Mini orure avuqavu virare tiavaurarovata, uvaivano kempukaiqumantara ti, qaqirake taurini vi utu vare, Karitini virante vata vitianta, vira autu Salamoneve tiara, vira vara mini ke,
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 viraqaahai vukaari utuqi viha nuqa aukihataa qako qakomaqi vi, Koqe Kantave tianaini oruraavaunara. Mini orure tavaavauraro Lasea vatukavano aumanto vaura.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Tenavu airi enta mini variqi vuavauraro Iutaa vatanaaka Kara Auramate Kia No Entava vi entavavata aitarovaro uvaivano noraiqaakero uti vau entava ani rovarora tiro, ekaa sipivano qaqirake kia vi anura. Vi entava ani rovaro Poruva himpiro vika tiva nimiro tiharo,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Ne maa vaiintika iriate. Tenavu maaqihai vuariraro ˻aaronaavano nora utiharo˼ sipi tuqantaa kairaro sipiqi vo haika vo haika vate haikava taiqa viraqe tenavuvata taiqa vuarorave. ˻Kaiqenavu kia viraiti, maini variare˼, tiro.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Poruva minti tumanta sipi vira qovavata, vira varaqiro ni vau vaiintivavata, vitanta tiha, Homa tenavu virarave, tuvaro iqoka vaiintinavuqaa raqiku vaiintiva, vivavata vitanta uvaqai iriharo kia Porura uva iriraitiro tiharo, Homa tenavu virarave, tiro.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Vaiinti airitahaavano sipiqi vauka tiha, Nora uvaivano utirera, sipivano kia maini ho varianarove. Kaiqenavu vatuka vo, Finikisini tumutumu qinanaini ho vuarera, mini virarave. Mini oru variariraro uvihairaqe Romi vatukaini vuare, tura.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Vika minti tuvaro vo enta koqe uvaivano utumanta vika homa virare tivake, ankaavano sipi ravaaqavuto haikara vara vaari sipiqi ke, vika kia nora namariqaa viraiti, qaqirake Kariti nuqa aukihataaqai vi vaura.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Aukihataa qakomake virare tuvaro, nora uvaivano vata vihairo utiharo
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 sipi vira ventaqiro viharo vataihairo hampi venta komanta tenavu sipi tuqantaake avuqavu virare tiavauraro uvaivanoqai kempukaiqama kero sipi venta varero taurini hampi ventaqiro vura.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Uvaivano hampi ventaqiro vuvaro tinavu tivita varero vumanta tenavu inaara vata vo, nora namari avutaqaa vau vatara Kaudaini oruraavauraro vi vatava antua kovaro sipivano tumutumu qinaini oru vaura. Tenavu tumutumu qinaini orure mini vaiha tenavu vukaari utihama inaara votuvano vekaini vaura
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 vira ravuku vare vaari sipiqi ke, viraqaahai naaqunta varake viraqohai nora sipi viraqaa quru qurumake rumpatora. Mintumanta sipiqaa raqikuka tiha, Sipivano hampi viharo Afirikaini namari aqaini vuantorave ti, vika seri quru qurumake vuruvi rumpatovaro sipivano qakomakero vi vaura.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Mintuvaro uvaivano noraiqama kero qaqiqai utiharo namari vente vauvaro vira qararaa tavovaro airi maaravano sipiqi vaiva sipi ravaaqavu kairaro sipivano kupeqa vuantorave tihama, vika sipiqi vato airairara varake, namariqi vara vaavi qaqira aqu aqumakeha tavovarovata, sipivano kiaqai hoqamakero vaura.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Kia hoqamakero vaumanta vira qararaa taaramo entaqaa sipiqiraa airaira serive, kiarive, vo haika vo haikave, vika nái kauquqohai varakeha namariqi qaqira vara vaavi aqu aquma kora.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Mintumanta tenavu airi enta viha kia kuarivata opuvata tavaraiti vuavauraro aaronaavanoqai noraiqamakero utuqiro vi vaumanta tenavu tiha, Tinavu kahaqiarirava kia ho vaivo, Tenavu mintumaqi vi vuru taiqama virarave, tiavaunara.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Tenavu airi enta mintiaqi viha kia karavata naraiti, variavauraro Poruva vaiinti vika avutaini himpiro tiharo, Ne maa vaiintikao, ne ti uva iriha Kiritini variataarave. Ne ti uva iri mini variatirio, kiama ne sipiqi vataa haikava kakakima viraitiro, qaqima vaitirio.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Ho te niara kia qetaraiti, kempukaiqamake variate, turo. Kia tinavuqihairo vaiinti vonkuvano kakakima vuanarove. Sipivanoqaima taiqa vuanarove.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Kotiva virini vaira te vira vaintivano vaiha te vira autu tuahere vauraukama vauro. Ho entaqi Kotira enseli vovano ti tivuqaa himpitero vaiharo
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 mintima ti muntu tiva timivo: Poruo, kia qetaane. Are avuhainaa vaiinti Sisaara avuqaa himpitera vainarave. Ho iriane. Kotiva ariarao tiro, viva ai vataake sipiqi variakavata kahaqira ne homa vaivarave tivo. Kotiva mintima ti tiva timivo.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ho maa vaiintikao, virara irihama kia qeteha variate. Kotiva ti tiva timimanta te ni tiva nimunantema kero, Kotiva quqaama ni kahaqianarove.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Ho tenavu vuariraro sipivano oru airaani vata voqaata taatau vuanarove, tiro.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Poruva minti tuvaro 14 enta aitarovaro uvaivano Mediterenia Varuvavau tinavu qaqi ventaqiro vi vaumanta enta tavaarana sipiqi kaiqa vare vau vaiintika tiha, Vatavano aumantoma varianarove, tura.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Minti tivake vika namari avatareka naaqunta varake ori kantarumake namariqi vaavi tuta kovaro otu viro vataqaa otu aravumanta tavovaro vatavano aumanto 40 mita vaumanta oru viha qaiqaa avateha tavovaro vatavano 30 mita aumanto vaura.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Mintumanta vika avatamake tave, qetehama tiha, Tenavu entaqi vaiha voqavata oru vuariraro sipivano oriqaave, vataqaave, viro taatau vuantorave tivake, viraqaahai vika ankaa 4navu sipi vekaqaahai kantarumake namariqi tutake tiha, Vaaka kuari vara kairaro itaarire, tura.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Sipiqi kaiqa vare vau vaintika tiha, Kaiqenavu tentanavuqai evaara ruqemake vuare, tivake inaara votu vira nora sipiqaahai vara vaavi ke, naaquntaqohai vira tuta tutamaqi vi, namari mareqaata/turuqaata kareka auti vaiha unahaa tiha, Tenavu inaara votuqi vaiha nora sipi avuni vuru ankaa vatarerave, ti.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Vika minti tuvaro Poruva vika tavero nora vaiinti viravata, iqoka vaiinti vikavata, tiva nimiro tiharo, Sipiqi kaiqa vare varia vaintika kia maa sipiraqaa vaiha raqikivera, nenavu kiama ho vaivarave, tiro.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Poruva minti tumanta iqoka vaiintinavu oru inaara votu kantarumato naaquntara teqa aqukovaro inaara votuvano hiqiriro namariqi otu ravara aquvura.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Mintuvaro aatitareva uvaro Poruva vika vihi tiharo, Ne kara naate. Ne airi enta 14 enta variqi vihama kia karavata naavo.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Virara irihama te ni vihi tiha, Kara naate, turo. Kara naivaro ni vaatavano ho variarire. Kia ni qiata kauhi vonkuvano kakakima vuanarove. Ne ekaa homa maihai qaqi qara vare hiniqaraini oru vaivarave, tiro.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Poruva minti tivakero mpareti varakero vika nivuqaa vaiharo Kotirara koqema iarao tivakero kara nero.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Poruva mintumanta vika tavovaro vika muntukaqihairovata koqe umanta vikavata kara varake nora.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Tenavu sipiqi vairera 276 vaiintinavuvano variavaunara.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Ho tenavu kara ho nema, viraqaahai sipi maara ntaantorave tima ekaa qaqi vau karara qaqira namariqi vara vaavi aqu kaavaunara.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Aatita vumanta sipiqi kaiqa varo vaintinavuka vutu vo vata tave, Vi vatara kia tavauna vatarave ti. Vika tavovaro nuqavano auvahianta koqe iro vaumanta mini sipi vuru karare ti,
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 viraqaahai ankaa naaqunta teqa aquke ankaanavu namariqi ke, aiqi utu vare vu katarira viraqaa rumpato naaquntaravata teqa aquke, uvaivano ventaqi vuarire ti, seri vo rairake rumpate nuqakanta virare ti,
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 oru vuvaro sipivano oru nuqaqaa taatau vura. Sipi aiqivano paama tivakero taatau vuvaro vira vekavano hampi raqikiviro vaiharo raqa vireva auti vaura.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Mintumanta iqoka vaintinavu tiha, Karapuhi vaiinti hininavu namariqi nako aruqi vi, hini mantaraini orunte vihai mini ruqemake vinivorave. Kaiqe tenavu karapuhi vaiinti ekaa arukaare, tura.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Minti tuvaro vika raqiki vauva Porurara iriharo Poruravata arukevorave tiro, qioqama tero kia karapuhi vaiinti arukaate tiro. Tivakero vikara tiharo, Namari nako aruqi nika, vika naane homa namariqi aquvi nako aruvare vi, qaqini oru ntevarave.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Kia namari nako arika ne vihama katarive, sipiqaahainaa haika raqainarave, vira tota varema namari marevaura/turuvaura vima qaqini oru ntaate, tiro. Vika noravano minti tumanta vika ekaa namari auvahini ho oruntovaro Poruva vaaka uva tiva nimuva quqaa vivauma vaura.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.